Atsisakymo sudaryti licencinę sutartį vertinimas pagal konkurencijos teisę
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2008 |
Straipsnyje yra nagrinėjamas ir konkurencijos, ir intelektinės nuosavybės teisei aktualus atsisakymo sudaryti licencinę sutartį ir priverstinio licencijavimo klausimas. Bandoma atsakyti į klausimą, ar intelektinės nuosavybės teisių savininkas, užimantis atitinkamoje rinkoje dominuojančią padėtį, yra absoliučiai laisvas atsisakyti sudaryti licencinę sutartį ir suteikti kitam ūkio subjektui licenciją naudotis intelektinės nuosavybės objektu, bei kokioms sąlygoms esant toks jo atsisakymas yra laikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Atsisakymo suteikti licenciją problematika visiškai nenagrinėta Lietuvos teisės doktrinoje; kiek daugiau dėmesio jai skiria Europos Sąjungos mokslininkai, nors kai kurie nauji šios temos aspektai nuodugnesnės analizės dar nesulaukė, todėl straipsnio tema yra moksliškai nauja ir aktuali. Straipsnyje, taikant lyginamąjį, sisteminės analizės, istorinį bei lingvistinį metodus, analizuojami precedentiniai Europos Bendrijos (toliau - EB) Komisijos ir teismų sprendimai, turėję reikšmingos įtakos išimtinių aplinkybių doktrinos formavimuisi bei daroma išvada, kad EB teismų ir Komisijos praktika yra nenuosekli, prieštaringa ir šiuo metu nepakankama, kad minėta doktrina galėtų būti laikoma galutinai susiformavusia. Straipsnyje išreiškiama autorių nuomonė, kad Microsoft byloje priimti EB Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai ir juose pateikti išaiškinimai nesuteiks ūkio subjektams pageidaujamo teisinio apibrėžtumo ir gali būti, kad padidins priverstinių licencijų suteikimo atvejų skaičių. [...]
The article deals with the issues of refusal to grant a licence and compulsory licensing, which are relevant both for the competition law, and the intellectual property law. It is attempted to answer the question if the proprietor of intellectual property rights, holding a dominant position on the relevant market, is absolutely free to refuse to license, and in what cases refusal to grant a licence may be considered as an abuse of a dominant position. The problem issues of a refusal to license have not been analyzed in Lithuanian legal doctrine. The topic has been thoroughly analyzed by European Union scholars, though some new aspects of the topic have not yet been deeply analysed. This article touches on these issues. By applying the methods of comparison, systemic analysis, historical and linguistic methods the authors of the article analyze the case-law of the ECJ and CFI and the decisions of Commission, which were determinative for the formation of the "exceptional circumstances" doctrine. The authors conclude that the case-law of the EC courts and the Commission is inconsistent, controversial and insufficient for the formation of clear and unambiguous notions of the doctrine [...]