Ar laisvamanybė, kaip politiškai privilegijuota ideologija, nepažeidinėja tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų teisių?
Vytauto Didžiojo universitetas |
| Date Issued |
|---|
2006 |
Šiai akademinei studijai pretekstą davė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimo Valdybai, kai Europos reikalų komitetas svarstė pritarti ar nepritarti Seimo narės komandiruotei į Brazilijoje ir Peru vykstančius mokymus. Pagrindinis šio renginio organizatorius – „Katalikai už laisvą pasirinkimą“ – Catholics for Free Choice (CFFC). Lietuvos Vyskupų Konferencijos įsitikinimu, Seimo valdyba, svarstydama A. M. Pavilionienės galimos komandiruotės atvejį, turėtų atsižvelgti į tai, kad minėta nevyriausybinė organizacija pasauliniu mastu vykdo prieš Katalikų Bažnyčią nukreiptą veiklą, siekdama ją diskredituoti ir suskaldyti iš vidaus. Lietuvos parlamentaro siuntimas į tokius antikatalikiškus renginius galėtų būti traktuojamas, kaip Lietuvos Respublikos Seimo parama tokiai šios organizacijos veiklai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto tarptautinėje sutartyje Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų nustatoma, kad Valstybė ir Katalikų Bažnyčia pripažįsta ir gerbia viena kitos autonomiją. Be to, minėtos parlamentarės dalyvavimas renginyje gali sudaryti regimybę, jog Seimo narė išreiškia ne tik Seimo, bet ir Lietuvos katalikų nuomonę. Taip būtų daromas precedento neturintis spaudimas tiek Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, tiek Lietuvos valdžios institucijoms. Seimo narės dalyvavimas Katalikų Bažnyčiai priešiškame renginyje gali klaidinti Lietuvos gyventojus, tarsi CFFC būtų Katalikų Bažnyčios pripažinta organizacija, nors ši... [toliau žr. visą tekstą]
The legislation of the democracies seeks usually to reflect upon the religious attitudes and demands of the majority, especially in such areas of social life as human rights, liberties of conscience and religion. The State which respects the justice is considered as a State under the rule of law. The justice defines the basis of the State: Justitia est fundamentum regnorum. According to the commitments between Lithuania and the Holy See, which are articulated in the international bilateral agreements, and to the Constitution of Lithuania, other legal acts, norms of Canon law one can come to the conclusion that Lithuania still inefficiently warrants the standing of traditional confessions in the contemporary society. Elected members of Seimas do not take seriously the provisions of international agreements concluded between Lithuania and the Holy See. In our analyzed case when traditional confessions are granted the legal recognition in virtue of their contribution to the history, social and cultural life of the country and at the same time some granted rights are rejected in the practice, one should remember one of the main ontological principles – once the action is legally regulated, it can not be at the same time tolerated and interdicted.