Daugialypės tarpsektorinės diskriminacijos problematika darbo santykiuose
| Author | Affiliation |
|---|---|
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas |
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2026-06-20 | 33 | 1 |
Straipsnyje nagrinėjama daugialypės tarpsektorinės diskriminacijos proble-matika darbo santykiuose. Atskleidžiami Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos aspektai daugialypės diskriminacijos kontekste, analizuojama įtvirtinta daugialypės diskriminacijos draudimo sąvoka ir galimas poveikis Europos Sąjungos antidiskriminacinės teisės vystymuisi. Taip pat pateikiamos Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos stiprybės, silpnybės ir galimybės. Įvertinama, kad daugialypė tarpsektorinė diskriminacija yra sudėtingas reiškinys, kuriam atpažinti būtina tinkama diskriminacinių pagrindų sąveikos analizė ir pažymimas atitinkamos palyginamosios priemonės parinkimo poreikis. Straipsnyje analizuojamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėtos bylos, kuriose daugialypės tarpsektorinės diskriminacijos sąveikos klausimas liko neišspręstas, nes galimai trūksta teisinės doktrinos. Apibendrinant pateikiamos galimo daugialypės tarpsektorinės diskriminacijos vertinimo ir naujo požiūrio Europos Sąjungos antidiskriminacinėje teisėje įžvalgos.
The article examines the issue of multiple intersectional discrimination in em-ployment relations. The aspects of the Pay Transparency Directive in the context of multiple intersectional discrimination are revealed, the established concept of the prohibition of multi-ple discrimination is analysed, and the possible further impact on the development of Europe-an Union Anti-discrimination law is analysed. The strengths, weaknesses, and opportunities of the Pay Transparency Directive are also presented. It is assessed that multiple intersectional discrimination is a complex phenomenon, the recognition of which requires an appropriate analysis of the interaction of discriminatory grounds, and the need to select an appropriate comparative measure is noted. The article analyses cases considered by the Court of Justice of the European Union in which the issue of the interaction between multiple intersectional discriminations remained unresolved due to a possible lack of legal doctrine. In conclusion, in-sights are provided on the possible further assessment of multiple intersectoral discrimination and a new approach to anti-discrimination law in the European Union.
Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lygina-masis tyrimas“ (MEDALIC) |
Lietuvos mokslo taryba |