Materializmo ir subjektyvios gerovės ryšys skirtingas pajamas gaunančių tiriamųjų grupėse
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Didelė dalis iki šiol atliktų tyrimų rodo neigiamas sąsajas tarp subjektyvios gerovės ir materializmo visose pajamų grupėse (pvz.: Kasser ir Ryan, 1993). Naujesniais tyrimais nustatyta, kad neigiamą ryšį tarp materialinių gėrybių siekimo ir laimės veikia pajamų lygis – didesnės pajamos mažina arba panaikina ryšio stiprumą (Nickerson ir kt., 2003). Šiuo tyrimu buvo siekta įvertinti materializmo ir subjektyvios gerovės sąsajas skirtingas pajamas gaunančių tiriamųjų grupėse Lietuvoje. Tyrime dalyvavo 106 Lietuvoje gyvenantys suaugę asmenys (40 vyrų, 64 moterys, tiriamųjų amžiaus vidurkis 31 metai). Materializmui matuoti buvo naudota Richins ir Dawson (1992) Materializmo skalė, pasitenkinimas gyvenimu buvo vertintas Pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener ir kt., 1985), Teigiamos ir neigiamos patirties skale (SPANE, Diener ir kt., 2009) bei specifiniais klausimais, skirtais vertinti pasitenkinimą atskiromis gyvenimo sritimis. Tyrimo rezultatai rodo, kad pajamos teigiamai siejasi su pasitenkinimu gyvenimu ir teigiamu emocingumu. Materializmas siejosi su neigiamu emocingumu, materializmo centriškumo subskalė siejosi su neigiamu emocingumu, o laimės subskalė siejosi su žemesniu bendru pasitenkinimu gyvenimu. Atlikta dispersinė analizė rodo, kad subjektyvi gerovė mažėja mažėjant pajamoms nepriklausomai nuo materializmo lygio, o neigiamas emocingumas auga dėl aukštesnio materializmo lygio visose pajamų grupėse. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su Kasser ir Ryan (1993), Karabati ir Cemalcilar (2008) ir kitų autorių rezultatais, pabrėžiančiais neigiamą materializmo įtaką gerovės jausmui nepriklausomai nuo gaunamų pajamų lygio.
We found that subjective well-being was correlated with income (Spearman’s rho 0.308, p<0.01). Income also showed significant correlations with positive affect (Spearman’s rho 0.308, p<0.01), but had no significant correlations with negative affect. Materialism was correlated with negative affect (Spearman’s rho 0.228, p<0.05). Centrality subscale of MVS also correlated with negative affect (Spearman’s rho 0.316, p<0.01), and happiness subscale was negatively correlated with subjective well-being (Spearman’s rho 0.316, p<0.01). Further analysis showed that materialism was an increasingly negative affect, regardless of income level. Subjective well-being was negatively related to the income level, regardless of the level of materialism. Our research results support findings of Kasser and Ahuvia (2002), Kasser and Ryan (1993), showing that material wealth does not affect the relationship between materialism and well-being. Possible limitation of this study is higher than average income of the sample. Almost 33 per cent of the sample reported monthly income that was double than the average salary in Lithuania and only about 10 per cent reported income that was lower than average.