SocINDEXsoc

Neo-liberalism has been the dominant political–economic ideology defining the state and the world economy since the late 1970s. Neo-liberalism is a political–economic theory committed to laissez-faire market fundamentalism, a minimalist role for state intervention into the economy, and free trade and open borders. The global financial crisis that began in 2008 challenges the neo-liberal views of the state in numerous ways. This article describes the rise of the neo-liberal state, the ways the global crisis created a crisis for it, and then how the response to it questions its legitimacy and viability. The article concludes with detailing the various problems with neo-liberalism, calling for a rethinking of state theory within a new post-global economic order.

Straipsnyje atskleidžiamos pagrindinės socialinio teisingumo koncepcijos, socialinio teisingumo ypatumai socialinės saugos sistemoje, nagrinėjama socialinių garantijų apsaugos reikšmė finansinio deficito sąlygomis, analizuojama, ar einamųjų išmokų sistema ir solidarumo principas užtikrina socialinį teisingumą. Straipsnyje nagrinėjamas einamųjų išmokų finansavimo sistemos ir kaupiamosios finansavimo sistemos santykis, sistemų pranašumai ir trūkumai, atliekama analizė, ar einamųjų išmokų sistemos reikšmės sumažinimas (plečiant kaupiamųjų išmokų sistemą ir mažinant socialinio draudimo išmokas) atitinka socialinio teisingumo sampratą. Autoriai pabrėžia, jog, prieš reformuojant socialinės saugos sistemą, būtina nustatyti, kaip finansavimo trūkumas atsilieps socialinioteisingumo išsaugojimui ir kaip galima laikinai sumažinti einamųjų išmokų sistemos garantijas biudžeto deficito sąlygomis.

Straipsnyje nagrinėjama aktuali tvaraus pensijos portfelio sudarymo problema, analizuojami ankstesnių mokslinių šios srities tyrimų rezultatai, aptariami pasirinkti (euristinis, daugelio horizontų ir stochastinio optimizavimo) pensijos portfelio sudarymo metodai. Pasitelkiant dinaminio stochastinio imitacinio modeliavimo ir stochastinio optimizavimo galimybes portfelio sudėties nustatymo metodams analizuoti sudaromi dinaminiai stochastiniai imitaciniai modeliai, kuriais skaičiuojama portfelio pereikvojimo tikimybė esant stochastinei akcijų ir obligacijų rinkų grąžai. Išanalizavus tyrimo rezultatus pateikiamos tvaraus pensijos portfelio sudarymo metodų pastoviam planuojamam pensijos laikotarpiui tyrimo išvados ir rekomendacijos dėl pensijos portfelio metodų taikymo praktikoje.

Straipsnyje nagrinėjamas gamtotvarkos vaidmuo tarptautinėje aplinkos apsaugos politikoje, įgyvendinant pagrindinį gamtotvarkai keliamą tikslą – užtikrinti realią gamtos vertybių apsaugą. Vadovaujantis užsienio šalių mokslininkų bei gamtosaugos profesionalų idėjomis ir patirtimi, straipsnyje analizuojami gamtotvarkos procesai globaliu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu. Pagrindžiamas kontrolės, kaip strateginio proceso sudedamosios dalies, neatsiejamumas detalizuojant tiriamąjį gamtotvarkos proceso atvejį. Įvertinta gamtosauginio audito reikšmė gamtotvarkos politikos matmenų kontekste. Tyrimui atlikti parengta atvejui pritaikyta teorinė ir empirinė metodologija. Atliktas Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų tarnautojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų nuomonių dėl gamtotvarkos proceso gerinimo tyrimas. Vertinamos bendradarbiavimo galimybės, parengtos vadybinės rekomendacijos bei išskirtos didesnio veiksmingumo orientacinės kryptys.

Saugomų teritorijų reikšmė siekiant išsaugoti gamtines ir kultūrines vertybes yra labai didelė, palyginti su kitomis teritorijomis, taigi jos visuomenės gyvenimui ypač svarbios. Dalis visuomenės nuolat ar laikinai naudojasi saugomomis teritorijomis, jų gamtos, kultūriniais, rekreaciniais ištekliais, yra suinteresuota teritorijų plėtra. Vienas svarbiausių saugomų teritorijų valdymo tikslų yra subalansuoti vertybių išsaugojimą ir visuomenės poreikių tenkinimą bei užtikrinti darnų teritorijos vystymą.Straipsnyje nagrinėjami suinteresuotųjų asmenų saugomose teritorijose išteklių naudojimo ir teritorijų plėtros poreikiai bei jų galimybės dalyvauti valdymo procese. Taip pat aptariami suinteresuotųjų asmenų, visuomenės ir saugomų teritorijų valdytojų konfliktai bei skirtingų šalių dialogų galimybės. Remiantis tarptautine patirtimi analizuojamos suinteresuotųjų asmenų galimybės įsitraukti į Lietuvos saugomų teritorijų valdymą, apžvelgiama dabartinė praktika. Darbe vertinamos saugomų teritorijų jungtinių tarybų, kurios yra svarbiausia suinteresuotųjų asmenų įtraukimo į teritorijų plėtros valdymą forma, veikla, jų rezultatai ir efektyvumas. Straipsnyje pabrėžiama, kad jungtinės tarybos veikia neefektyviai, o skirtingų suinteresuotųjų šalių dialogai yra nerezultatyvūs, nurodomos šio reiškinio pagrindinės priežastys.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos visuomenės vystymosi modelio pasirinkimo problematika socialinio teisingumo sampratos ir jo įgyvendinimo požiūriu. Autoriai atskleidžia Lietuvos visuomenės raidos modelio pobūdį ir pateikia kelis susijusius teorinius socialinio teisingumo apibūdinimus, pabrėždami tokių apibūdinimų sudėtingumą ir bendrų vertinimo kriterijų stoką. Tačiau straipsnyje pateikiamos visuomenės socialinės raidos charakteristikos atskleidžia realius socialinio teisingumo bei jo vertinimo aspektus. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama socialinio teisingumo sampratai bei Lietuvos visuomenės socialinės raidos modeliui aptarti, pabrėžiama, kad įgyvendinant socialinį teisingumą galima sklandžiau ir efektyviau spręsti visuomenės socialinės raidos uždavinius. Straipsnyje, vertinant skirtingus socialinio teisingumo bruožus, bandoma atsakyti į klausimą, kodėl šis principas yra privalomas šiuolaikinės visuomenės socialinės raidos modelio elementas.

