Baudžiamosios teisės ir proceso institutas / Institute of Criminal Law and Procedure
Pusiaukelės namai Lietuvoje ir užsienio šalyseItem type:ETD, [Halfway Houses in Lithuania and Foreign Countries]magister thesis[2025][S001]Vasiliauskaitė, GretaMagistro baigiamajame darbe analizuojama pusiaukelės namų, kaip alternatyvios laisvės atėmimo bausmės formos, samprata, jų veikimo praktika Lietuvoje bei lyginama su Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados taikomais modeliais. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos pusiaukelės namų sistemos struktūrinius, teisnius ir socialinius aspektus, identifikuoti tobulintinas sritis ir pateikti siūlymus, kurie padėtų stiprinti šio instituto veiksmingumą. Remiantis sistemine literatūros ir teisės aktų analize, lyginamuoju užsienio šalių modelių tyrimu bei atliktu empiriniu tyrimu, darbe išryškinami esminiai skirtumai tarp pusiaukelės namų ir tradicinių kalinimo įstaigų, nagrinėjamas jų poveikis nuteistųjų resocializacijai, vertinama visuomenės laikysena pusiaukelės namų atžvilgiu. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Lietuvoje taikomas modelis tik iš dalies įgyvendina strateginius tikslus, o efektyviam sistemos veikimui būtinas nuoseklus teisės aktų įgyvendinimas, institucinis bendradarbiavimas bei aktyvesnė komunikacija su vietos bendruomenėmis. Darbas reikšmingas tiek akademinei bendruomenei, tiek praktinei bausmių vykdymo sistemos plėtrai, siūlant pagrįstus sprendimus socialinės reintegracijos stiprinimui.
46 1 Kalėjimo dizainas - jame esančių žmonių gerovės bei resocializacijos veiksnysItem type:ETD, [Prison Design - as a Factor of Well-being of the People in Prison and Resocialisation of Prisoners]magister thesis[2025][S001]Lydekaitytė, MarijaPagrindinis baigiamojo darbo tikslas, išanalizuoti, kaip kalėjimo dizainas veikia jame esančių žmonių, tai yra, darbuotojų ir nuteistųjų, gerovę bei nuteistųjų resocializaciją. Šiam tikslui pasiekti, pirmajame darbo skyriuje atskleidžiama dizaino samprata bei jo rūšys. Antrajame skyriuje analizuojami nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys kalėjimų įrengimo bei eksploatavimo taisykles. Trečiajame skyriuje aptariami konkretūs kalėjimo dizaino veiksmai, susiję su kalėjimo darbuotojų bei nuteistųjų gerove ir nuteistųjų resocializacija. Ketvirtajame skyriuje pristatomas atliktas empirinis tyrimas analizuojant ekspertų interviu. Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje susiduriama su kalėjimų dizaino problemomis. Paskutiniame darbo skyriuje pateikiamos teorinės analizės bei kokybinio tyrimo išvados ir pasiūlymai.
19 Civilinis ieškinys baudžiamajame procese: neturtinės žalos įrodinėjimasItem type:ETD, [Civil Action in Criminal Proceedings: Proving Non-Pecuniary Damage]magister thesis[2025][S001]Ramanauskaitė, ErnestaBaigiamajame darbe nagrinėti civilinio ieškinio baudžiamajame procese pagrindai, civilinio ieškinio baudžiamajame procese procedūriniai reikalavimai, be kita ko įrodinėjimo pareiga, civilinio ieškinio įrodinėjimo ypatumai, kai įrodinėjama neturtinė (inter alia – trečiųjų asmenų) žala. Šio darbo tikslas išanalizuoti civilinio ieškinio baudžiamajame procese įrodinėjimo principus ir standartus, identifikuoti šio instituto taikymo baudžiamojo proceso metu kylančias problemas bei pasiūlyti jų sprendimo būdus. Analizuojant skirtingus šaltinius siekiama nustatyti, ar civilinio ieškinio įrodinėjimui baudžiamajame procese taikyti tokie patys reikalavimai kaip ir civiliniam ieškiniui civiliniame procese, procedūrinius civilinio ieškinio reikalavimus tiek baudžiamajame tiek civiliniame procesuose ir juose vyraujančius skirtumus, civilinio ieškinio įrodinėjimo ypatumus, susijusius su neturtine žala. Atlikus tyrimą buvo gautos išvados, jog civilinio ieškinio baudžiamajame procese pagrindas – žala, padaryta nusikalstama veika. Civiliniu ieškiniu gali būti atlyginta tiek turtinė tiek neturtinė žala. Išanalizavus procedūrinius civilinio ieškinio įrodinėjimo reikalavimus tiek baudžiamajame tiek civiliniame procesuose, matyti, kad jie nėra tapatūs dėl skirtinguose procesuose vyraujančių principų ir taisyklių. Neturtinė žala gali būti atlyginta tik įstatymo numatytais atvejais, tačiau teismams suteikta diskrecijos teisė dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio vertinimo.
