Juridinė retorika: modernieji komparatyvistikos aspektai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2006 |
Juridinė retorika yra tarpdalykinė disciplina, besiremianti komunikacijos, psicholingvistikos, hermeneutikos, semiotikos bei kitų disciplinų teoriniais ir praktiniais metodologiniais pasiekimais. Nagrinėjama straipsnyje problema – moderniųjų komparatyvistinių metodologijų ir koncepcijų taikymo galimybė kai kuriose teisinio diskurso rūšyse. Šio tyrimo tikslas – praturtinti juridinės retorikos diskurso formos samprata bei intonacinės dinamikos aspektus ir sustiprinti komunikacijos efektyvumą. Darbe naudojami metodai – komparatyvistinis, hermeneutinis, funkcinės analizės – leidžia sugretinti retorikos diskurso ypatybes su kitais laiko menais funkciniu atžvilgiu. Problemos ištyrimo laipsnis – iki šiol juridinės retorikos diskursai intermedialumo tipologijos ir kai kurių formos koncepcijų požiūriu nebuvo nagrinėjami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje mokslinėje mintyje. Straipsnyje aptariami klausimai aktualūs ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, kadangi intonacinis ir dinaminis įtaigumas yra itin reikšmingas uždavinys komunikaciniam tam tikrų teisinio diskurso rūšių poveikiui sustiprinti. Straipsnyje paminimos reikšmingesnės juridinei retorikai proceso komunikacijos teorijos, kiek plačiau apsistojant ties Jakobsono modeliu. Čia atkreipiamas dėmesys į intonacinį-ekspresinį kalbėjimo poveikį adresatui, kuris itin svarbus informacinėse-apeliacinėse (ginamosiose ir kaltinamosiose) kalbose. Daroma išvada, kad kalbėtojo intencija, t. y. jo vertybinė pozicija yra kompozicijos formavimosi žodiniame diskurse pagrindas. Toliau retorika analizuojama kaip viena laiko diskurso rūšių intermedialiosios komparatyvistikos tipologijoje, apibūdinančioje žodinio teksto, muzikos, filmo sąveikas.
Juridical rhetoric is an interdisciplinary discipline, that appeals on practical methodological achievements of communication, psycholinguistics, hermeneutics, semiotics and of other disciplines. The researched problem of the article is the application of modern comparativistic methodologies in some particular types of juridical discourse. The aim of this research is to enrich the expression of juridical rhetoric discourse with the aspects of form and intonation dynamics, as well as to consolidate the communicational efficiency. The methods that will be used to carry out the research – comparativistic, hermeneutic, functional analysis, which allows us to compare the characteristics of rhetorical discourse with the other time-arts in functional and semantic aspects. Problem research degree – the discourses of juridical rhetoric, the typologies of interaction and some form aspects have not been researched yet neither in Lithuania nor in the global scientific thought. The issues that the article is dealing with are topical to the public juridical discourse not only in theoretical, but also in practical aspects, because the intonation and dynamical suggestibility is an essential task in order to consolidate the communicational effect of some certain juridical communication types. The article names the theories of process communication that are more topical to the juridical rhetoric and discusses the model of Jacobson in more detail. In this part the intonation-expressional speech effect to the addressee – is being considered, where the addressee is overbearing in informational-appellate (defensive and accusatory) speeches. One can conclude that the intention of the speaker, to be precise, his value-position is the bases of structuring of composition in the discourse.