Europos Sąjungos sanglaudos teisinės prigimties problemos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2008 |
Straipsnyje analizuojamos Europos Sąjungos sanglaudos termino teisinės prigimties problemos, taip pat šio termino įtaka Europos Bendrijos teisės raidai. Pagrindinis tyrimo tikslas - išnagrinėti Europos Sąjungos sanglaudos apibrėžties teisinės prigimties raidą Bendrijos pirminės teisės kitimo procese. Sanglaudos sąvokos kaip teisinės vertybės problematika nagrinėjama pagal kelis pagrindinius teisinius principus, kurie dažnai įvardijami kaip idėjos, išreiškiančios teisės specifinės socialinių santykių reguliuotojos esmę. Pateikiama Bendrijos sutarčių nuostatų, reglamentuojančių sanglaudos sąvokos turinį teikiant valstybėms reikiamą pagalbą, neprieštaraujančią bendrosios rinkos nuostatoms, analizė. Siekiama paaiškinti, kiek šie teisiniai mechanizmai atskleidžia socialinę teisės paskirtį priklausomai ne tik nuo Europos istorinio konteksto, bet ir nuo Europos politinių ir ekonominiųporeikių teisinių interpretacijų. Aiškinamos sąvokos teisės normų analizė apima ne tik Europos Bendrijų sutarčių, bet ir antrinių bendrijos teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių Europos Sąjungos finansinę paramą, nagrinėjimą, bet ir atitinkamą Europos Teisingumo Teismo praktiką.
This article concerns the Cohesion Law in terms of Structural Funds and other financial instruments of the European Union. Cohesion is not defined in the European Union Treaty. The concept of Cohesion was formally introduced into the EEC Treaty by the Single European Act. In this act this provision meant that Cohesion became an implicit objective of the Treaty. However, the Treaty makes clear that Cohesion requires the reduction of disparities between the levels of the development of the various Union regions and the backwardness of the least favoured regions or islands, including rural areas. The implication is that pursuit of Cohesion and, therefore the operations of union funds are bound up with the concept of equality. The meaning of the relevant provisions may not only vary in time. Their meaning may also vary depending on the institutional context of operations. A short analysis provides the understanding of the meaning of Cohesion, which varies depending on whether legal, political, social, or economic perspectives of its definition are favoured. From a political perspective, Cohesion may be connected with the image of solidarity. It may be regarded as designed to show the value of Union membership to weaker members. From a social perspective, Cohesion may be seen as seeking the convergence of basic earnings and the equality of access to funding. From an economic perspective, Cohesion may be regarded as designed to allow all regions to contend in the internal market and in the monetary benefiting from European Union funding before paying to it. Economic perspectives, however, seem generally to have been dominating in European Union practice. [...].