Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20055
Now showing1 - 10 of 469
  • Item type:Publication,
    Konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertės išieškojimas
    [Recovery of the value of property used as instrumentalities of a criminal offence.]
    research article[2026][S4][S001][16]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026

    Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma, reglamentuojanti konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės tikslus ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos taptų ekonomiškai nenaudingos. Kaltininkui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, turi būti individualizuojama: reikia, kad ji ne tik atliktų represinę funkciją, bet ir būtų proporcinga bei teisinga. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad, siekiant įgyvendinti teisinės valstybės principą, teismai, atsižvelgdami į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, gali spręsti dėl konfiskuotino turto dalies išieškojimo. Įvertinus kriterijus, kuriais teismai vadovaujasi nustatydami konfiskuotino turto vertės išieškojimo dydį, pažymėtina, jog visais atvejais reikėtų įvertinti ir kaltininko turtinę padėtį, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė atitiktų teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principus. Straipsnyje taip pat analizuojama, ar turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM atitinka turto vertės sampratą.

      18  28
  • Item type:Publication,
    Veiksmingas baudžiamasis procesas ir jo kriterijai: kaip suprasti baudžiamojo proceso kokybę?
    [Effective criminal process and its criteria: how to understand the quality of the criminal process?]
    research article[2026][S4][S001][26]
    Jurisprudencija = Jurisprudence., 2026, p. 29-54

    Straipsnyje analizuojami kriterijai „nepriklausomumas“, „našumas“ ir „kokybė“, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamasis procesas yra veiksmingas. Visų pirma bendrai pristatoma nepriklausomumo ir našumo samprata. Pabrėžiama, kad „nepriklausomumas“ pirmiausia turėtų būti suprantamas kaip teismo ir teisėjo, taip pat prokuroro ir gynėjo (advokato) institucinė ir funkcinė nepriklausomybė, padedanti užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu. „Našumas“ nusako, kiek laiko ir kitų sąnaudų (žmogiškųjų išteklių, lėšų, priemonių ir kt.) reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, tačiau svarbiausiu našumo dėmeniu laikytina baudžiamojo proceso trukmė. Kriterijus „kokybė“ straipsnyje nagrinėjamas išsamiau. Pateikiama išvada, kad šis kriterijus yra plačiausias savo turiniu ir apibrėžiamas sudėtingiausiai. Remiantis teisinio reguliavimo, teismų praktikos analize ir jau atliktų mokslinių tyrimų rezultatais, išskiriami šie proceso kokybės elementai: kokybiškas teisinis reguliavimas; teisingumo prieinamumas; procesinis lygiateisiškumas; teisės į gynybą užtikrinimas; kitų proceso dalyvių teisių užtikrinimas; suprantama (aiški) proceso eiga ir nuspėjami sprendimai; teismo proceso ir sprendimų viešumas; teisingas (pagrįstas) baigiamasis teismo sprendimas.

      18  28
  • research article[2026][S1b][S001][35]
    Kullolli, Brunela
    ;
    Adanbaev, Aibek
    ;
    Ketners, Karlis
    ;
    ;
    Kusznieruk, Peter
    P.A. Persona e Amministrazione: Ricerche Giuridiche sull’Amministrazione e l’Economia = Public Governance, and Economic Security in Transition., 2026, p. 419-453

    The purpose of this study was to identify the relationship between digital security and economic sustainability in the context of digital governance transformation on the example of Albania, Lithuania, Estonia, Croatia, and the Czech Republic. The methodological framework included structural-functional analysis, processing of statistical indicators, and econometric modelling of the dependencies between the level of digital security and indicators of economic activity. Special attention was paid to the analysis of modern cybersecurity regulations adopted in 2024-2025, with a focus on sectoral regulation and the powers of national authorities. The study found that countries with greater values of the digital maturity index (up to 74.3 in Estonia) and human capital (up to 0.79), as well as with a prominent level of employee coverage by corporate cyber awareness programmes (up to 81% in the same country), demonstrated lower productivity losses due to cyber incidents, greater resilience to solvency risks (up to 0.33 in the Czech Republic), and a greater share of e-commerce in the gross domestic product (GDP) (up to 9.8% in the Czech Republic). The active implementation of digital security tools was found to be accompanied by a decrease in the negative impact of incidents on the activities of enterprises, although in some cases (e.g., in Estonia) high losses were maintained with a small number of violations. The study determined that the introduction of cloud services and multi-level authentication is critical to increasing the adaptability of economic systems to digital challenges and reducing the overall level of vulnerability of enterprises. The summary results of the study highlighted the need to integrate technical solutions, digital education, institutional protocols, and corporate cyber hygiene culture into a single, coherent digital security strategy that factors in the specifics of national digitalisation models. The findings of this study can be used by public authorities, small and medium-sized businesses, analytical institutions, and developers of digital strategies to optimise information security management mechanisms.

