Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20068
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Pasitenkinimo darbu sąsajos su darbuotojų asmenybės bruožais ir meistriškumu dirbti
    [The Relationship between Job Satisfaction, Employees' Personality Traits and Job Crafting]
    magister thesis[2025][S006]
    Žukauskienė, Aneta

    Šio darbo tikslas – išanalizuoti darbuotojų pasitenkinimo darbu sąsajas su meistriškumu dirbti (angl. job crafting) ir asmenybės bruožtais bei ištirti, kaip neurotiškumas veikia šiuos ryšius. Tyrime dalyvavo 398 įvairių įmonių darbuotojai. Naudoti standartizuoti instrumentai: Didžiojo penketo asmenybės bruožų klausimynas (angl. Big Five – 2 inventory), meistriškumo dirbti skalė (Job Crafting Scale) ir Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. MSQ). Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics 22, taikant Spearmano koreliaciją, tiesinę regresiją ir mediacijos analizę. Rezultatai parodė, kad struktūrinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,453; p < 0,001), socialinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,428; p < 0,001) ir iššūkių darbe didinimas (ρ = 0,407; p < 0,001) – reikšmingai koreliuoja su pasitenkinimu darbu. Tačiau darbo reikalavimų mažinimas neturėjo reikšmingo ryšio. Ekstraversija (ρ = 0,263), sutariamumas (ρ = 0,309), sąmoningumas (ρ = 0,307) ir atvirumas naujai patirčiai (ρ = 0,284) buvo teigiamai susiję su pasitenkinimu darbu, o neurotiškumas – neigiamai (ρ = –0,361). Regresinė analizė atskleidė, kad struktūrinių ir socialinių darbo išteklių didinimas paaiškina 33,2 % pasitenkinimo darbu variacijos (R² = 0,332; p < 0,001). Mediacija parodė, kad trys darbo formavimo strategijos iš dalies tarpininkauja tarp neurotiškumo ir pasitenkinimo darbu, mažindamos neigiamą bruožo poveikį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai taikydami struktūrinių išteklių didinimą ir socialinių ryšių plėtojimą, teigiamai veikia savo pasitenkinimą darbu. Šis pokytis vyksta net ir esant aukštesniam neurotiškumo lygiui. Šie tyrimo rezultatai naudingi organizacijoms siekiančioms, be didesnių papildomų išteklių, skatinti darbuotojų įsitraukimą, didinti jų gerovę ir pasitenkinimą darbu.

      49
  • Item type:ETD,
    Agresyvaus elgesio vairuojant, moralinio atsiribojimo ir tamsiosios triados bruožų sąsajos
    [Associations between Aggressive Driving Behavior, Moral Disengagement and Dark Triad Traits]
    magister thesis[2025][S006]
    Viltrakis, Marius

    Šio tyrimo tikslas yra ištirti, kokios yra sąsajos tarp tamsiosios triados bruožų, vairavimo moralinio atsiribojimo ir agresyvaus vairavimo elgesio. Atliktame tyrime dalyvavo transporto priemonių vairuotojai, iš kurių buvo 116 moterų, 70 vyrų, 1 asmuo, kuris identifikavo save, kaip “Kita” ir 1 asmuo, kuris neatskleidė savo lyties. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 iki 69 metų (vidurkis = 33.19, SD = 12.95). Tyrime naudotos metodikos: Vairavimo moralinio atsiribojimo skalė – trumpoji versija (Driving Moral Disengagement Scale – Short Form (DMDS); Swann et al., 2017), Vairuotojų pykčio išraiškos klausimynas – patikslintas (Revised Driving Anger Expression inventory (DAXr); Stephens ir Sullman, 2014), Moralinio atsiribojimo skalė (Moral Disengagement Scale (MDS); Detert et al, 2008), Tamsioji triada – trumpoji versija (Short Dark Triad (SD3); Jones, ir Paulhus, 2014). Tyrimo rezultatai parodė: Tik vienas iš trijų tamsiosios triados bruožų prognozavo teigiamai neigiamą vairuotojų agresijos išraišką, reikšmingo ryšio tarp narcisizmo, makiavelizmo ir neigiamos vairuotojų agresijos išraiškos nebuvo rasta. Du tamsiosios triados bruožai prognozavo teigiamai vairavimo moralinį atsiribojimą: psichopatija ir makiavelizmas. Reikšmingas ryšys tarp vairavimo moralinio atsiribojimo ir narcisizmo nebuvo rastas. Vairavimo moralinis atsiribojimas teigiamai prognozavo neigiamą vairuotojų agresijos išraišką. Vienintelis makiavelizmo bruožas turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, kuris buvo galimai pilnai paaiškinamas per vairavimo moralinį atsiribojimą. Psichopatijos bruožas taip pat turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, tačiau šis ryšys buvo tik dalinai paaiškinamas vairavimo moralinio atsiribojimo.

      80  7