Bylų rūšinis teismingumas: keletas aspektų
| Author | Affiliation |
|---|---|
Lipnickas, Arnas | |
Jaunius, Valerij |
| Other(s) | ||
|---|---|---|
Kuratorius / Curator |
| Date |
|---|
2025 |
Straipsnyje nagrinėjami rūšinio teismingumo aspektai Lietuvoje, jo raida ir teisinis reglamentavimas. Aptariamas administracinės teisės formavimasis, pabrėžiant, kad Lietuvoje ši teisės šaka pradėjo vystytis tik XX a., nors Europoje ji ėmė formuotis dar XIX a. Prancūzijos pavyzdys rodo, kad administracinės ir bendrosios kompetencijos teismų atskyrimas buvo esminis teisės sistemos pokytis, turėjęs įtakos ir Lietuvos teisinei sistemai. Straipsnyje akcentuojama, kad rūšinio teismingumo bylos padeda nustatyti, kurioje teismų sistemoje – bendrosios kompetencijos ar administracinėje – turi būti nagrinėjama byla, ir kad šis procesas priklauso nuo ginčo teisinio santykio prigimties. Analizuojama Specialiosios teisėjų kolegijos sudėtis ir jos sprendimų priėmimo mechanizmai, keliant abejonių dėl objektyvumo, ypač dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko lemiamo balso, kuris gali suteikti civilinės teisės ekspertams per didelę įtaką. Taip pat nagrinėjama sąvokos „priskirtinumas“ evoliucija Lietuvos teisės aktuose – ši anksčiau vartota sąvoka buvo pakeista „rūšiniu teismingumu“, aiškiau apibrėžiant teismų kompetenciją. Straipsnyje pabrėžiama, kad, net ir pašalinus iš teisės aktų terminą „priskirtinumas“, jo esmė išlieka svarbi nustatant, ar ginčas priklauso teismų, ar kvaziteisminių institucijų kompetencijai. Galiausiai pažymima, kad rūšinio teismingumo taisyklių nesilaikymas gali būti pagrindas bylą nutraukti ar pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu, todėl šios taisyklės išlieka svarbios tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje.
The article deals with the aspects of the jurisdiction of types in Lithuania, its development and legal regulation. It discusses the formation of administrative law, stressing that in Lithuania this branch of law began to develop only in the 20th century, while in Europe it began to take shape as early as in the 19th century.The example of France shows that the separation of administrative and general courts was a fundamental change in the legal system, which also influenced the Lithuanian legal system. The article emphasises that the type of jurisdiction determines which court system - general or administrative - is to hear a case and that this process depends on the nature of the legal relationship at issue. The composition of the Special Chamber of Judges and its decision-making mechanisms are analysed, raising doubts as to its objectivity, in particular the casting vote of the President of the Supreme Court of Lithuania, which may give civil law experts undue influence. The evolution of the concept of attributability in Lithuanian law is also examined, with the former concept being replaced by the concept of species jurisdiction, which clarifies the competence of courts. The article stresses that even if the term attributability has been removed from the legislation, its substance remains important in determining whether a dispute falls within the competence of the courts or quasi-judicial authorities. Finally, it notes that non-compliance with the rules on subject-matter jurisdiction may be grounds for the dismissal of a case or for the annulment of a judgment, and that these rules therefore remain important both in case-law and in legal doctrine.