SocIndex
Auf dem Weg zu einer kriminalistischen Vereinigung für Europa? : Die Vilnius-Deklaration und ein Fahrplan für ihre UmsetzungItem type:Publication, research article[2025][S4][S001][7]; ; ; Gundlach, Thomas E.Kriminalistik : Unabhängige Zeitschrift für die kriminalistische Wissenschaft und Praxis., 2025, p. 15-21In der EU hat die Zusammenarbeit bei der Verbrechensbekämpfung auf Regierungs- und Ressortebene mit diversen Regelungen eine solide Grundlage. Gleichwohl ist festzustellen, dass die Kriminalistik meist auf Kriminaltaktik und Kriminaltechnik reduziert wird und Aspekte wie kriminalistisches Denken, Theorie der Kriminalistik und kriminalistische Methodik praktisch vernachlässigt werden. Weitgehend ungenutzt bleiben die Möglichkeiten akademischer Einrichtungen und Nichtregierungsorganisationen (NRO), die sich mit kriminalistischen Fragen beschäftigen. Die Autoren plädieren für einen europäischen Raum der Kriminalistik, der durch eine noch zu gründende Föderation der nationalen kriminalistischen Gesellschaften einen strukturellen Rahmen bekommen kann.
116 Diskusijos apie Pierre Teilhard de Chardino evoliucijos sampratą septintojo XX amžiaus dešimtmečio išeivijos spaudojeItem type:Publication, [Discussions on Pierre Teilhard de Cchardin’s concept of evolution in the press of Lithuanian emmigrants in the sixties of the 20th Century.]research article[2024][S4][H001][16]Socialinių mokslų studijos., 2024, p. 56-71Straipsnyje analizuojama išeivijos autorių prancūzų mokslininko ir religinio mąstytojo Pierre Teilhard de Chardin‘o (1881 – 1955) evoliucijos sampratos recepcija septintajame XX a. dešimtmetyje. Pirmą kartą išeivijos lietuvių spaudoje Teilhard’as buvo paminėtas 1950 m. rugsėjo mėn. „Aiduose“ prancūzų jėzuito Jean Daniélou straipsnio vertimo publikacijoje. Patys išeivijos mąstytojai ėmė gilintis į Teilhard’o idėjas tik antrojoje šeštojo dešimtmečio pusėje. Įvairiuose lietuvių išeivijos sambūriuose katalikų kunigai Ambrozijus Prakapas, Jonas Kubilius, Petras Celiešius, Vytautas Bagdanavičius, Vytautas Zakaras, chemijos daktaras Jonas Rugis, matematikos daktaras Arūnas Liulevičius skaitė susidomėjimo ir diskusijų sulaukusias paskaitas. 1961 m. „Aiduose“ kunigas Pranas Gaida-Gaidamavičius publikavo straipsnį „Viešpatijos naujos epochos brėkšmėj“, kuriame yra pirmoji spausdinta polemika su Teilhard‘o idėjomis, išdėstytomis jo knygoje „Žmogaus ateitis“. 1963 m. „Tėviškės žiburiuose“ pasirodė pirmoji platesnė publikacija, kurios autorius Antanas Pamituviškis specialiai aprašė Teilhard‘o idėjas ir joms visoms pritarė. Vėliau straipsnius apie Teilhard’o koncepciją “Drauge”, “Aiduose”, Laiškuose lietuviams” publikavo jau minėti autoriai ir kunigai Juozas Prunskis, Feliksas Jucevičius, Juozas Venckus, Kęstutis Trimakas, Ambrozijus Prakapas, Antanas Paškus, Juozas Vaišnora bei filosofas Antanas Maceina, istorikas Juozas Jakštas, fizikas Andrius Ignaitis. Įžymių mąstytojų diskusijomis apie Teilhard‘o koncepciją domėjosi ir kunigas Tomas Žiūraitis, sumanęs ir 1965-1969 m. realizavęs mintį žurnale „Aidai“ publikuoti pasaulėžiūrinio pobūdžio užsienio autoriųknygų apžvalgas. Išeivijos mąstytojų nuomonės apie Teilhard’o evoliucijos sampratos santykį su krikščionybe išsiskyrė: nuo ypatingai teigiamų kunigų Kubiliaus ir Prunskio iki radikaliausiai neigiamo žurnalisto Juozo Mačernio vertinimų. Aktyviausia polemika užsimezgė tarp Maceinos ir Paškaus, į ją įsijungė ir kiti autoriai. Daugiausia nesutarimų kilo dėl Teilhard’o koncepcijos santykio su mokslu, dėl jos ontologinių pagrindų, dėl „Alfos“ ir „Omegos“ sąvokų santykio su katalikiškąja dieviškumo samprata bei dėl dieviškosios malonės ir aktyvių paties žmogaus veiksmų vaidmens santykio, apsprendžiant to žmogaus ir visos žmonijos ateitį.
