Baudžiamosios teisės ir proceso institutas / Institute of Criminal Law and Procedure
Sukčiavimai Lietuvoje: kriminologiniai aspektaiItem type:ETD, [Frauds is Lithuania: Criminological Aspects]magister thesis[2026][S001]Stalčinskij, AleksandrMagistro baigiamojo darbo „Sukčiavimo nusikalstamos veikos Lietuvoje: kriminologiniai aspektai“ tikslas – išanalizavus sukčiavimo nusikalstamų veikų sampratą, raišką ir kriminologinius ypatumus Lietuvoje pateikti pasiūlymus jų prevencijos ir kontrolės tobulinimui. Baigiamajame darbe analizuojama sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, samprata ir teisinis reglamentavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Didelis dėmesys skiriamas sukčiavimo nusikalstamų veikų raiškai tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje, aptariant dažniausiai pasitaikančias sukčiavimo formas – telefoninius, investicinius, internetinius bei socialinės inžinerijos pagrindu vykdomus sukčiavimus. Darbe taip pat nagrinėjami sukčiavimus darančių asmenų motyvai, elgsenos modeliai ir būdingi bruožai, analizuojamas sukčiavimo aukų socialinis pažeidžiamumas bei veiksniai, sudarantys palankias sąlygas šių nusikalstamų veikų plitimui. Tyrimo metu vertinamos Lietuvoje taikomos sukčiavimų prevencijos ir kontrolės priemonės, akcentuojant institucijų bendradarbiavimo, technologinių sprendimų ir visuomenės informavimo svarbą. Darbe pateikiama ekspertų, dirbančių sukčiavimo nusikaltimų tyrimo srityje, struktūrizuoto kokybinio interviu analizė. Išanalizavus teisės aktus, mokslinę literatūrą, statistinius duomenis bei tyrimo metu gautą informaciją, pateikiamos išvados ir pasiūlymai, skirti sukčiavimo nusikalstamų veikų prevencijos ir kontrolės Lietuvoje tobulinimui.
3 Nekaltumo prezumpcija baudžiamajame proceseItem type:ETD, [Presumption of Innocence in Criminal Proceedings]magister thesis[2026][S001]Gajauskaitė, DainoraBaudžiamajame procese nekaltumo prezumpcija atlieka esminį vaidmenį užtikrinant asmens teisių ir laisvių apsaugą, nustatydama, kad asmens kaltė gali būti konstatuojama tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Analizuojant teisės doktrina bei teismų praktika, darbe atskleidžiama nekaltumo prezumpcijos samprata, jos turinio elementai bei identifikuojamos pagrindinės problemos. Nustatyta, kad įrodinėjimo našta baudžiamajame procese tenka kaltinančiai šaliai, o kaltinamasis neprivalo įrodyti savo nekaltumo. Taip pat pažymima, kad visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu. Be to, išskirtose bendrininkų bylose teismas, vertindamas vieno iš kaltinamųjų atsakomybę, privalo neperžengti ribos, kuri leistų iš anksto konstatuoti kitų bendrininkų kaltę. Nustatyta, kad praktikoje, ypač finansinio pobūdžio bylose, pastebimos situacijos, kai kaltinamajam faktiškai tenka pareiga pagrįsti turto teisėtą kilmę, o taip pat ne visais atvejais užtikrinamas visapusiškas įrodymų vertinimas, dėl ko gali likti ir nepašalintų abejonių. Išskirtose bendrininkų bylose pažymima, kad teismas, vertindamas vieno kaltinamojo bendrininko baudžiamąją atsakomybę, neišvengiamai pasisako apie kitų bendrininkų veiksmus, tačiau tokie pasisakymai negali sudaryti prielaidos manyti, kad jų kaltė jau yra nustatyta.
