Le droit civil lituanien
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Trumpai pristatomas Civilinio kodekso rengimo procesas, pagrindiniai šaltiniai, kuriais rėmėsi jo kūrėjai. Naujasis Civilinis kodeksas vertinamas kaip esminis lūžis, kuriant privatinės teisės sistemą Lietuvoje. Nepaisant fakto, jog šis teisės aktas gali būti pagrįstai laikomas pirmąja Lietuvoje sukurta civilinės teisės kodifikacija, jis nėra grynai nacionalinis tuo požiūriu, kad jį rengiant buvo pasinaudota ne tik naujausių bei moderniausiomis laikomų šiuolaikinių kodifikacijų pavyzdžiais, bet į Kodekso tekstą inkorporuota ir nemažai Europos Sąjungos teisės normų, tarptautinių sutarčių nuostatų, taip pat ir tarptautinio pobūdžio privalomosios galios neturinčių dokumentų (pvz., PECL, UNIDROIT principų) nuostatų. Straipsnyje aptariamos Lietuvos civilinio kodekso ir vieno iš pagrindinių šaltinių, kuriais rėmėsi nacionalinio kodekso rengėjai, – Olandijos civilinio kodekso paralelės. Įžvelgiama ne tik šių dviejų kodeksų struktūros (abu kodeksus sudaro keletas knygų), bet ir šių teisės aktų dvasios bei turinio panašumų, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į vertinamųjų kriterijų gausą, lanksčių sprendimo būdų įtvirtinimą, sąžiningų trečiųjų asmenų gynimo bei silpnesniosios šalies gynimo tendencijų stiprėjimą.
Due to historical reasons, however, the civil law in Lithuania was not codified until 2000. The article outlines the main reasons for the reform of private law after the restoration of Independence of Lithuania in 1990. The changes in the legal system were a natural outcome of the changes in political and economic structure of the state. The author describes the process of codification and the main sources, which inspired the drafters of the code. The new Civil Code is considered an essential factor in the process of creating a private law system in Lithuania. The new Dutch Civil Code was one of the main acts that were used as examples during the drafting process. Dutch authors draw attention to the following features of the Dutch Civil Code: its layered structure, the presence of bridge articles, open criteria and in-between solutions, the tendency to protect third and weaker parties. The author of this article argues that these features could also be applied to the new Lithuanian Civil Code.