Atsargumo principo taikymo teisinės prielaidos aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugos srityse
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2008 |
Atsargumo principas yra palyginti naujas ir dar besivystantis teisės principas. Pradėtas taikyti siauroje - aplinkos apsaugos teisės srityje, šis principas imamas taikyti kaskart vis plačiau, apimant vartotojų teisių apsaugos, visuomenės sveikatos ir kt. sritis, kuriose mokslinis netikrumas dėl galimo priežasties ir pasekmės sąryšio, galbūt kils iančių pasekmių masto, jų reikšmingumo ar (ne)grįžtamumo yra gana dažnas reiškinys. Straipsnyje taikant lyginamąjį istorinį, lyginamąjį, dokumentų analizės, sintezės bei apibendrinimo metodus, remiantis tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės normomis bei jurisprudencija, nagrinėjamos atsargumo principo taikymo aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugos srityje teisinės prielaidos. Jas apibendrinant straipsnyje daroma išvada, kad esamame atsargumo principo raidos etape jo panaudojimo reguliuojant biomedicinos sritį galimybes galėtų išplėsti nacionalinių teisės aktų pokyčiai.
The article pays attention to the fact that the Court of Justice of the European Communities and the Court of First Instance have already had occasion to develop case law in this area. It is also highlighted how Community case law has managed to extend the scope of application of the precautionary principle to all policies involving scientific uncertainty and introduced useful clarifications on the application of the principle in the domain of public health. The perception of precautionary principle in a field of public health by the Court of the First Instance and the Court of Justice is also analyzed. In summarizing the findings of the article the need for the implementation of the precautionary principle in the national law is emphasized.