186 2 Kalėjimų dizainas - jame esančių žmonių gerovės bei resocializacijos veiksnysItem type:ETD, [Prison Design - as a Factor of Well-being of the People in Prison and Resocialisation of Prisoners]magister thesis[2025][S001]Ivaniukaitė, LijaMagistro baigiamajame darbe ištirti kalėjimų dizaino aspektai teigiamai veikiantys juose esančių žmonių emocinę būklę, fizinę sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę bei pasiūlyti konkretūs dizaino sprendimai, galintys pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, prisidėti prie sėkmingos nuteistųjų resocializacijos, iškelta kalėjimų dizaino kaip žmonių gerovės ir nuteistųjų resocializacijos veiksnio problema bei pateikti siūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmajame darbo skyriuje tiriamas kalėjimų dizaino teisinis reguliavimas. Antrajame skyriuje tiriama kalėjimo dizaino įtaka nuteistųjų bei darbuotojų psichologinei ir emocinei būklei, vertinami kalėjimų dizaino elementai ir jų teigiamas poveikis žmonėms. Trečiajame skyriuje nagrinėjama, kokią įtaką daro kalėjimo dizainas nuteistųjų resocializacijai. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjama ar kalėjimo aplinka pritaikyta specialiesiems nuteistųjų poreikiams, su kokiomis problemomis vis dar susiduriama. Penktajame skyriuje pristatytas atliktas empirinis tyrimas ir jo rezultatai.
26 40 Neblaivių vairuotojų padarytos nusikalstamos veikos Lietuvoje: kriminologiniai aspektaiItem type:ETD, [Criminal Offences Committed by Drunk Drivers in Lithuania: Criminological Aspects]magister thesis[2025][S001]Partikaitė, GabrielėMagistro baigiamojo darbo „Neblaivių vairuotojų padarytos nusikalstamos veikos Lietuvoje: kriminologiniai aspektai“ tikslas – ištyrus neblaivių kelių transporto priemonių vairuotojų padarytų nusikalstamų veikų Lietuvoje kriminologinius apsektus pateikti siūlymus jų prevencijai ir kontrolei. Baigiamajame darbe atskleidžiamas alkoholio vartojimo Lietuvoje paplitimas ir nagrinėjamas galiojantis teisinis reglamentavimas, numatantis neblaivių vairuotojų baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 281-1 str., 281 str. 2 d., 4 d., 6 d. Didelis dėmesys skiriamas neblaivių vairuotojų charakteristikai ir padarytų nusikalstamų veikų raiškai 2019-2024 m. laikotarpiu atskleisti. Nagrinėjami veiksniai lemiantys neblaivių vairuotojų nusikalstamumą, akcentuojant socialinės aplinkos, psichologinių, teisinių ir ekonominių veiksnių įtaką galimam nusikalstamam elgesiui – kelių transporto priemonės vairavimui esant neblaiviam. Išskiriamos ir analizuojamos Lietuvoje taikomos prevencijos ir kontrolės priemonės kovai su neblaivias vairuotojais, pabrėžiant švietimo ir sąmoningumo ugdymo, neišvengiamos vairuotojų kontrolės, kompleksinių bausmių, orientuotų į nusikalstamą elgesį lemiančių veiksnių šalinimą, ir 0 ‰ alkoholio ribos bei alkoholinio variklio užrakto taikymo transporto priemonių vairuotojams poreikį. Atlikta neblaivių vairuotojų, baustų pagal LR BK 281-1 str., ir ekspertų, dirbančių eismo saugumo srityje, struktūrizuoto kokybinio interviu metu pateiktų atsakymų analizė. Išanalizavus teisės aktus bei kitą pateiktą medžiagą, IRD prie LR VRM pateiktus duomenis apie neblaivių vairuotojų padarytas nusikalstamas veikas, susisteminus tyrimo metu gautą informaciją, pateikiamos išvados ir pasiūlymai neblaivių vairuotojų nusikalstamų veikų prevencijos ir kontrolės tobulinimui.
26 79 - magister thesis[2025][S001]Suškaitė, Emilija
Šiame magistro baigiamajame darbe atskleistas nusikalstamumas Lietuvos kariuomenėje, apibūdinti pagrindiniai nusikalstamumo kriminologiniai aspektai: nusikalstamumo kariuomenėje samprata, pagrindiniai kriminologiniai rodikliai (lygis, būklė, dinamika), kurie leidžia įvertinti realią nusikalstamumo kariuomenėje situaciją. Išanalizuoti pagrindiniai nusikalstamumą kariuomenėje lemiantys veiksniai ir pateikti siūlymai šių veiksnių mažinimui, kurių atžvilgiu gali būti pritaikytos prevencijos ir kontrolės priemonės. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiama nusikalstamumo kariuomenėje samprata bei teisinės atsakomybės ypatybės. Antrame darbo skyriuje analizuojami statistiniai duomenys, 2017–2023 m. nusikalstamumo kariuomenėje lygio, būklės ir dinamikos rodikliai, apžvelgiama nusikalstamumo kariuomenėje žala. Trečiame skyriuje nagrinėjami ir atskleidžiami nusikalstamumą kariuomenėje skatinantys veiksniai. Ketvirtame skyriuje apžvelgiamos pagrindinės prevencinės priemonės Lietuvoje ir užsienio valstybėse, kurios taikomos nusikalstamumui mažinti. Analizuojamos nusikalstamumo kontrolės priemonės. Penktasis skyrius skirtas empirinio tyrimo – ekspertinės apklausos rezultatų analizei. Šiame moksliniame darbe nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu nusikalstamumas Lietuvos kariuomenėje padidėjo kelis kartus, tačiau toks padidėjimas daugiausia susijęs su Baudžiamojo kodekso 314 straipsniu, kuris sudaro 48 % visų užregistruotų nusikalstamų veikų kariuomenėje.
