Jurisprudencija / Jurisprudence 2025, t. 32
Teisminė kontrolė administracinės procedūros metuItem type:Publication, [Judicial review during administrative procedure.]research article[2025][S4][S001][22]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 108-129Administracinė procedūra yra neatskiriama viešojo administravimo dalis, per ją priimami teisines pasekmes sukeliantys administracinių teisinių santykių subjektams privalomi sprendimai. Dominuojanti Lietuvos administracinių teismų pozicija yra siejama su galutinio, administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo apskundimo teisme galimybe. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė sprendimą byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą, kuriame pripažino, kad teisminės kontrolės nebuvimas dėl tarpinio pobūdžio administracinio sprendimo, priimto per administracinę procedūrą, kai jis susijęs su teisės į privataus gyvenimą ribojimu, pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Šis teismo sprendimas kelia klausimų, susijusių su vykdomąją tvarkomąją veiklą atliekančiomis institucijomis, jų vykdomomis procedūromis ir teisminės valdžios vaidmeniu administracinės procedūros metu, t. y. prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą. Straipsnyje analizuojama, ar tokia teismo pozicija, pripažįstant poreikį užtikrinti tarpinių viešojo administravimo subjektų sprendimų teisminę kontrolę, nelemia nepagrįsto administracinės procedūros vilkinimo ir apskritai nedaro viešojo administravimo subjekto veiklos neveiksmingos. Taip pat siekiama įvertinti, ar administracinės procedūros dalyvis, kreipdamasis į teismą nepasibaigus tyrimui (administracinei procedūrai), taip nepagrįstai neužvilkina administracinės procedūros. Straipsnyje neanalizuojama administracinė procedūra Viešojo administravimo įstatymo prasme.
18 13 Proceso viešumo principo (ne)užtikrinimas nagrinėjant civilinę bylą nuotoliniame teismo posėdyjeItem type:Publication, [The (non-) application of the principle of publicity of proceedings in the remote hearing of a civil case.]research article[2025][S4][S001][21]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 147-167Straipsnyje analizuojamos viešumo principo tinkamo įgyvendinimo nuotoliniame teismo posėdyje civiliniame procese problemos. Kadangi nuotolinis teismo posėdis vis dažniau Lietuvoje rengiamas ne atliekant atskirus procesinius veiksmus, o bylą nagrinėjant iš esmės, straipsnyje analizuojama, ar taip užtikrinamas vienas iš esminių civilinio proceso principų ir tikslų – viešumas. Pirmiausia tyrime atskleidžiami viešumo principo elementai, leidžiantys spręsti, kad byla yra nagrinėjama viešame teismo posėdyje, analizuojami nuotolinio teismo posėdžio ypatumai, jo reglamentavimo tinkamumas ir pakankamumas. Galiau- siai įvertinama, ar nuotolinis teismo posėdis visa apimtimi užtikrina viešumo principo įgyvendinimą, aptariamos tam tikros praktinės nuotolinio teismo posėdžio taikymo problemos ir pateikiami galimi jų sprendimo variantai.
19 17 Fizinio asmens subjektinių teisių apsauga taikant apribojimus išieškoti iš jo turto vykdymo proceseItem type:Publication, [Protection of natural persons‘ personal rights by the application of restrictions of enforcement against his property in enforcement proceedings.]research article[2025][S4][S001][18]; Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 168-185Straipsnyje analizuojami apribojimai išieškoti iš skolininko fizinio asmens turto priverstinio vykdymo procese. Turtinio pobūdžio vykdymo procese išieškojimas įprastai yra nukreipiamas į visą skolininkui priklausantį turtą. Vis dėlto, siekiant teisingo išieškotojo ir skolininko interesų balanso, įstatyme nustatyti apribojimai, taikomi išieškant iš skolininko turto. Šie apribojimai atskleidžia socialinius ir ekonominius priverstinio vykdymo proceso tikslus. Straipsnyje nagrinėjamas apribojimų išieškoti iš skolininko turto tikslas ir jų taikymo taisyklės. Siekiama atskleisti, kaip, taikant šiuos apribojimus vykdymo procese, turi būti suderinamas išieškotojo interesas dėl efektyvaus vykdomojo dokumento įvykdymo ir skolininko teisių (teisės į nuosavybę, privatų gyvenimą) apsauga.