9 16 Pierre Teilhard de Chardino gyvenimas ir idėjos atvirosios katalikybės konteksteItem type:Publication, [Pierre Teilhard de Chardin`s life and thoughts in the context of open catholicism.]research article[2024][S4][H001,H005][30]Socialinių mokslų studijos., 2024, p. 26-55Straipsnyje jėzuito, paleontologo, filosofo ir teologo bei mistiko Pierre Teilhardo de Chardino (1881 – 1955) filosofinės bei teologinės pažiūros analizuojamos atvirosios katalikybės kontekste. Tai vienas iš dviejų katalikybės tipų greta pažodine dogmos “extra ecclesiam nulla sallus” intepretacija pagrįstos tradicinės katalikybės. Jos atžvilgiu atviroji katalikybė charakterizuotina pretenzijos laikyti katalikybę vienintele išganymą teikiančia religija, išreiškiamos išoriniais tikėjimo ženklais, atsisakymu, katalikiškąjį ekskliuzyvumą įžvelgiant katalikybės dvasinėje galioje. Teilhardo gyvenimas ir idėjos šiame straipsnyje analizuojami kaip vienas radikaliausių ir dėl to iliustratyviausių atvirosios katalikybės atvejų XX amžiuje. Didelis dėmesys skiriamas Teilhardo evoliucinės krikščionybės koncepcijos susiformavimo biografinėms prielaidoms – pasaulėžiūrinių antinomijų (traukos dvasiai ir materijai, tikėjimui ir mokslui) – dvasinės ir intelektualinės motyvacijos bei pastangų pasiekti savo pasaulėžiūrinį vientisumą, atskleidimui. Išryškinami teilhardiško pasaulėvaizdžio sinergetiniai aspektai, t. y. pasaulio kaip save organizuojančios sistemos su centru (tašku Omega, tapatinamu su Kristumi), keičiančiu sistemą ir kintančiu sistemos augimo išdavoje, bruožai.
19 17 Theoretical and practical perspectives of the translator trainingItem type:Publication, [Teorinės ir praktinės vertėjų rengimo perspektyvos.]research article[2024][S4][H004][16]Socialinių mokslų studijos., 2024, p. 72-87The paper discusses the translator’s role(s) in the globalized translation market and translator training issues in relation to knowledge and skills (linguistic, cultural, field-specific, etc.), necessary for young translators. Among the questions discussed in the paper are translation process involving linguistic elements, as well as translation as a cognitive process, interrelation between language and culture, dichotomy of literal vs free translation. The article engages with the challenges posed by a complex and responsible task of being a translator in a diversified world. Seeking to identify students’ experiences of training and perceptions of the role they are going to play as professional translators an interview with students-trainees was conducted. The interview was focused on the question whether knowledge of translation theory aids in performing practical translation tasks. The data collected from the students’ responses allowed identifying their learning patterns, most challenging areas in translator training, the (mis)match between theory and practice. The research was based on a qualitative research paradigm assuming students’ experiences being of great importance in the process of assessing the value and quality of the translator training and interaction between theoretical insights of translator’s roles and practical experience.
11 31 A bridge between sentiment indicators: What does Google Trends tell us about COVID-19 pandemic and employment expectations in the EU new member states?Item type:Publication, research article[2021][S1][S003][11] ;Simionescu, MihaelaTechnological forecasting and social change. New York : Elsevier Inc, 2021, vol. 173, December, 121170., p. 1-11The sentiment indicators tend to reflect better the social tensions caused by COVID-19 pandemic. In this context, the aim of this paper is to reflect the relationship between employment expectations and tensions related to new coronavirus. The impact of COVID-19 pandemic on employment expectations is assessed using the data collected by Google Trends in Panel Autoregressive Distributed Lag (panel ARDL) models and Bayesian multilevel model. The results indicated that COVID-19 searched on Google had a negative impact on employment expectations in the EU New Member States on the period March 2020-May 2021. The unemployment and inflation rate had also a negative effect, while improvement in economic sentiment indicator has increased the employment expectations. These results are the support of economic policies to reduce labour market tensions and improve employment expectations.