15 16 Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti: kriminologiniai aspektaiItem type:ETD, [Illegal Possession of Narcotic Drugs and Psychotropic Substances Without the Purpose of Distributing Them: Criminological Aspects]magister thesis[2025][S001]Krivoščenkaitė, GabrielėMagistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti kriminologinius aspektus ir pateikti siūlymų šių nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei. Pirmajame skyriuje aptariamas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti teisinis reglamentavimas Lietuvoje, jis palyginamas su skirtingų ES šalių teisiniu reglamentavimu. Antrajame skyriuje, remiantis registruoto nusikalstamumo statistika ir gyventojų apklausų rezultatais, analizuojama šių nusikalstamų veikų raiška Lietuvoje 2015 – 2024 m., ji palyginama su raiška kitose ES šalyse. Trečiajame skyriuje atskleidžiami veiksniai, lemiantys neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Taip pat analizuojami empirinio tyrimo, kuriame tirti neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų vartojimą sąlygojantys veiksniai, rezultatai. Ketvirtajame skyriuje apžvelgiamos Lietuvoje ir kitose ES šalyse taikomos narkotikų kontrolės ir prevencijos priemonės, jų veiksmingumas. Penktame skyriuje aptarti pagrindiniai neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų dekriminalizacijos šalininkų ir kritikų argumentai.
103 18 Proporcingumo principas baudžiamajame proceseItem type:ETD, [Principle of Proportionality in Criminal Proceedings]magister thesis[2025][S001]Čėsnaitė, NeringaŠiame magistriniame darbe siekiant nustatyti, ar proporcingumo patikra taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra pakankama, analizuojama Lietuvos teismų praktika, susijusi su šios kardomosios priemonės skyrimu (pratęsimu). Nustatyta, kad Lietuvos teismuose formuojamas vertikalusis proporcingumo testas, tačiau ne visi proporcingumo testo elementai – „tinkamumas“, „būtinumas“ ir „proporcingumas stricto sensu“ arba „proporcingumas siaurąja prasme“ – įtraukiami į suėmimo proporcingumo patikrą. Teismai ne visuomet įvertina, ar viešasis interesas į efektyvų baudžiamąjį procesą gali būti užtikrinamas taikant švelnesnes kardomąsias priemone. Taip pat analizė atskleidė, kad vertinant pusiausvyrą tarp asmens teisės į laisvę ir siekiamos naudos, teismai skirtingai interpretuoja balansavimo metu taikomus kriterijus, parenka juos selektyviai, skirtingai vertina suėmimo trukmės proporcingumą ir jos santykį su pareikštų kaltinimų sunkumu, kas suponuoja asmens teisių ir laisvių pažeidimus.
174 57 - magister thesis[2025][S001]Pocius, Armandas
Magistro baigiamajame darbe analizuojami BK 130 straipsnio (Nužudymas labai susijaudinus) sudėties požymiai ir šio straipsnio taikymo problematika, kuri taip pat susijusi su atribojimu nuo BK 129 straipsnio (Nužudymas) ir BK 28 straipsnio (Būtinoji gintis). Atliekant tyrimą, daugiausiai dėmesio buvo skiriama specialiems privilegijuotiems BK 130 straipsnio dispozicijoje įtvirtintiems sudėties požymiams. Darbo tikslas atlikti atsakomybės už nužudymą labai susijaudinus sudėties požymių analizę ir pasitelkiant teismų praktiką, susisteminti sudėties požymių vertinamuosius kriterijus, atribojant nuo kitų XVII skyriaus straipsnių. Baigiamasis darbas susideda iš įvado ir trijų pagrindinių dėstomųjų dalių. Pirmoje dalyje nagrinėjama nusikalstamų veikų žmogaus gyvybei sistema, šių veikų pavojingumo laipsnis ir XVII skyriaus struktūra. Antrojoje dalyje nagrinėjami objektyvieji ir subjektyvieji BK 130 straipsnio sudėties požymiai, t. y. pavojingos veikos bei vertybės vertinamieji kriterijai, atliekama didelio susijaudinimo būsenos bei nukentėjusiojo neteisėtų ar itin įžeidžiančių poelgių visumos analizė. Didelio bei staigaus susijaudinimo santykis su pakaltinamumu bei fiziologinio afekto įtaka. Galiausiai, kaltės ir jos teisinio vertinimo problematika. Trečiojoje dalyje nagrinėjami nužudymo labai susijaudinus ir būtinosios ginties atribojimo kriterijai ir jų vertinamoji problematika teismų praktikoje.
67 29