Homo-Societas-Technologiae 2025, Nr. 1 (11)

Vaiko emocinis raštingumas pasireiškia svarbiausiose augimo srityse ir apima jausmų suvokimą ir apibūdinimą, savo emocijų valdymą, gebėjimą suprasti kitiems žmonėms būdingas jausmines būsenas ir tinkamą bendravimą. Ugdomoji meno terapija stiprina vaiko vidines galias, didina atsparumą neigiamam aplinkos poveikiui, moko atpažinti, įvardyti savo ir aplinkinių emocijas, piešiant, judant ar žaidžiant išlaisvinti emocijas. Straipsnyje analizuojamas tėvų požiūris į ugdomosios meno terapijos užsiėmimų įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio raštingumo ugdymui. Atskleidžiamos ugdytojų bendradarbiavimo ir tinkamos ugdomosios aplinkos pritaikymo ikimokyklinukui kryptys.

Darbe analizuojami esminiai aspektai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir vykdymu šeimos bylose. Siekiama aptarti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo šeimos bylose tendencijas, identifikuoti galimus iššūkius, su kuriais susiduria ir gali ateityje susidurti jas taikantys ir vykdantys subjektai. Ypatingas dėmesys skiriamas aktualios teismų praktikos analizei, kuria įstatymų ir doktrinos nuostatos iliustruojamos konkrečiais teismų praktikoje nagrinėtais pavyzdžiais. Analizuojama ir aktuali šiai temai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, daranti didelę įtaką nacionalinei jurisprudencijai.

Šiame straipsnyje analizuojama kompetencijos samprata teoriniame kontekste, aptariant skirtingų autorių požiūrius į kompetencijos apibrėžimą ir struktūrą. Darbe išsamiai nagrinėjamos įmonės vadovo kompetencijos, akcentuojant jų daugialypiškumą ir daromą įtaką valdant šiuolaikines organizacijas. Itin didelis dėmesys skiriamas strateginėms vadovo kompetencijoms, kurios skirstomos į keturis pagrindinius blokus: lyderystę, strateginį mąstymą, kryptingumą ir bendradarbiavimą. Tiriamojoje dalyje pristatomas UAB „Lakameda“ atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti, kaip vadovo strateginės kompetencijos pasireiškia valdant organizaciją ir kaip jas vertina darbuotojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai geriausiai vertina vadovo lyderystės ir strateginio mąstymo kompetencijas, o kryptingumo ir bendradarbiavimo kompetencijos vertinamos kaip mažiau reikšmingos. Daroma išvada, kad visos keturios kompetencijų grupės yra svarbios organizacijos efektyvumui, tačiau jų įgyvendinimo lygis skiriasi, išryškinant stipriąsias vadovo savybes ir tobulintinas sritis.

This article reviews the evolving concept of sustainability in manufacturing logistics, focusing on the integration of sustainable practices across supply chains. A comprehensive literature review was conducted and key aspects of sustainability in manufacturing logistics were analysed, such as resource optimisation, waste reduction and the role of third-party logistics services. The study highlights the challenges faced by manufacturing logistics in achieving sustainability, including technological, regulatory and operational barriers, and explores future opportunities such as green technologies and digital tools to enhance transparency. A key finding is the importance of coordinated industry efforts for advancing sustainability while maintaining competitiveness.

Šiuo metu daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, įtraukusis ugdymas yra raktinis žodis švietimo sistemose. Tai ne tik požiūris į mokymą, bet ir kitoks švietimo organizavimas nacionalinėse sistemose. Atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti Marijampolės regiono mokytojų požiūrį į įtraukųjį ugdymą. Jame dalyvavo skirtingo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos mokytojai, turintys skirtingą įsitraukimo į ugdymo veiklą patirtį. Tyrime dėmesys sutelktas į mokytojų subjektyvų savęs vertinimą, požiūrį į įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą Lietuvoje pagal trijų dimensijų modelį, apimantį efektinius, elgesio ir kognityvinius rodiklius.

Mokykla žmogaus gyvenime ir visuomenėje turėjo ir turi išskirtinį vaidmenį. Tai mokslo, kultūros ir žinių lopšys. Šiame straipsnyje aptariama Šunskų mokyklos priešistorė, jos svarba kaimiškoje vietovėje, atskleidžiama istorijos laikotarpių sandūroje mokyklos ir joje dirbusių mokytojų ir mokinių patirti iššūkiai dėl religinių įsitikinimų ir valdžios kaitų.

Tvarumo svarba yra aktualus ir svarbus klausimas, turintis tiesioginį poveikį mūsų visuomenei ir aplinkai. Tvarumas – tai gebėjimas išlaikyti ekologinę, ekonominę ir socialinę pusiausvyrą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir darnus vystymasis. Tai būtina sąlyga norint išsaugoti mūsų planetos išteklius ir užtikrinti jų tvarų naudojimą ateityje. Tvarumo svarba aktuali ir ekonominėje srityje – tvarus verslas gali pasiekti ilgalaikę sėkmę, nes yra orientuotas į ilgalaikį vystymąsi ir tvarų pelną. Tvarumas taip pat svarbus socialinėje srityje, nes padeda užtikrinti socialinį teisingumą ir gerovę visuomenėje. Straipsnyje tiriamas Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos (toliau – Sūduvos akademija) studentų požiūris į tvarumą, domėtasi, kokie veiksniai padeda arba trukdo elgtis tvariau, siekiama išsiaiškinti respondentų požiūrį į tvarumo politikos įgyvendinimą. Sūduvos akademijoje, studentų prisidėjimą prie tvarumo iniciatyvų.