7 Tęstinė nusikalstama veika ir jos problemos Lietuvos teismų praktikojeItem type:ETD, [Continuous Criminal Act and its Problems in Lithuanian Court Practice]magister thesis[2026][S001]Šutavičiūtė, GretaMagistro baigiamajame darbe analizuojama tęstinės nusikalstamos veikos samprata ir jos požymių taikymo problematika Lietuvos teismų praktikoje. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos pasirinktų užsienio valstybių tęstinės nusikalstamos veikos koncepcijos, taikomi požymiai bei jų turinys. Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos tęstinės nusikalstamos veikos sampratai ir požymiams. Analizuojama dviejų ar daugiau veikų požymio turinys, bendros tyčios samprata ir jos ribos, taip pat kitų požymių – vieno šaltinio, to paties nukentėjusiojo, dalyko tapatumo, trumpo laiko tarpo ir kitų – vaidmuo pagrindžiant veikų vienovę. Vertinamas šių požymių taikymo nuoseklumas ir įtaka tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
7 Kalėjimo dizainas - jame esančių žmonių gerovės bei resocializacijos veiksnysItem type:ETD, [Prison Design - as a Factor of Well-being of the People in Prison and Resocialisation of Prisoners]magister thesis[2025][S001]Lydekaitytė, MarijaPagrindinis baigiamojo darbo tikslas, išanalizuoti, kaip kalėjimo dizainas veikia jame esančių žmonių, tai yra, darbuotojų ir nuteistųjų, gerovę bei nuteistųjų resocializaciją. Šiam tikslui pasiekti, pirmajame darbo skyriuje atskleidžiama dizaino samprata bei jo rūšys. Antrajame skyriuje analizuojami nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys kalėjimų įrengimo bei eksploatavimo taisykles. Trečiajame skyriuje aptariami konkretūs kalėjimo dizaino veiksmai, susiję su kalėjimo darbuotojų bei nuteistųjų gerove ir nuteistųjų resocializacija. Ketvirtajame skyriuje pristatomas atliktas empirinis tyrimas analizuojant ekspertų interviu. Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje susiduriama su kalėjimų dizaino problemomis. Paskutiniame darbo skyriuje pateikiamos teorinės analizės bei kokybinio tyrimo išvados ir pasiūlymai.
19 Socialinės reabilitacijos priemonių taikymo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime analizė ir problematikaItem type:ETD, [Analysis and Problems of Application of Social Rehabilitation Measures in the 1st Prison of the Lithuanian Prison Service]master thesis[2024][S001]Liaugminė, UgnėMagistro baigiamajame darbe nagrinėjama socialinės reabilitacijos priemonių samprata, jų skirstymas. Taip pat nagrinėjama socialinės reabilitacijos priemonių vieta bausmių vykdymo sistemoje, probleminiai aspektai, susiję su socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų taikymu. Be to, šiame darbe atliktas kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Kokybinio tyrimo metu analizuota, kokios yra skiriamos socialinės reabilitacijos priemonės Pravieniškių 1–ajame kalėjime, šioje įkalinimo įstaigoje dirbančių specialistų požiūris į socialines reabilitacijos priemones. Taip pat tyrimo metu analizuota su kokiais iššūkiais, problemomis susiduria darbuotojai taikydami socialines reabilitacijos priemones. Kiekybinio tyrimo metu analizuotas Pravieniškių 1-ajame kalėjime bausmę atliekančių nuteistųjų požiūris į socialinės reabilitacijos priemones, kaip dažnai nuteistieji dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir kas juos skatina jose dalyvauti, kokias problemines sritis nuteistieji įžvelgia socialinės reabilitacijos priemonių taikymo apimtyje. Magistro baigiamajame darbe teikiami pasiūlymai, kaip būtų galima pasiekti efektyvesnės nuteistųjų resocializacijos.