5Scopus© Citations 23 - research article[2021][S4][S003][12]
; ; Socialiniai tyrimai : mokslo darbai. Šiauliai : Vilniaus universiteto leidykla, 2021, t. 44, Nr. 2., p. 49-60Straipsnyje analizuojamos savanoriškos veiklos ypatumai socialinio kapitalo formavimo kon- tekste. Savanorystės vystymas, socialinio kapitalo rodiklių gerinimo siekimas yra įvardinti kaip strateginiai Lietuvos tikslai ilguoju laikotarpiu, tačiau rodikliai tarptautiniuose indeksuose yra žemi, lyginant su kitomis valstybėmis. Atliktas kokybinis tyrimas apklausiant ekspertus, sudarė prielaidas išskirti savanoriškos veiklos vystymo trikdžius (visuomenėje vyraujančios nuostatos, savanoriškos veiklos organizavimo ypatumai ir kt.), pateikti rekomendacijas viešojo valdymo institucijoms.
35 63 Socialinių paslaugų prieinamumas vaikus su negalia auginančioms šeimoms gerovės valstybės konteksteItem type:Publication, [Availability of social services for families with disabled children in the context of the welfare state]research article[2021][S4][S005][15]; Socialiniai tyrimai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021, t. 44, Nr. 2., p. 34-48Socialinių paslaugų prieinamumas yra vienas iš gerovės valstybės kriterijų socialinės politikos srityje. Straipsnyje apžvelgiamos socialinių paslaugų vaikus su negalia auginančioms šeimoms vartojimo ypa-tybės Lietuvoje. Vaiko su negalia gerovė neatsiejama nuo suaugusiųjų asmenų, dažniausiai šeimos, kurioje jis gyvena. Priklausomai nuo vaiko neįgalumo lygmens, šeimai tenka daugiau ar mažiau laiko skirti išskirtiniams vaiko poreikiams, todėl ribojamos tėvų galimybės įvairiapusiškai funkcionuoti visuomenėje, didėja socialinė atskirtis. Straipsnyje pristatytas tyrimas stiprina supratimą, kaip neįgalius vaikus auginančios šeimos naudojasi valstybės teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir kokių sprendimų bei priemonių reikėtų, kad neįgaliųjų vaikų ir jų artimųjų gyvenimo kokybė taptų geresnė.
23 46 - research article[2020][S1b][S001][9]
;Ackermann, Rolf; ; Shepitko, ValeryKriminalistik : Zeitschrift für die gesamte kriminalistische Wissenschaft und Praxis. Heidelberg : Kriminalistik Verl, 2020, t. 74, Nr. 6., p. 355-363Der Beitrag zeigt die Entwicklung der Kriminalistik über den deutschsprachigen Raum hinaus. Er beschreibt aktuelle gesellschaftliche Aktivitäten zu ihrer Entwicklung, insbesondere in den osteuropäischen EU-Staaten. Ausgangspunkt sind Empfehlungen der Europäischen Union zur Kriminalitätsbekämpfung. Dazu verabschiedete der Rat der EU u. a. einen Rechtsakt zur „Schaffung eines einheitlichen europäischen kriminalistischen Raumes“. Im Beitrag wird am Beispiel kriminalistischer Organisationen in Litauen, der Ukraine und Deutschland diskutiert, wie öffentliche nichtstaatliche Organisationen durch wissenschaftlich-praktische Zusammenarbeit diesen Prozess fördern können. In einem „Palanga-Memorandum“ wurde die Gründung einer „Europäischen Föderation nationaler kriminalistischer Organisationen“ beschlossen und nationale europäische kriminalistische Organisationen/Vereine aufgerufen, darin mitzuwirken.
