Išplėstinės praktikos slaugytojų poreikiai ir lūkesčiai dėl kompetencijų tobulinimo galimybių
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Karbauskytė, Justė | Vilnius University | |
Kielė, Viktorija | Vilnius University | |
Vilnius University |
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2025 | 12 | 1 |
Sudėtingėjant sveikatos priežiūros paslaugoms ir stiprėjant tarpdisciplininių komandų reikšmei, išplėstinės praktikos slaugytojai tampa vis svarbesne sveikatos sistemos grandi-mi. Jų kompetencijų tobulinimo galimybės Lietuvoje dar neaiškiai apibrėžtos, o tai riboja specialistų profesinio tobulėjimo galimybes ir efektyvų jų potencialo panaudojimą praktikoje. Šio tyrimo tikslas – identifikuoti išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijų tobuli-nimo galimybių poreikius ir lūkesčius. Tyrimas atliktas taikant kokybinį metodą – pusiau struktūruotą interviu, parengtą remiantis mokslinės literatūros analize. Jis vyko 2024 m. lapkričio – gruodžio mėn. nuo-toliniu būdu. Dalyvavo 10 išplėstinės praktikos slaugytojų iš įvairių sveikatos priežiūros sričių. Duomenys analizuoti taikant indukcinį kokybinės turinio analizės metodą, laikantis Helsinkio deklaracijos principų. Tyrimas atskleidė, kad išplėstinės praktikos slaugytojai siekia tobulinti praktinius įgū-džius pagal specializacijas, ypač pabrėždami komunikacijos ir vadybos svarbą. Praktinis mokymas laikomas būtinu, o žinių atnaujinimas – neišvengiamu. Kaip efektyviausios mo-kymosi formos išskirtos simuliacinės veiklos, mentorystė ir tarptautinis bendradarbiavi-mas. Pagrindinės identifikuotos kliūtys susijusios su neaiškiu profesiniu statusu, ribota informacijos apie mokymosi galimybes prieiga ir darbdavių neįsitraukimu. Nustatyta, kad išplėstinės praktikos slaugytojai sieja kompetencijų tobulinimo porei-kius ir praktinių įgūdžių stiprinimą psichikos sveikatos, greitosios pagalbos ir intensyvio-sios terapijos srityse. Jie išreiškia lūkesčius dėl specializuotų kursų, ypač komunikacijos ir komandų valdymo temomis. Šiems poreikiams įgyvendinti reikia aiškiau reglamentuoti profesinį vaidmenį, veiksmingesnės informacijos sklaidos ir kryptingo švietimo institucijų, darbdavių ir politikos formuotojų bendradarbiavimo, taip užtikrinant išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijų augimą ir profesinės tapatybės stiprinimą.
With the increasing complexity of healthcare services and the growing importance of interdisciplinary teams, advanced practice nurses are becoming an increasingly significant com-ponent of the healthcare system. In Lithuania, opportunities for the development of advanced practice nurses’ competencies remain insufficiently defined, which limits their professional development and hinders the effective utilization of their potential in clinical practice. The aim of this study was to identify the needs and expectations of advanced practice nurses regarding opportunities for competency development. A qualitative research design was employed using semi-structured interviews developed based on a review of scientific literature. The study was conducted online between November and December 2024. A total of ten advanced practice nurses representing different healthcare fields participated. The data were analyzed using an inductive qualitative content analysis method, in accordance with the principles of the Helsinki Declaration. The findings revealed that advanced practice nurses seek to strengthen practical skills according to their areas of specialization, with particular emphasis on communication and management. Practical training is perceived as essential, and knowledge updating as inevitable. Simulation-based activities, mentorship, and international collaboration were identified as the most effective learning for-mats. Key barriers were related to the lack of a clearly defined professional status, limited access to information about learning opportunities, and insufficient employer engagement. The study found that advanced practice nurses associate competency development needs with enhancing practical skills in mental health, emergency care, and intensive care settings. They expressed expectations for specialized courses, particularly those focused on communication and team management. Meeting these needs requires clearer regulation of the professional role, more effective information dissemination, and coordinated collaboration between educational institutions, employers, and policy-makers to ensure the growth of advanced practice nurses’ competencies and the strengthening of their professional identity.