Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės konstitucinė santvarka

Šiame straipsnyje aptariama Liuksemburgo - vienintelės pasaulyje Didžiosios Hercogystės - 1848 m. birželio 9 d. (1868 m. spalio 17 d. paskelbimo redakcija) oktrojavimo būdu priimta ir šiuo metu salyje galiojanti, pagal keitimo procedūros sudėtingumą „griežta", parlamentinės monarchijos valdymo modelį ir demokratinį politinį režimą. įtvirtinanti Konstitucija. Daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems šios šalies pagrindiniame įstatyme įtvirtintiems institutams - žmogaus teisėms ir laisvėms, Didžiajam Hercogui, parlamentui - Deputatų rūmams, Vyriausybei, Valstybės tarybai, teismams, jų įgaliojimams bei šių valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų tarpusavio santykiams. Straipsnyje apžvelgiami ir esminiai konstitucinio reguliavimo pokyčiai, 1919 m., 1948 m. ir 1998 m. priėmus Konstitucijos pakeitimus ir papildymus, be kita ko, lėmę ir valstybės valdymo formos pasikeitimą iŠ dualistinės monarchijos - į parlamentinę monarchiją.

Im Artikel wird die Verfassung des Großherzogtums Luxemburg vom 9. Juli 1848 (in der Fassung der Bekanntmachung vom 17. Oktober 1868) behandelt. Sie wird als streng abänderbare und oktroyierte Verfassung bezeichnet, Das Großherzogtum Luxemburg ist eine parlamentarische Demokratie in Form einer konstitutionellen Erbmonarchie. Es wird im Artikel eine große Aufmerksamkeit den verfassungsrechtlichen Institutionen - dem Großherzog, dem Parlament, der Regierung sowie den Gerichten geschenkt und eine kurze Analyse ihrer Einberufung, Zusammensetzung und Befugnisse vorgebracht. Staatsoberhaupt ist seit Oktober 2000 Großherzog Henri. Die Luxemburger sehen in der Großherzoglichen Familie ein Symbol ihrer Unabhängigkeit. Der Großherzog verfugt formal über weit reichenden exekutive und legislative Befugnisse; er ernennt und entlasst die Regierung, vollzieht alle Gesetze, nimmt aber faktisch nahezu ausschließlich repräsentative Aufgaben wahr. Der Großherzog ist überparteilich. [...]