Bankroto administratorių profesinė veikla: motyvacijų aspektai
| Date |
|---|
2018 |
Šio straipsnio tikslas - analizuojant bankroto administravimo profesinę veiklą naujojo viešojo valdymo kontekste, atskleisti aktualią atlyginimo skyrimo bankroto administratoriui reglamentavimo Lietuvoje praktinę problematiką bei aptarti bankroto administratoriaus galimos profesinės demotyvacijos dekompoziciją ir tikėtinas demotyvacijos pasekmes. Esminiai naujojo viešojo valdymo paradigmos raiškos bruožai - tarpsektorinė tinklaveika, aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių poreikis, efektyvus veikimas nuolatinių pokyčių aplinkoje, privaloma orientacija į efektyvumą ir viešąjį interesą atsikartoja ir yra identifikuojami specifiniame bankroto administratoriaus profesiniame veikime, jo atsakomybėse. Metavaldymo charakteristikų realizavimas, vadovavimasis jų nuostatomis bankroto administratoriaus profesiniame veikime pakelia administratoriaus įprastinį veikimą į aukštesnį lygį, o efektyvus bankroto procesas lygiagrečiai prisideda prie naujojo viešojo valdymo strateginių tikslų įgyvendinimo. Efektyviai bankroto procedūrai reikšminga šiame straipsnyje analizuojama esminio bankroto proceso subjekto – bankroto administratoriaus motyvacija ir atitinkamai demotyvacija veikti. Šiuo metu galiojantis su atlyginimo skyrimu bankroto administratoriui susijęs teisinis reglamentavimas Lietuvoje iš esmės negali būti laikomas teisiškai nuosekliu, jis neužtikrina bankroto administratoriaus teisėtų lūkesčių dėl atlygio, todėl gali būti traktuojamas kaip profesinės demotyvacijos pagrindas. Egzistuoja sąsajos tarp teisingo atlyginimo administratoriui ir efektyvaus bankroto proceso: neišsprendus tinkamo apmokėjimo už administratoriaus darbą klausimo neadekvatu tikėtis motyvuoto nemokumo profesionalo, proceso veiksmuose siekiančio geriausių pastangų. Tikslinga atlyginimo probleminių klausimų sprendimą fiksuoti kaip prioritetinę kategoriją nemokumo procesų valdymo problematikos lauke: teisingas apmokėjimas administratoriui laikytinas būtina prielaida sprendžiant kitus su bankroto valdymu ir efektyvumo didinimu susijusius klausimus, tokius kaip korupcijos mažinimas, platesnis viešojo intereso atstovavimas, kreditorių reikalavimo tenkinimas didesne apimtimi ir kt.
The main goal of this article is to present compensation for a bankruptcy administrator decomposition –to identify the structural elements of compensationprocedure while analyzing relevant existing legal regulations in Lithuania and comparing it with the legal regulations in the selected European countries – Latvia, Great Britain and Sweden. The modification of legal regulation in this field (currently insolvency administration systematic changes are being introduced in Lithuania) are interpreted in the metagovernance context. The influence of metagovernance is being witnessed in the recent tendencies of bankruptcy administration modernization: regulatory changes increases the role of state in coordination and process management, the official aim to eradicate corruption and other practices harmful to public interest by modernization reforms is being declared, networking is being used in the management of bankruptcy administration processes, the need of qualified public sector employees has emerged. Comparative analysis of compensation for a bankruptcy administrator decomposition reveals main aspects of compensation for a bankruptcy administrator related legal regulation in Lithuania: bankruptcy administrator is assigned randomly by an automated system and is subsequently appointed by an unappealable ruling by the court; An insolvent company’s creditors decide the amount of compensation for the bankruptcy administrator. This decision can be challenged in the courts, and a court may issue an unappealable ruling on the bankruptcy administrator’s compensation based on government recommendations for appropriate compensation amounts; In the case of insolvent companies with limited or no assets at all, there is no mechanism in place for compensation for a bankruptcy administrator and the main burden of procedural expenses lies with the administrator. The regulation of compensation for bankruptcy administrators in Lithuania is not legally consistent. A comparison of Lithuanian regulations to relevant legal provisions in Latvia, the United Kingdom, and Sweden reveals that Lithuania’s regulations relatively the least favorable ones for bankruptcy administrators. Aiming results in the field of insolvency management that would satisfy stakeholders and society itself, one needs to strengthen networking in the decision making and realization. Public consultations, working closely with all the interest groups is necessary, also the pre-evaluation of planned decisions and future public administration actions through the aspect of public interest is vital.