15 17 Vaiko grąžinimo išimčių taikymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją Lietuvos teismų praktikojeItem type:Publication, research article[2025][S4][S001][17]; ; Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 130-146Straipsnyje analizuojamas vaiko grąžinimo į kilmės valstybę išimčių taikymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Pirmojoje straipsnio dalyje vertinamas vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos, kaip viena iš vaiko grąžinimo į kilmės valstybę išimčių. Straipsnyje pritariama teismų praktikoje pateiktiems aiškinimams, kad Konvencijoje įtvirtintas vienerių metų terminas nėra absoliutus, jį reikia aiškinti kartu su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtinta pareiga atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. Antrojoje ir trečiojoje straipsnio dalyse nagrinėjamos Hagos konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintos vaiko grąžinimo išimtys: pirma, kai vienas iš tėvų nesinaudojo globos teisėmis, neprieštaravo ar sutiko, kad vaikas būtų išvežtas; antra, kai yra didelė rizika, kad vaiko grąžinimas sukels žalą. Auto- riai pažymi, kad teismo aktyvumas šios kategorijos bylose neturi užgožti įprastos įrodinėjimo pareigos. Be to, teismas turi tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus dėl išimčių taikymo. Galiausiai ketvirtojoje straipsnio dalyje analizuojama specifinė vaiko grąžinimo išimtis, t. y. kai vaikas prieštarauja tokiam grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
13 22 Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo reguliavimo ir taikymo problemosItem type:Publication, [Issues related to the regulation and application of release from criminal liability due to the insignificance of the criminal act.]research article[2025][S4][S001][20]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 400-419Šiame straipsnyje tiriamos tam tikros atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo problemos. Pasikeitus Baudžiamajame kodekse įtvirtintam reguliavimui, mažareikšmiškumo norma nebegali būti taikoma sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, o tai, manytina, nepagrįstai riboja teismų laisvę vertinti konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą. Straipsnyje taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant mažareikšmiškumo normą bylose dėl smurtinių nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu tarp skirtingų lyčių atstovų ir smurtu, pavartotu siekiant auklėti vaikus. Iš jurisprudencijos išryškėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labiau linkęs toleruoti moterų smurtą prieš vyrus, o ne atvirkščiai, ir tokiais atvejais taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pripažįstant, jog moterų pavartotas smurtas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo. Galima teigti, kad toks teismo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja lyčių lygiateisiškumo principui. Kartu tirta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vertinant auklėjimo tikslais tėvų pavartotą smurtą prieš vaikus. Šio teismo jurisprudencijoje sutinkami trys būdai formaliai netaikyti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad būtų užtikrinami ir vaiko interesai. Visgi manytina, kad tik vienas iš šių būdų atitinka ir baudžiamosios teisės paskirtį, ir vaikų, prieš kuriuos smurtauta, interesus.
11 16 Administracinės teisės kodifikavimo idėjai Lietuvoje – šimtas metų: pirmieji administracinio teismo įstatymo ir administracinių procedūrų kodifikacijos projektaiItem type:Publication, [Centenary of the codification of Lithuanian administrative law.]research article[2025][S4][S001][39]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 335-3732021 m. išėjo knyga „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“ Joje užsiminta, kad 1925 arba 1926 m. Teisingumo ministerijoje buvo parengtas Administra-tyvinėms byloms teismo įstatymo projektas (žr. priedą Nr. 1)1. Vis dėlto monografijos rašymo metu, išnarsčius Lietuvos centrinio valstybės archyvo rūsius ir saugyklas, projektas nebuvo rastas. Nepaisant to, tuomet buvo rastas kito svarbaus dokumento projektas – Administraci-jos veikimo (elgimosi) kodifikacija (žr. priedą Nr. 2), kuri buvo rengiama tuo pačiu laiku kaip ir Administratyvinėms byloms teismo įstatymo projektas, t. y. 1925 m. Straipsnio autorei rašant kitą knygą „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“, publikuotą 2025 m., teko ieškoti informacijos ne tik apie M. Römerį, bet ir apie jo bičiulius, kolegas. Ir štai ieškant informacijos apie teisės istoriką Vyriausiojo Tribunolo teisėją A. Janulaitį jo do-kumentų fonde, saugomame Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, rastas Administratyvinėms byloms teismo įstatymo projektas.Taigi, šiame straipsnyje pirmą kartą pristatomi pirmieji Lietuvos administracinės teisės kodifikacijos bandymai. Ne tik pristatomi, bet straipsnio prieduose ir pirmą kartą publikuoja-mi. Tad leidinys „Jurisprudencija“ tarnauja kaip platforma supažindinti Lietuvos visuomenę ne tik su pirmaisiais lietuvių bandymais kodifikuoti administracinę teisę, bet ir su pastango-mis įdiegti realų valdžių padalijimą, suvokti teisėtumo reikšmę, siekiant sutvirtinti Lietuvos valstybingumo pagrindus. Kita vertus, straipsnio tikslas – ne tik supažindinti, bet ir pateikti tam tikras išvadas, išplaukiančias iš šių dviejų dokumentų, nors tik iš dalies, bet pakeitusias ankstesnių tyrimų išvadas.
