Meksikos konstitucijos ypatumai
Mykolo Romerio universitetas |
Date |
---|
2009 |
Iš visų Lotynų Amerikos šalių konstitucijų ryškiausiai išsiskiria Argentinos ir Jungtinių Meksikos Valstijų (toliau – Meksikos) konstitucijos. Liberalioji Argentinos konstitucija, priimta 1853 m. gegužės 1 d. , yra viena seniausių ir stabiliausių, tuo tarpu radikalioji Meksikos konstitucija, priimta 1917 m. vasario 5 d. , yra viena nestabiliausių (joje yra apie 500 pakeitimų) ir prieštaringiausių konstitucijų pasaulyje. Ši konstitucija buvo priimta Meksikos revoliucijos (1910–1921) laikotarpiu. Joje bandyta derinti skirtingus radikaliųjų, liberaliųjų ir konservatyviųjų politinių jėgų interesus, idėjinius įsitikinimus ir siekius. Konstitucija buvo rengiama vadovaujantis 1857 m. konstitucijos reformos principais, iš esmės nekeičiant valstybės sutvarkymo ir valdymo pagrindų, bet papildant ją nuostatomis, įtvirtinančiomis radikalius socialinius ekonominius pertvarkymus. Pagal savo socialinį turinį 1917 m. Meksikos konstitucija yra laikoma pirmąja socialistine konstitucija ir Sovietų Sąjungos konstitucijos pirmtake. Straipsnyje aptariamos Meksikos konstitucingumo ištakos ir raidos ypatumai, konstitucijoje įtvirtintas valstybės sutvarkymo modelis, valstybės valdžios institucijų sistema, valstybės valdžios institucijų sudarymo tvarka, jų įgaliojimai bei tarpusavio santykiai.
The demise of a single party democracy not only created a new political order; it also generated fundamental changes in Mexican constitutionalism, with formal constitutional and legal reforms playing an important but secondary role in revisingMexico’s constitutional structure. The authoritarian government now has been replaced by disempowered presidency and divided Congress, with revamped judicial power. However, the latter remains the weakest of its federal government’s three branches for a variety of historical, structural, political, socio-cultural reasons and constitutional limitations. The purpose of this article is to analyze some historical and theoretical aspects of the Mexican constitutionalism, the doctrinal basis of the modern Mexican constitution, form of government provided by the Constitution, federal government structure, the formation and the competence of the federal legislative, executive and judicial institutions.