Viešasis interesas kaip konstitucinės pareigos matas administracinėje teisėje
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
2026 |
Sąvoka „viešasis interesas“ Lietuvos teisėje vartojama dažnai, tačiau jos turinys nėra vienareikšmis: ją skirtingai aiškina įstatymų leidėjas, teismai ir konstitucinė doktrina. Straipsnyje viešasis interesas suprantamas kaip konstitucinės pareigos – tarnystės žmogui – išraiška. Analizuojamos administracinės diskrecijos ribos, proporcingumo principo taikymas, įrodymų standartai ir sprendimų motyvavimo pareiga, siejant juos su Konstitucinio Teismo doktrina ir Europos standartais. Viešasis interesas pristatomas kaip vertybinė pusiausvyra tarp valdžios galios ir žmogaus teisių, todėl teisėtumas negali būti suvokiamas vien kaip procedūrinė forma. Sprendimo kokybę lemia aiškiai apibrėžtas tikslas, norminis pagrindas, alternatyvų įvertinimas, pagrįstumas ir skaidrumas. Taikomi metodai sudaro prielaidas derinti teisines ir socialines dimensijas, o viešasis interesas tampa praktiniu konstitucinės kultūros raiškos kriterijumi.
The notion of public interest is widely used in Lithuanian law, yet its content is not uniform: interpretations differ between the legislature, the courts, and constitutional doctrine. This article understands the public interest as an expression of the constitutional duty of service to the person. It examines the limits of administrative discretion, the application of proportionality, evidentiary standards, and the duty to give reasons, linking them to the case-law of the Constitutional Court and European standards. The public interest is presented as a value-based balance between state power and human rights; therefore, legality cannot be reduced to mere procedure. Decision quality depends on a clearly stated aim and legal basis, a genuine assessment of alternatives, reasonableness, and transparency. The methods employed allow normative and social aspects to be integrated and turn the public interest into a practical measure of constitutional culture.