Globalios rinkos iššūkiai rengiant teisininkus
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2008 |
Straipsnyje nagrinėjamos trys teisininkų rengimo globalizacijos sąlygomis problemos: 1) teisininkų rengimo socialinio aktualumo; 2) profesinio rengimo korporacinės raidos spartinimo ir 3) teisininkų rengimo korporacinės prigimties ir jos plėtros problemos. Šiuolaikiniam teisininkų rengimo socialiniam aktualumui įtakos turi trys susipynę veiksniai: teisės metareguliacinės funkcijos, rinkos dreguliavimo ir demokratijos komercializavimo sąveika. Teisės metareguliacinė funkcija - tai rinkos dereguliavimo proceso nulemtas teisės skverbimasis į kitų socialinių reguliatorių sritis. Šioje sąveikoje formuojasi nauji Vakarų civilizacijos reguliaciniai principai - vaisingas bendradarbiavimas, abipusė integracija ir nepaliaujamas svyravimas, kurie sąveikauja su senaisiais reguliaciniais principais ir transformuoja jų socialinę reikšmę. Naujų reguliacinių principų formavimosi procese keičiasi teisės socialinis vaidmuo: šiuolaikinės visuomenės turi įsisąmoninti teisę kaip socialinę instituciją, o ne vien kaip socialinio valdymo instrumentą, kurį valdžios institucijos linkusios absoliutinti. Demokratijos ir greitų socialinių pokyčių raidos sąlygomis teisės gyvybingumą turėtų labiau lemti bendruomeniškos organizacijos ir teisės nei valstybės ir įstatymo ryšys. Siekiant vengti įstatymų ir bendrų socialinio elgesio taisyklių, turinčių neformalią teisinę galią, konflikto, iškyla būtinybė: 1. Rengti teisininkus tyrėjus, kurie specializuotųsi pažinti socialinius procesus ir teiktų sociologinę pagalbą teisėkūros subjektams. 2. Aktyvinti visuomenės teisinį švietimą, kad mažėtų visuomenės narių subjektinės teisinės kultūros atotrūkis nuo šalies objektinės teisinės kultūros. 3. Rengti teisinio švietimo edukologus ir teisės konsultantus, galinčius padėti visuomenės nariams tinkamai suformuluoti savo interesus ir jiems atstovauti neteisminėse institucijose.
The article addresses the issues regarding the training of lawyers under the circumstances of globalization. Three main issues are discussed in detail: 1) the social relevance of lawyer training; 2) the need to intensify the corporate development of professional training; 3) the corporate nature of lawyer training and the need for its development. The current social urgency of lawyer training is based on several interrelated factors: the metaregulatory functions of the law and the interaction between market regulation and the commercialization of democracy. This interaction gives birth to new regulatory principles - fruitful cooperation, mutual integration and constant fluctuation, all of which both interact with the old regulatory principles of the Western civilization and transform their social significance. The formative process of new regulatory principles modifies the social role of the law: contemporary societies have to become aware of the law as a social institution rather than as an instrument of social management which the governmental institutions tend to make absolute. Within the context of democracy and rapid social changes, the vitality of the law should be based on the relationship between communal organizations and the law rather than the link between the state and the law. The attempts to overcome the conflict between laws and the collective rules of social behavior that have informal legal power bring out the necessity: 1. to train lawyers-researchers who would specialize in the knowledge and understanding of social processes and would assist a legislator. 2. to enhance the legal education of the society so that the gulf between society's subject-related legal culture and the country's object-related legal culture is diminished. 3. to train specialists of legal education and legal consultants capable of helping society to adequately formulate and represent their interests in non-judicial institutions. [...]