Jurisdiction of the European Court of Justice over issues relating to the common foreign and security policy under the Lisbon Treaty
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2010 |
Šiame straipsnyje analizuojamas Lisabonos pakeitimų pobūdis, prielaidos ir galimos teisinės pasekmės, ypač asmenų teisių apsaugai ES. Nors šia tema yra rašę nemažai gerai žinomų teisininkų, pvz., prof. Tridimas, dr. Garbagnati Ketvel, prof. Eeckhout, dr. de Baere, jų darbai buvo parašyti dar iki Lisabonos sutarties teksto paskelbimo ir dėl to nebuvo orientuoti į Lisabonos sutartį. Tikslams pasiekti pirmiausia analizuojamos ETT jurisdikcijos apribojimo BUSP klausimams aplinkybės, kontekstas ir diskusijos Europos konvente, kurios ir nulėmė Sutarties dėl Europos Konstitucijos tekstą bei Teismo jurisdikcijos klausimais buvo perkeltos ir į Lisabonos sutartį. Antroje dalyje analizuojama Sutarties dėl ES veikimo 40 str. įtvirtinta ETT teisė kontroliuoti, kad realizuojant BUSP kompetenciją nebūtų pažeistos kitos ES kompetencijos. Trečioje dalyje analizuojami Lisabonos sutarties pakeitimai dėl ETT jurisdikcijos, kuriais sustiprinamos privačių asmenų teisės į teisminę gynybą BUSP srityje: aptariamas Sutarties dėl ES veikimo 215 (2) str. dėl Tarybos teisės taikyti sankcijas privatiems asmenims bei susijusi Sutarties dėl ES veikimo 275 str. 2 d., kuria ETT suteikiama kompetencija prižiūrėti, kaip laikomasi ES sutarties 40 str., priimti privačių asmenų ieškinius dėl BUSP teisės aktų anuliavimo, prižiūrint teisėtumą Tarybos sprendimų, patvirtinančių ribojančias priemones fiziniams ir juridiniams asmenims. Straipsnyje taip pat polemizuojama, ar dabartinis reglamentavimas nepalieka erdvės ginčyti, kad Europos Teisingumo Teismas galėtų priimti nacionalinių teismų prašymus dėl prejudicinių sprendimų BUSP klausimais, nors Sutarties tekstas aiškiai to nenumato. Galiausiai, trumpai aptariama problema dėl ETT teisės priimti išankstines nuomones dėl BUSP srityje sudaromų tarptautinių sutarčių suderinamumo su ES sutartimis.
Although the Lisbon Treaty maintained the general exclusion of Common Foreign and Security Policy (CFSP) matters from ECJ jurisdiction, it introduced a number of changes into this area, including an explicit statement that the Court is competent to review the legality of the Council decisions imposing restraining measures on persons. The article analyzes the nature and origin of those changes and considers the legal implications for the level of the protection of fundamental rights in the European Union. For this purpose the author firstly considers the context of the exclusion of CFSP matters from the ECJ jurisdiction, including discussions on the issue at the European Convention, and, secondly, takes a closer look at the separate heads of jurisdiction over which the Court is competent to act after the entry into force of the Lisbon Treaty. A conclusion is made that the Lisbon Treaty did not introduce significant changes to ECJ jurisdiction. Similarly to the pattern of previous amendment treaties, the Lisbon Treaty again gave recognition to the practice of the ECJ on relevant questions. Nonetheless, the amendments made by the Lisbon Treaty should be welcome for introducing more clarity into the legal regulation of the matter, thus boosting the legal certainty and protection of fundamental rights in the European Union.