Įvairūs politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, ekologiniai procesai neišvengiamai turi įtakos visuomenės gebėjimams ir pasaulėžiūrai formuotis bei persistruktūruoti. Didelei visuomenės daliai vis dar būdingas stabilios ateities garantijų ir pagalbos iš valdžios troškimas rodant minimalią iniciatyvą pačiam kurti savo gyvenimą. Ypač didelis skirtumas egzistuoja tarp vyrų ir moterų, siekiančių profesinės karjeros, ir apskritailyčių lygybės klausimu. Pastebima, jog visame pasaulyje vyrai užima geresnes ir aukštesnes pozicijas nei dirbančios tokios pačios profesijos moterys. Tokia moterų padėtis ir kiti gausūs faktai rodo, jog vis dar tebeegzistuoja vyrų ir moterų lygių galimybių problema, į kurią būtina atkreipti dėmesį bei ieškoti sprendimo būdų, nes moterų intelektinis potencialas ir jų indėlis į valstybės konkurencingumo didinimą nėra visiškai panaudotas. Straipsnyje autorės analizuoja moterų padėtį darbo rinkoje, jų dalyvavimą priimant sprendimus, analizuojami lyčių lygių galimybių klausimai plėtojant šeimos politiką ir aptariamas atliktas empirinis tyrimas „Subalansuotas lyčių atstovavimas siekiant karjeros versle ir valstybės valdyme“. Jo tikslas – išsiaiškinti, kaip savivaldybių, NVO ir verslo atstovai vertina moterų ir vyrų lygių galimybių padėtį Lietuvoje siekiant profesinės karjeros.

Šeimos politikos formavimo procesas Lietuvoje nepakankamai ištyrinėtas: pasigendama lyginamųjų tyrimų, kuriuose būtų atskleidžiamos Lietuvos šeimos politikos formavimo, palyginti su kitomis ES šalimis, problemos.Straipsnyje pristatomi 2006–2007 m. apklausos rezultatai, išryškinantys Baltijos šalių ir Lenkijos ekspertų požiūrį į šeimos politikos formavimo problemas. Remiantis tyrimo rezultatų analize galima daryti išvadą, kad vis dar nepakankamas politikų ir mokslininkų bendradarbiavimas, riboti finansiniai ištekliai, per mažas dėmesys šeimos politikos priemonių sistemos įgyvendinimo stebėsenai ir vertinimui sunkina galimybes formuoti veiksmingą šeimos politiką.

Koncesija yra viena seniausių ir plačiausiai taikomų viešosios ir privačiosios partnerystės formų, padėjusių įgyvendinti daugelį projektų, užtikrinančių viešojo sektoriaus funkcijų įgyvendinimą pasitelkiant privatų kapitalą visame pasaulyje. Nuo pirmojo Koncesijų įstatymo priėmimo Lietuvoje ši teisinių santykių forma nebuvo plačiai taikoma įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendrus projektus. Tam trukdė ir nepalankus teisinis reglamentavimas, ir menkas visuomenės suvokimas, kas yra koncesijos sutartis bei kokiais atvejais ji sudaroma.Šiame straipsnyje plačiau nagrinėjama koncesijos sąvoka, analizuojant bendruosius koncesijos bruožus ir įvertinant panašumus su giminingais teisės institutais. Darbe taip pat analizuojamas koncesijų teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos lygiu.

Tarptautinė ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisė daro įtaką Lietuvos teisinei sistemai, todėl svarbu nustatyti tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės suderinamumą ir įvertinti šių teisės sistemų santykio praktinę reikšmę sudarant tarptautines mokestines sutartis. Straipsnyje atskleidžiamas tarptautinio apmokestinimo turinys, nurodomi tarptautinio apmokestinimo teisinio reguliavimo šaltiniai, įvertinama mokestinių sutarčių kaip tarptautinės ir nacionalinės teisės šaltinio vieta nacionalinėje teisėje, parodoma ESteisinės sistemos pozicija dėl tarptautinio dvigubo apmokestinimo sutarčių statuso, atskleidžiamas mokestinių sutarčių veikimas Lietuvos teisės sistemoje.