Kriminogeninių rizikos veiksnių palyginimas skirtingose Lietuvos teisės pažeidėjų grupėse

Pastaraisiais dešimtmečiais vykdoma gana daug mokslinių studijų, kuriose bandoma nustatyti, kas lemia nusikalstamą elgesį, ką reikia padaryti norint sumažinti nusikalstamumo rodiklius. Tyrimai, nagrinėjantys šiuos klausimus, ypač daug dėmesio skiria nusikalstamumą prognozuojančių kriminogeninių rizikos veiksnių analizei. Šių veiksnių pagrindu įvertinama teisės pažeidėjo keliama rizika, nustatomos probleminės gyvenimo sritys, susijusios su nusikalstamu elgesu ir galinčios būti teisinių institucijų intervencijos objektas. Šio straipsnio tikslas yra taikant Jungtinėje Karalystėje sukurtą ir Lietuvoje adaptuojamą OASys metodiką ištirti kriminogeninius rizikos veiksnius, būdingus skirtingoms Lietuvos nuteistųjų grupėms. Tyrime taikant OASys metodiką buvo įvertinti dvylikoje skirtingų Lietuvos įkalinimo įstaigų kalinčių Lietuvos teisės pažeidėjų (n = 254) kriminogeniniai rizikos veiksniai (teisės pažeidėjo nusikalstamumo istorija, gyvenimo sąlygos, išsimokslinimas, mokymasis bei galimybė įsidarbinti ir kt.). Lyginant skirtingas nuteistųjų grupes buvo nustatyti reikšmingi OASys vertinamų kriminogeninių rizikos veiksnių įverčių vidurkių skirtumai daugumoje skalių, tai rodo, kad OASys metodika diferencijuoja skirtingą žalos riziką keliančias teisės pažeidėjų grupes.

The findings of the research indicate that all OASys scales are good to differentiate recidivists from non-recidivists and violent offenders from non-violent offenders. The results revealed statistically significant differences between the means of the criminogenic risk factors of violent offenders and non-violent offenders, recidivists and non-recidivists on most scales. Thus, the research allows concluding that OASys risk assessment instrument is a good measure to differenciate separate offender groups.