Lietuvos universitetas valstybei, ar visuomenei, ar valstybei ir visuomenei?

Straipsnyje nagrinėjamas 1918–1922 m. dešinės ir kairės politikų ir akademinės bendruomenės diskursas koks universitetas buvo reikalingas besikuriančiai Lietuvos valstybei? Šio straipsnio naujumą sudaro du aspektai. Pirma, diskurso nagrinėjimas mikrolygmeniu, t. y. iš individualios perspektyvos išryškino esminius požiūrius ir nesutarimus dėl universiteto vyravusius to meto visuomenėje. Antra, tyrimas atskleidė, jog priimant sprendimus dėl universitetinių studijų buvo svarbios ir politikų, ir intelektualų nuostatos, veiksmai ir ėmimasis lyderio iniciatyvos. Akademinės bendruomenės lyderystė, kuriant pirmą privačią nepriklausomos Lietuvos aukštąją mokyklą „Auštuosius kursus“ 1919–1920 m., darė įtaką Vyriausybei ir Steigiamojo Seimo parlamentarams rasti bendrą sutarimą dėl Lietuvos universiteto atidarymo Kaune 1922 m.

The article examines the discourse of the right-wing and left-wing politicians and the academic community in 1918–1922 when trying to decide on the type of university needed by the state of Lithuania being built. Novelty of the article is reflected by two aspects. Firstly, the analysis is done at a micro-level, i.e., highlighting the key views and disagreements concerning the university prevailing in the society of the time from the individual perspective. Secondly, the research has shown that the attitudes, actions, and initiative in terms of leadership of politicians and intellectuals were important in decision-making related to university studies. It is that leadership of the academic community in opening of the first private school of higher education in independent Lithuania, namely the Advanced Courses in 1919–1920, that influenced both the Government and members of the Constituent Assembly to find a consensus on founding the University of Lithuania in Kaunas in 1922.