Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20057
Rodoma1 - 10 iš 283
  • research article[2026][S5][S001][13];
    Sajenko, Dovydas
    Magyar Rendészet., 2026, p. 101-113

    Purpose: The study aims to examine the legality of decisions adopted by the Lithuanian Migration Department concerning the change or non-extension of residence permits issued on the basis of family reunification. The analysis focuses on whether these administrative decisions comply with fundamental legal principles – namely proportionality, comprehensiveness, legality and the protection of legitimate expectations – as developed in Lithuanian constitutional doctrine, European Union law and national administrative case law. Methodology: The research applies a qualitative legal methodology combining document analysis of national and EU legal acts regulating residence permits, systematic analysis of the jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania, and comparative assessment of administrative decisions. Supplementary methods include linguistic interpretation of legal concepts, statistical review of case outcomes and generalisation to formulate overarching conclusions regarding administrative practice and judicial review. Findings: The analysis reveals that Migration Department decisions frequently lack sufficient individualisation and rely excessively on generalised conclusions of the State Security Department, without conducting a comprehensive assessment of applicants’ personal, family, social and economic circumstances. Case law demonstrates that where courts genuinely apply the principles of proportionality, comprehensiveness and legality, decisions tend to be more favourable to applicants. Conversely, formalistic or declarative references to legal principles correlate with the dismissal of complaints. The principle of legitimate expectations remains largely absent from judicial reasoning and, in some cases, is explicitly rejected as irrelevant in permit modification procedures. Value: The study contributes to administrative and migration law scholarship by systematically linking abstract legal principles with concrete judicial outcomes in family reunification cases. It highlights structural deficiencies in administrative decision-making and underscores the need for a more substantive application of legal principles to ensure effective protection of fundamental rights, legal certainty and public trust in migration governance.

      9  16
  • research article[2026][S1b][S001][12];
    Mihăila, Ramona
    International comparative jurisprudence., 2026, p. 32-43

    This paper analyses the legal and moral tensions between religious rights and the rights of sexual minorities, focusing on two cases: Masterpiece Cakeshop v. Colorado Civil Rights Commission before the United States Supreme Court and Gareth Lee v. The United Kingdom (Application no. 18860/19) before the European Court of Human Rights (ECtHR). Both cases involve Christian-owned bakeries refusing to create cakes supporting same-sex marriage or the rights of sexual minorities, citing religious beliefs. By analysing these caseswithin a broader legal and societal context, this research aims to contribute to the ongoing discussion on how courts navigate tensions between religious freedom and LGBTQ+ rights.The methods of analysis of legal acts, comparative, logical, and summarising methods were used in this article. Results of research show that courts and international bodies of human rights in thesecases must navigate complex intersections of freedom of expression, freedom of religion, and equality norms, while being mindful ofthe social and political contexts in which these disputes arise. Ultimately, the developing jurisprudence in this area suggests that no uniform solution is likely to emerge soon; instead, courts will continue to approach such conflicts on a case-by-case basis, weighing the competing rights at stake and the proportionality of any limitations imposed.

      3  14
  • Item type:Publikacija,
    M. Römerio „Reprezentacija ir Mandatas“: šimtas metų Lietuvos konstitucinės ir administracinės teisės doktrinai
    [M. Römeris‘ Representation and Mandate: a hundred years of Lithuanian constitutional and administrative law doctrine.]
    research article[2026][S5][S001][24]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 316-339

    1926 m. pirmą kartą publikuota knyga konstitucinės ir administracinės teisės tematika lietuvių kalba. Tai – M. Römerio monografija „Reprezentacija ir mandatas“ 1. Ši knyga buvo ir pirmas stambesnis teisininko veikalas iš teisės srities. Prieš jai pasirodant M. Römeris buvo išleidęs dar vieną stambų veikalą – knygą apie Lietuvos tautinio kelio atgimimą (1908 m.)2, tačiau tai buvo ne teisės, o Lietuvos istorijos srities darbas. Straipsnyje siekiama atskleisti monografijos „Reprezentacija ir mandatas“ rašymo aplinkybes, jos turinį, įtaką M. Römerio karjerai, studijoms Teisių fakultete, tolesniems tyrimams. Straipsnio tikslas – apibūdinti pirmąjį stambų tyrimą konstitucinės ir administracinės teisės tematika, parašytą lietuvių kalba.

      8  23
  • Item type:Publikacija,
    Viešasis interesas kaip konstitucinės pareigos matas administracinėje teisėje
    [The Public Interest as a Measure of Constitutional Duty in Administrative Law.]
    research article[2026][S5][S001][15]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 520-534

    Sąvoka „viešasis interesas“ Lietuvos teisėje vartojama dažnai, tačiau jos turinys nėra vienareikšmis: ją skirtingai aiškina įstatymų leidėjas, teismai ir konstitucinė doktrina. Straipsnyje viešasis interesas suprantamas kaip konstitucinės pareigos – tarnystės žmogui – išraiška. Analizuojamos administracinės diskrecijos ribos, proporcingumo principo taikymas, įrodymų standartai ir sprendimų motyvavimo pareiga, siejant juos su Konstitucinio Teismo doktrina ir Europos standartais. Viešasis interesas pristatomas kaip vertybinė pusiausvyra tarp valdžios galios ir žmogaus teisių, todėl teisėtumas negali būti suvokiamas vien kaip procedūrinė forma. Sprendimo kokybę lemia aiškiai apibrėžtas tikslas, norminis pagrindas, alternatyvų įvertinimas, pagrįstumas ir skaidrumas. Taikomi metodai sudaro prielaidas derinti teisines ir socialines dimensijas, o viešasis interesas tampa praktiniu konstitucinės kultūros raiškos kriterijumi.