7Scopus© Citations 3 Pedagogo bendravimo kompetencijos pristatymas Lietuvos interneto žiniasklaidojeItem type:Publication, [Representation of the communicative competence of an educator in the Lituanian online media]research article[2019][S4][S007,S003][12]; ;Prakapienė, Dalia; Socialinis darbas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 17, no. 1., p. 45-56Straipsnyje pristatoma Ugdymo plėtotės centro užsakymu 2018 m. atlikto tyrimo (Jegelevičienė, Prakapas, 2018) papildytas vienas iš aspektų – pedagogo bendravimo kompetencijos raiška internetinėje žiniasklaidoje. Žiniasklaidoje pateikiama informacija apie pedagogus daro poveikį visuomenei, sustiprindama ar pakeisdama esamą požiūrį, kurį formuoja daugelis veiksnių: vykdoma švietimo politika, šiuolaikinio ugdymo proceso organizavimas, ugdytinių ypatumai, asmeninės pedagogo savybės, jo santykis su auklėtiniais, jų tėvais, kolegomis, materialinė bazė, tėvų lūkesčiai ir paties pedagogo požiūris į savo profesiją. Vykstant socialiniams ir technologiniams pokyčiams, švietimo sistemai keliami vis didesni reikalavimai, todėl proporcingai auga reikalavimai ir lūkesčiai patiems pedagogams. Viena iš pagrindinių profesinio įvaizdžio dalių pedagogo darbe yra bendravimo kompetencija, tačiau būtina suprasti, kad pedagogo galios indeksas yra proporcingas ne tik turimai bendravimo kompetencijai, bet ir susiformavusiam požiūriui visuomenėje į jį patį. Siekiant atskleisti kaip yra visuomenei pristatomas pedagogas ir kokią nuomonę apie jį padeda formuoti internetinės žiniasklaidos priemonės buvo pasirinktas žiniasklaidos diskursas. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą – apibendrinti pedagogo bendravimo kompetencijos pristatymą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje – pasirinkti šie internetinių naujienų portalai: www.delfi.lt; www.15min.lt; www.lrytas.lt; www.diena.lt. Duomenų apdorojimui pasirinkta kompiuterinė programa ATLAS.ti, o duomenų analizei pasirinktas kokybinių tyrimų metodas – tematinė analizė. Tematinės analizės pagalba siekta atskleisti tyrimo problemai būdingas tendencijas, išreikštas temų pavidalu, nustatyti centrinę ir pasikartojančias temas. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kad internetinės žiniasklaidos publikacijų analizė parodė, kad apie pedagogus pateikiami straipsniai kuria savotišką pedagogo įvaizdį ir, kad visuomenės požiūris į pedagogą ir jo darbą yra labiau neigiamas nei teigiamas.
15 76 Pedagogo bendravimo kompetencijos pristatymas Lietuvos interneto žiniasklaidojeItem type:Publication, [Representation of the communicative competence of an educator in the Lituanian online media]research article[2019][S4][S007,S003][12]; ;Prakapienė, Dalia; Socialinis darbas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 17, no. 1., p. 45-56Straipsnyje pristatoma Ugdymo plėtotės centro užsakymu 2018 m. atlikto tyrimo (Jegelevičienė, Prakapas, 2018) papildytas vienas iš aspektų – pedagogo bendravimo kompetencijos raiška internetinėje žiniasklaidoje. Žiniasklaidoje pateikiama informacija apie pedagogus daro poveikį visuomenei, sustiprindama ar pakeisdama esamą požiūrį, kurį formuoja daugelis veiksnių: vykdoma švietimo politika, šiuolaikinio ugdymo proceso organizavimas, ugdytinių ypatumai, asmeninės pedagogo savybės, jo santykis su auklėtiniais, jų tėvais, kolegomis, materialinė bazė, tėvų lūkesčiai ir paties pedagogo požiūris į savo profesiją. Vykstant socialiniams ir technologiniams pokyčiams, švietimo sistemai keliami vis didesni reikalavimai, todėl proporcingai auga reikalavimai ir lūkesčiai patiems pedagogams. Viena iš pagrindinių profesinio įvaizdžio dalių pedagogo darbe yra bendravimo kompetencija, tačiau būtina suprasti, kad pedagogo galios indeksas yra proporcingas ne tik turimai bendravimo kompetencijai, bet ir susiformavusiam požiūriui visuomenėje į jį patį. Siekiant atskleisti kaip yra visuomenei pristatomas pedagogas ir kokią nuomonę apie jį padeda formuoti internetinės žiniasklaidos priemonės buvo pasirinktas žiniasklaidos diskursas. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą – apibendrinti pedagogo bendravimo kompetencijos pristatymą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje – pasirinkti šie internetinių naujienų portalai: www.delfi.lt; www.15min.lt; www.lrytas.lt; www.diena.lt. Duomenų apdorojimui pasirinkta kompiuterinė programa ATLAS.ti, o duomenų analizei pasirinktas kokybinių tyrimų metodas – tematinė analizė. Tematinės analizės pagalba siekta atskleisti tyrimo problemai būdingas tendencijas, išreikštas temų pavidalu, nustatyti centrinę ir pasikartojančias temas. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kad internetinės žiniasklaidos publikacijų analizė parodė, kad apie pedagogus pateikiami straipsniai kuria savotišką pedagogo įvaizdį ir, kad visuomenės požiūris į pedagogą ir jo darbą yra labiau neigiamas nei teigiamas.
56 20