197 Lietuvos įkalinimo įstaigų sistema, jų reformaItem type:ETD, [Lithuanian Prison System, and Prison Restructuring]master thesis[2024][S001]Kumpinas, AleksasMagistriniame darbe tiriama Lietuvos įkalinimo įstaigų sistema, jos privalumai bei trūkumai, taip pat analizuojama kaip bausmių vykdymo sistema pasikeitė per tam tikrą laikotarpį. Kaip matyti, siekdamos pagerinti viešojo sektoriaus veiklą ir didinti efektyvumą Lietuva sistemingai vykdo tam tikrus pokyčius, ne išimtis ir laisvės atėmimo įstaigos. Siekiant išanalizuoti Lietuvos įkalinimo įstaigų sistemą, jos reformas, pateikti atitinkami sprendimo būdai bei pasiūlymai, atlikta mokslinės literatūros analizė bei kokybinis tyrimas. Tyrimui atlikti buvo pasitelkta kokybinė prieiga, leidžianti išnagrinėti Lietuvos įkalinimo įstaigų sistemos teigiamus ir neigiamus aspektus, suprasti tai, kas vyksta bausmių vykdymo sistemos viduje, taip pat per ekspertų patirtis, jų požiūrį išsiaiškinti socialines problemas. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad valstybė vis dar neskiria pakankamai dėmesio bausmių vykdymo sistemai, t. y. pradedant nuo nuteistųjų iki infrastruktūros bei šios sistemos darbuotojų.
85 Teisė tylėti ir teisė neduoti parodymų prieš saveItem type:ETD, [The Right to Remain Silent and not to Incriminate Oneself]master thesis[2023][S001]Maldonytė, JustinaMagistro baigiamojo darbo tikslas yra remiantis baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės doktrina bei teismų praktika atskleisti teisės tylėti ir teisės neduoti parodymų prieš save turinį ir jos praktinį įgyvendinimą, identifikuojant šioje srityje kylančias teisinio reguliavimo problemas. Baigiamajame darbe pateikiama Lietuvos ir EŽTT teisminės praktikos analizė. Darbo tyrimo rezultatai atskleidė, kad praktika, kai liudytoju apklausiamas asmuo, kurio atžvilgiu yra užtektinai duomenų pareikšti jam įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, pripažintina pažeidžiančia savęs nekaltinimo privilegiją. Įtariamojo statuso suteikimas asmeniui neturi būti nepagrįstai vilkinamas ribojant galimybę naudotis įtariamojo teisėmis. EŽTT jurisprudencija dėl teisės neliudyti prieš save yra gana prieštaringa ir kelia daug sudėtingų klausimų, kurie dar neleidžia aiškiai apibrėžti šios teisės prigimties ir turinio, todėl yra itin svarbu suformuoti vienodą šio principo turinio suvokimą. Ikiteisminio tyrimo stadijoje labai svarbu liudytojams išaiškinti jų teises ir pareigas, įskaitant jų teisę neduoti parodymų apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, taip užtikrinant, kad liudytojams nebūtų taikoma dviguba atsakomybė.
177 18 Ikiteisminio tyrimo pradžia pagal prokuroro reikalavimąItem type:ETD, [Commencement of the Pre-trial Investigation by the Request of the Prosecutor]master thesis[2023][S001]Trinkūnaitė, SamantaBaigiamojo darbo tyrimo prasmė buvo išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pradžios pagal prokuroro reikalavimą Lietuvos Baudžiamajame procese. Todėl tyrimo tikslas – kuo detaliau išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pradėjimą prokuroro reikalavimu tiek teoriniu, tiek praktiniu pagrindu. Konkrečiau įsigilinama į prokuroro reikalavimo pagrindus, kuriuos nagrinėjant pastebimos realios problemos procese. Darbe yra iškelta problema dėl prokuroro reikalavimo naudos baudžiamajame procese bei pastarojo klausimas dėl apibrėžtumo tiek mokslinėje terpėje, tiek teismų praktikoje. Atlikus analizę bei tyrimą prieita išvados, kad prokuroro reikalavimo institutas yra detaliai reglamentuotas Baudžiamojo proceso kodekse, tačiau platesniam suvokimui tiek mokslinėje doktrinoje, tiek teismų praktikoje susiduriama su informacijos stygiumi. Tokiu atveju susiduriama su klausimu dėl prokuroro reikalavimo panaudojimo atitinkamoje situacijoje, ko pasėkoje prieinama išvados, kad prokuroro reikalavimo institutas yra reikalingas baudžiamajame procese nors ir retai naudojamas.
45 24 Viešai neskelbiama informacija (paslaptis) baudžiamajame proceseItem type:ETD, [Publicy non-releasable information (secrets) in the criminal procedure]25