      8  19
  • Item type:Publikacija,
    Konstitucinio solidarumo principo reikšmė užtikrinant žmogaus teisių apsaugą
    [The Importance of the Principle of Constitutional Solidarity in Ensuring the Protection of Human Rights.]
    research article[2026][S5][S001][20]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 296-315

    Straipsnyje atskleidžiama daugiasluoksnio ir daugiaprasmio konstitucinio solidarumo principo raida, jo taikymo subtilybės. Remiantis moksline doktrina, konstitucinėmis nuostatomis, konstitucinės justicijos institucijų ir EŽTT jurisprudencija, solidarumo principo taikymas analizuojamas skirtingose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse: pirmiausia, siejant su socialinės gerovės, t. y. socialinių teisių plačiąja prasme, nuostatomis ir jų įgyvendinimu; antra, siejant su visuomenės solidarumo reikalaujančiais pokyčiais dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos, stichinės nelaimės, galimais žmogaus teisių ribojimais, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes kaip nacionalinis saugumas, visuomenės sveikata; trečia, solidarumas siejamas su atsakomybe, įsipareigojimu savai valstybei, visuomenei, interpretuojamas kaip savo valstybei lojalaus piliečio konstitucinių pareigų atlikti karinę tarnybą, mokėti mokesčius, prisidėti prie valstybės gyvenimo kokybės vykdymas. Straipsnyje akcentuojamas konstitucinės justicijos institucijų vaidmuo vertinant valstybės valdžios institucijų veiksmų ir sprendimų būtinumą, teisėtumą, proporcingumą, nustatant konstitucinių vertybių pusiausvyrą, ypač tarp viešojo intereso ir žmogaus teisių užtikrinimo.

      6  16
  • research article[2026][S1b][S001][12]
    Petrunenko, Iaroslav
    ;
    Dniprov, Oleksii
    ;
    Sydorov, Yaroslav
    ;
    ;
    Syrotko, Mykhailo
    European journal of sustainable development research., 2026, p. 1-12

    This study examines the role of legal norms in fostering innovation for sustainable development (SD). The focus of this study is on a comparative emphasis on the European Union (EU) and Ukraine. It analyzes how regulatory designs enable or constrain eco-innovation and evaluates the potential of Ukraine to harmonize its framework with EU standards in the context of post-2022 reconstruction and EU accession. The main sources of the research are the EU green deal and regulation (EU) 2021/2085, and the laws of the country regarding innovation and sustainable energy in Ukraine. The secondary data is borrowed through organizations such as OECD, UNDP, and the World Bank, and also the European Patent Office. The outcome reveals that there is a great variation between the two regions under investigation. More than 70 percent of the difference in innovation performance (measured by patent applications, research and development expenditure, global innovation index rankings, and so on) can be associated with the cohesive and enforceable legal system of the EU, which is supported by programs such as Horizon Europe, whereas Ukraine is only 43%. In the study, bureaucratic inefficiencies and corruption have been noted to be the biggest impediments to the implementation of eco-innovation in Ukraine. The results of this research confirm that the Porter hypothesis applies to the EU, where strong environmental regulation can help to increase innovation; however, they also indicate the weakness of this theory in a transitional economy, where the enforcement capacity is low. Nevertheless, the latest events in Ukraine can promise new perspectives on green reconstruction and eco innovation. The policy suggestions include the fact that Ukraine should modernize the law, incorporate the sustainable development goals, and employ EU-style investment facilitation schemes. These actions might assist in the empowerment of the innovation ecosystem in Ukraine and fast-track its integration with the EU, finally leading to the SD agenda.

      4  10
  • Item type:Publikacija,
    Įvadas: žmogaus teisės XXI amžiuje
    [Introduction: Human Rights in the Twenty-First Century.]
    research article[2026][S5][S001][17];
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 11-27
      6  18
  • Item type:Publikacija,
    Naujasis alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos teisinis reguliavimas Lietuvoje ir nekarinė (civilinė) tarnyba Suomijoje
    [New legal regulation of the alternative national defence service in Lithuania and non-military (civilian) service in Finland.]
    research article[2026][S5][S001][26]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 619-644