      2  12
  • Item type:Publication,
    Ginamieji su negalia: konvencinės, Europos Sąjungos teisės nuostatos ir mokslinės diskusijos
    [Defendants with Disabilities: Conventional and European Union Legal Provisions and Scientific Discussions.]
    research article[2026][S5][S001][16]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 488-503

    Nepaisant tarptautinių ir Europos Sąjungos teisinių standartų, asmenų su negalia, taip pat ir ginamųjų (įtariamųjų, kaltinamųjų), padėtis, kaip nurodo atlikti tyrimai, skirtingose valstybėse kelia susirūpinimą. Jie neretai susiduria su dideliais sunkumais, siekdami lygiai su kitais asmenimis dalyvauti teisiniuose procesuose ir gauti tinkamą paramą. Sprendžiant nurodytą problematiką, visų pirma, reikėtų išnagrinėti ir įvertinti pačius asmenų su negalia teisių apsaugos standartus. Todėl šiame straipsnyje pristatomos ir analizuojamos Jungtinių Tautų asmenų su negalia konvencijos 12 ir 13 str. nuostatos ir jų reikšmė ginamųjų su negalia teisinei padėčiai. Taip pat pristatomos ir nagrinėjamos Europos Sąjungos direktyvose ir Europos Komisijos rekomendacijoje numatytos specialiõs apsaugos garantijos pažeidžiamiems įtariamiesiems ar kaltinamiesiems ir jų atitiktis Jungtinių Tautų Konvencijoje įtvirtintiems įsipareigojimams. Paskutinėje straipsnio dalyje supažindinama su skirtingomis mokslinėmis nuomonėmis dėl „nepakaltinamumo“ ir „procesinio neveiksnumo“ institutų (ne)išlaikymo. Straipsnis užbaigiamas siūlymu tęsti šia tema mokslines diskusijas, siekiant surasti geriausius aptartų problemų sprendimus.

      8  26
  • Teacher victimization is a growing concern with well-documented implications for educators’ psychological well-being. However, less is known about how such experiences relate not only to emotional outcomes but also to critical thinking. This study aimed to examine the associations between different forms of teacher victimization (e.g., physical, social, verbal, and cyber), psychological well-being (flourishing, positive and negative emotions), and critical thinking.

      6  21
  • Abstract Aim. The aim of this study is to reveal the victimisation of Lithuanian teachers in educational institutions. In order to achieve the aim of the study, the following hypotheses were put forward: traumatic experiences as a student are related to experiences of bullying and violence as a teacher; different forms of violence are interrelated; and teachers who have experienced one form of violence are more likely to experience others. Methods. A quantitative study was conducted, and a questionnaire was developed for data collection using validated scales: Multidimensional Teacher Victimisation Scale (MT-VS-2); Teacher Bullying Experience Scale; Posttraumatic Cognitions Inventory – PTCI-9; Brief COPE. A probabilistic multistage sampling method was used, involving systematic and cluster sampling, with 1,044 teachers participating. Results. Teachers most often experience psychological and verbal abuse (e.g., the incitement of students to disobey, swearing, gossip, etc.), and less often experience physical abuse, damage to property, sexual harassment, and cyber-attacks. Significant correlations were found between early trauma and current bullying by students, parents, colleagues, and administrative staff. Strong links were also found between physical violence and sexual and cyber harassment, as well as between property damage and psychological violence. Conclusions. Teacher victimisation is a complex phenomenon determined by traumatic experiences, interpersonal relationships, and the overall school climate. Teachers most often experience psychological and verbal violence. The different forms of violence experienced by teachers are interrelated. Originality. The study found that trauma experienced by teachers in childhood is positively associated with current experiences of violence and greater visibility of violence.

