Ansätze des Rechtlicheseintrachtprinzips im Strafrecht
| Author(s) | |
|---|---|
Prapiestis, Jonas | Vilniaus universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2011 |
Minėtoms nuostatoms įgyvendinti panaudojamos baudžiamosios teisėkūros galimybės, atitinkamai koreguojama baudžiamoji politika. Taigi Konstitucijos ir konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotos oficialios doktrinos tiesioginė įtaka teisėkūrai vis didesnė. Konstitucinės dimensijos tampa sudėtiniu, neatskiriamu baudžiamojo įstatymo elementu. Kita vertus, baudžiamosios teisės doktrina ir jurisprudencija taip pat prisideda, atskleidžiant konstitucinių baudžiamosios teisės principų turinį, įtvirtinant baudžiamojoje teisėje jų imperatyvus (reikalavimus) bei ją taikant praktikoje. Šiame straipsnyje taip pat apibūdinama ir konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotos oficialiosios doktrinos, pirmiausia atskleidžiančios Konstitucijoje įtvirtintų teisės principų turinį, įtaka baudžiamajai teisėkūrai bei teismų praktikai baudžiamosiose bylose. Atskleidžiant realų konstitucinio priešingų interesų derinimo (teisinės santarvės) principo reikalavimų įgyvendinimą baudžiamojoje teisėje, jos taikymo praktikoje, apskritai baudžiamojoje politikoje, iš esmės apibūdinamas ir šiuolaikinės demokratinės valstybės baudžiamosios teisės sutaikinamosios funkcijos turinys.
For the implementation of these provisions, one makes use of the possibilities of penal law-making and respectively corrects the penal policy. Thus, the Constitution and the official constitutional doctrine formulated in the constitutional jurisprudence exerts an ever increasing influence in law-making. The constitutional dimensions have become an integral and inseparable element of penal law. On the other hand, the doctrine and jurisprudence of criminal law also contributes to the disclosure of the content of the principles of criminal law, the entrenchment of the imperatives (requirements) of such principles in criminal law and the practice of its application. This article also describes the influence of the official constitutional doctrine formulated in the constitutional jurisprudence (which discloses the content of the legal principles entrenched in the Constitution) upon penal law-making and the case-law in criminal cases. While disclosing the actual realisation of the constitutional principle of coordination (principle of legal concord) of opposite interests in criminal law, in the practice of its application and in the penal policy in general, one also essentially defines the content of the reconciliation function of criminal law in a modern democratic society.