Pagrindinės teismo sprendimų vykdymo taisyklės romėnų teisėje
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2007 |
Romėnų teisės įtaka neišnyko iki šių dienų, daugelis jos nuostatų perkeltos į galiojančių civilinio proceso įstatymų straipsnius: asmenų lygybės, teisingumo principai, teisinės prezumpcijos, apeliacija, sprendimas už akių ir kt., vykdymo procese – sprendimo vykdymo atidėjimas, skolininko turto realizavimas iš varžytynių. Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės teismo sprendimų vykdymo taisyklės romėnų teisėje. Teismo sprendimų vykdymo reguliavimą romėnų teisėje autoriai analizuoja aptardami pagrindines teismo sprendimų vykdymo taisykles, remdamiesi romėnų civilinio proceso formomis: legis actiones, per formulas, extra ordinem. Autoriai atskleidžia laipsnišką teismo sprendimų vykdymo priemonių taikymo perėjimą nuo savigynos, skolininko asmeninės atsakomybės taikymo iki teismo sprendimo įvykdymo, kai išieškojimas buvo nukreipiamas ne į skolininko asmenį, bet į skolininko turtą.
This is precisely that form of Roman civil process where executio personalis was totally eliminated and the exaction was directed to debtor's property. The role of the court in extraordinary process is no more limited only to announcement of the decision of the court. In order to execute the decision taken there is no more need to submit the new plaint and therefore to create the new legal relation. Decision of the court is considered an act of power and can be executed constrainedly with the help of authorities that forced the litigant to execute the decision of the court by administrative measures of compulsion. When evaluating the above mentioned forms of Roman civil process we have to recognize that execution of judicial decisions was considered a part of the civil trial though in legisactional and formulary processes execution of a decision of the court was not an integral part of the right to plaint. In these processes in order to execute a decision of the court the one needed to submit a new plaint. In an extraordinary trial the execution of a decision of the court becomes an integral part of dispensation of justice or a part of the right to judicial defence.