      5  24
  • Item type:Publication,
    Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo reguliavimo ir taikymo problemos
    [Issues related to the regulation and application of release from criminal liability due to the insignificance of the criminal act.]
    research article[2025][S4][S001][20]
    Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 400-419

    Šiame straipsnyje tiriamos tam tikros atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo problemos. Pasikeitus Baudžiamajame kodekse įtvirtintam reguliavimui, mažareikšmiškumo norma nebegali būti taikoma sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, o tai, manytina, nepagrįstai riboja teismų laisvę vertinti konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą. Straipsnyje taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant mažareikšmiškumo normą bylose dėl smurtinių nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu tarp skirtingų lyčių atstovų ir smurtu, pavartotu siekiant auklėti vaikus. Iš jurisprudencijos išryškėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labiau linkęs toleruoti moterų smurtą prieš vyrus, o ne atvirkščiai, ir tokiais atvejais taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pripažįstant, jog moterų pavartotas smurtas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo. Galima teigti, kad toks teismo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja lyčių lygiateisiškumo principui. Kartu tirta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vertinant auklėjimo tikslais tėvų pavartotą smurtą prieš vaikus. Šio teismo jurisprudencijoje sutinkami trys būdai formaliai netaikyti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad būtų užtikrinami ir vaiko interesai. Visgi manytina, kad tik vienas iš šių būdų atitinka ir baudžiamosios teisės paskirtį, ir vaikų, prieš kuriuos smurtauta, interesus.

      11  16
  • Item type:Publication,
    Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas kaip nusikalstama veika: ar aiškus kriminalizacijos turinys?
    [Unlawful collection of information about a person’s private life as a criminal act: is the content of criminalization clear?]
    research article[2025][S4][S001][19]
    Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 205-223

    Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma, kriminalizuojanti neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą. Autorius atskleidžia esminių šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (dalyko ir veikos) teisinio neapibrėžtumo problemą, lemiančią nevienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir sudarančią prielaidas įvairių smulkių žmogiškųjų konfliktų dirbtiniam kriminalizavimui ir nukrypimui nuo tikrosios tos baudžiamojo įstatymo normos paskirties – saugoti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą nuo pavojingiausių veiksmų. Nusikalstamos veikos definici- jai būdingas teisinis neapibrėžtumas gali lemti ir priešingą rezultatą, t. y. negalėjimą pagrįsti iš tikrųjų pavojingų informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo metodų neteisėto ir nusikalstamo pobūdžio. Straipsnyje taip pat pateikiama kai kurių Europos valstybių baudžiamųjų įstatymų, kuriuose yra panašių normų, apžvalga ir siūlymų, kaip būtų galima sukonkretinti šios kriminalizacijos turinį ir užtikrinti jos atitiktį baudžiamosios teisės principams.

      17  59
  • Introduction: Although teacher victimization has been associated with reduced well-being, little is known about how teachers’ perceptions of their relationships within the school environment is linked to this association. This study examined whether perceived relationship quality moderates the link between different forms of victimization and teachers’ life satisfaction. Methods: A structural equation model was tested using data from a Lithuanian teacher sample (n = 1,146), incorporating three latent constructs: victimization (indicated by physical, social, verbal, cyber, and sexual victimization, as well as victimization involving property damage and violence perpetrated by school staff and parents), relationship perception (measured by perceived relationships with students, colleagues, school administration, and local educational authorities), and life satisfaction (assessed via the satisfaction with life scale). Results: The model demonstrated good fit [χ2(39) = 310.00, CFI = 0.941, TLI = 0.916, SRMR = 0.047, RMSEA = 0.078 (0.070, 0.086)]. Victimization was negatively related to both relationship perception (β = −0.35) and life satisfaction (β = −0.25), while relationship perception positively related to life satisfaction (β = 0.44, all p < 0.001). Moderation analyses revealed significant interaction effects: cyber, property, and physical victimization were more strongly associated with reduced life satisfaction among teachers who reported high perceived relationship quality with students or educational authorities. Contrary to buffering expectations, perceived relationships appeared to intensify the negative effects of victimization on life satisfaction. Discussion: These findings suggest that victimization may be especially damaging for teachers who typically view their school relationships as supportive, pointing to a potential breach in relational expectations. This highlights the importance of contextual factors in teacher well-being.

      17  22Scopus© Citations 1
  • Item type:Publication,
    Teacher Victimisation in Educational Institutions: Analysis of the Legal Environment
    [Mokytojų viktimizacija ugdymo įstaigose: teisinės aplinkos analizė.]
    research article[2025][S1b][S007,S001][22]; ; ; ;
    Pedagogika., 2025, p. 136-157

    The article assesses the legal possibilities of protecting teachers from violence in Lithuanian educational institutions. It analyses how the legal framework ensures the right of teachers to protection from violence at work and to assistance. It is concluded that the concept of violence against teachers is not clearly defined in legislation, the legal framework does not sufficiently protect teachers from violence and is more oriented towards the protection of pupils.

      20  26Scopus© Citations 1