1 19 Korupcinių nusikalstamų veikų dalykas – kyšis. Tam tikri diskusiniai ir probleminiai klausimaiItem type:Publication, [The subject of corruption crimes – bribe: certain debatable/ problematic issues.]research article[2025][S4][S001][22]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 224-245Straipsnyje analizuojamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo) dalykas – kyšis. Kyšis gali būti įvairių formų, o tinkamas kyšio vertės nustatymas lemia baudžiamosios atsakomybės taikymą ir jos sunkumą, todėl darbe analizuojami probleminiai klausimai, susiję su kyšio vertės nustatymu ir kyšio atribojimu nuo dovanos, o dovanos – nuo kyšio. Išnagrinėjus, kaip yra nustatoma kyšio vertė, pažymėtina, jog nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatytos specialios kyšio vertės įrodinėjimo taisyklės ir jo piniginė vertė gali būti įrodinėjama visomis teisėtomis priemo- nėmis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra suformulavęs tam tikras teisės aiškinimo taisykles dėl kyšio vertės įrodinėjimo, kurios leidžia veiksmingai spręsti teisės taikymo problemas, susijusias su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis. Straipsnyje taip pat išanalizuoti socialiniai ir teisiniai kyšio ir dovanos skirtumai: dovana – neatlygintina ir nesiejama su tarnybiniu santykiu; kyšis – atlygis už atliktus, atliekamus ar dar tik būsimus veiksmus ar neveikimą. Pateikiama išvada, jog tiek įstatymuose, tiek teismų praktikoje suformuota bendra taisyklė, kad dovanos viešojo sektoriaus darbuotojams yra draudžiamos ir nusikalstamos – laikomos kyšiu, nepaisant jų įvardijimo, vertės, teikimo ir gavimo momentų.
87 38 Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas kaip nusikalstama veika: ar aiškus kriminalizacijos turinys?Item type:Publication, [Unlawful collection of information about a person’s private life as a criminal act: is the content of criminalization clear?]research article[2025][S4][S001][19]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 205-223Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma, kriminalizuojanti neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą. Autorius atskleidžia esminių šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (dalyko ir veikos) teisinio neapibrėžtumo problemą, lemiančią nevienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir sudarančią prielaidas įvairių smulkių žmogiškųjų konfliktų dirbtiniam kriminalizavimui ir nukrypimui nuo tikrosios tos baudžiamojo įstatymo normos paskirties – saugoti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą nuo pavojingiausių veiksmų. Nusikalstamos veikos definici- jai būdingas teisinis neapibrėžtumas gali lemti ir priešingą rezultatą, t. y. negalėjimą pagrįsti iš tikrųjų pavojingų informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo metodų neteisėto ir nusikalstamo pobūdžio. Straipsnyje taip pat pateikiama kai kurių Europos valstybių baudžiamųjų įstatymų, kuriuose yra panašių normų, apžvalga ir siūlymų, kaip būtų galima sukonkretinti šios kriminalizacijos turinį ir užtikrinti jos atitiktį baudžiamosios teisės principams.
17 59 Informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, kvalifikavimo kaip įrodymo civiliniame procese problematikaItem type:Publication, [Legal issues concerning the qualification of state secret information as evidence in civil proceedings.]research article[2025][S4][S001][20]Jurisprudencija = Jurisprudence, 2025, p. 420-439Straipsnyje analizuojama informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, kva-lifikavimo kaip įrodymo civiliniame procese problematika. Valstybės paslaptis yra viena iš seniausių valstybės saugomų informacijos rūšių, kurios slaptumas užtikrinamas ne tik visuo-menėje, bet ir civiliniame procese. Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, bendrosios teisės šalyse yra vienas iš įrodymų privilegijos taikymo pagrindų. Straipsnyje analizuojama, kas yra valstybės paslaptis ir ar Lietuvos teisėje nėra įtvirtintų teisės institutų, savo esme atitinkančių įrodymų privilegijas. Kadangi civiliniame procese gali būti naudojami tik leistinumo kriterijų atitinkantys įrodymai, straipsnyje nagrinėjama, ar informacija, sudaranti valstybės paslaptį, yra leistinas įrodymas ir kokiais atvejais ji gali būti naudojama byloje.
18 27 Savo turtu disponuojančio skolininko principo taikymas įmonių restruktūrizavimo proceseItem type:Publication, [Application of the principle of debtor in possession in corporate restructuring proceedings.]research article[2025][S4][S001][21]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 440-460Įmonių restruktūrizavimas yra priemonė, skirta mokumo problemų turinčioms įmonėms išsaugoti. Vienas svarbiausių restruktūrizavimo proceso ypatumų yra tai, kad įmonės veiklai šio proceso metu toliau vadovauja įmonės valdymo organai, tačiau tam tikrais atvejais procesui administruoti gali būti skiriamas ir nemokumo administratorius. Šiame straipsnyje nagrinėjama, koks yra savo turtu disponuojančio skolininko principo turinys, analizuojama, kodėl jis yra taikomas restruktūrizavimo procese ir ar jo taikymas leidžia pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus. Apžvelgiama, koks yra šio principo turinys Europos Sąjungos ir Lietuvos nemokumo teisėje ir kokios yra nemokumo administratoriaus funkcijos jį paskyrus restruktūrizavimo procese. Taip pat analizuojama, kokias funkcijas restruktūrizavimo procese turėtų atlikti nemokumo administratorius ir kaip jo atliekamos funkcijos yra suderinamos su įmonės valdymo organų kompetencija.
6 10