    Straipsnyje analizuojamas naujasis Lietuvos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos teisinis reguliavimas ir jo atitiktis konstitucinei bei Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinai byloje Teliatnikov prieš Lietuvą. Nagrinėjama, ar nuo 2026 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą alternatyvioji tarnyba tampa atsieta nuo karinės sistemos ir paversta tikra civiline tarnyba. Atkreipiamas dėmesys, kad priimant ar keičiant šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, būtina užtikrinti alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos civilinio pobūdžio administravimą ir įgyvendinimo tvarką. Suomijoje nekarinė (civilinė) tarnyba ne tik konstituciškai įtvirtinta, bet ir realiai įgyvendinama, o tai aktualu vertinant Lietuvos teisinio reguliavimo perspektyvas. Remiantis Suomijos nekarinės (civilinės) tarnybos modeliu siūloma ir Lietuvoje įsteigti nekarinės (civilinės) tarnybos centrą. Šiam centrui galėtų būti pavesta užtikrinti nekarinės tarnybos įgyvendinimą. Taip pat siūloma pagal Suomijos pavyzdį dar labiau išplėsti galimų civilinės tarnybos vietų sąrašą, be kita ko, nurodant vietas, kur tokia tarnyba negalėtų būti atliekama. Straipsnyje pateikiama siūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, kad alternatyvioji tarnyba būtų paritetinė, o ne diskriminacinė karo tarnybos atžvilgiu. Galiausiai keliama neginkluotos krašto apsaugos tarnybos idėja, kuri galėtų padėti išlaikyti konstitucinį visuotinės gynybos principą.

      10  33
  • research article[2026][S1][S001][25]
    Access to justice in Eastern Europe, 2026, vol. vol. 1, no. iss. 2, p. 35-59

    Bulgaria has had a statutory mediation framework for over two decades, yet mediation remains underused compared with court adjudication. In the context of judicial reform and caseload reduction, Bulgaria adopted rules in 2023 that introduced mandatory judicial mediation pursuant to which parties to pending court proceedings are required to attend a free-of-charge mediation information session of up to three hours before the first open hearing. The provision was scheduled to come into force on 1 July 2024. On that date, however, the Bulgarian Constitutional Court (Decision No. 11 of 1 July 2024, Constitutional Case No. 11/2024) declared the core provisions of the reform unconstitutional, reviving the question of how far the legislature can require a mediation step without impairing access to justice. In July 2025, Bulgaria adopted a revised model centred on mandatory participation in a mediation information meeting during pending proceedings for specified categories of disputes subject to additional referral by judges.

      2
  • Item type:Publikacija,
    Gynybinis konstitucionalizmas: strateginis konstitucinio dialogo naudojimas demokratijos atsparumui stiprinti
    [Defensive Constitutionalism: the Strategic Use of Judicial Dialogue in Strengthening Democratic Resilience.]
    research article[2026][S5][S001][26]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 159-184

    Šiandien jau niekam nekyla abejonių, jog demokratijos atsparumas grėsmėms nebėra savaime suprantamas – demokratiją puoselėti, palaikyti, už ją kovoti reikia kasdien, o konstituciniai teismai šiame procese atlieka ypatingą vaidmenį. Svariai argumentuoti konstitucinių teismų sprendimai, ypač visuomenei jautriose bylose, yra viena iš svarbiausių priemonių, neleidžiančių peržengi raudonųjų linijų. Argumentavimo kokybė ir įtikinamumas lemia ne tik priimto sprendimo autoritetą, bet ir visuomenės pasitikėjimą konstitucinės justicijos institucija, demokratinėmis vertybėmis ir valstybe apskritai. Straipsnyje analizuojama, kaip konstituciniai teismai, remdamiesi užsienio valstybių konstitucinių teismų jurisprudencija ir tarptautinių institucijų, visų pirma Venecijos komisijos, nuomonėmis, stiprina savo sprendimų argumentaciją. Tokie šaltiniai bylose pasitelkiami ne mechaniškai pasiskolinant problemos sprendimo idėją ar techniškai nusirašant, o tikslingai vystant teisminį dialogą, liudijantį, kad demokratinės vertybės yra visuotinai pripažintos ir ginamos. Tai kartu siunčia aiškią žinutę sprendimų priėmėjams: demokratijos šalininkų yra daug, jie palaiko vieni kitus ir remiasi bendrais standartais. Remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pavyzdžiais, straipsnyje tiriama, kokiu mastu ir kokiais tikslais šio teismo sprendimuose remiamasi lyginamąja konstitucine jurisprudencija ir Venecijos komisijos nuomonėmis, keliamas klausimas, ar Venecijos komisijos nuomonės Konstituciniam Teismui yra tik pagalbinis interpretacinis šaltinis, ar jomis remiamasi kaip autoritetingais konstitucinės teisės standartais, turinčiais didesnę įtaką galutiniam sprendimui, ypač neramiais demokratijos silpnėjimo laikais, kai populistinės politinės partijos, naudodamosi demokratiniais instrumentais, kėsinasi į nusistovėjusią tvarką ir nesidrovi paneigti kažkada visuotinėmis ir neginčijamomis laikytų žmogaus teisių. Tad gebėjimas parodyti, kad konstitucinis sprendimas atspindi ne tik tos valstybės konstitucinio teismo valią, bet dera ir su plačios tarptautinės konstitucinės bendruomenės pozicija, didina sprendimo legitimumą ir kartu stiprina demokratijos atsparumą.

      6  18