Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20057
Now showing1 - 10 of 103
  • Item type:Publication,
    Konstitucinio solidarumo principo reikšmė užtikrinant žmogaus teisių apsaugą
    [The Importance of the Principle of Constitutional Solidarity in Ensuring the Protection of Human Rights.]
    research article[2026][S5][S001][20]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 296-315

    Straipsnyje atskleidžiama daugiasluoksnio ir daugiaprasmio konstitucinio solidarumo principo raida, jo taikymo subtilybės. Remiantis moksline doktrina, konstitucinėmis nuostatomis, konstitucinės justicijos institucijų ir EŽTT jurisprudencija, solidarumo principo taikymas analizuojamas skirtingose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse: pirmiausia, siejant su socialinės gerovės, t. y. socialinių teisių plačiąja prasme, nuostatomis ir jų įgyvendinimu; antra, siejant su visuomenės solidarumo reikalaujančiais pokyčiais dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos, stichinės nelaimės, galimais žmogaus teisių ribojimais, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes kaip nacionalinis saugumas, visuomenės sveikata; trečia, solidarumas siejamas su atsakomybe, įsipareigojimu savai valstybei, visuomenei, interpretuojamas kaip savo valstybei lojalaus piliečio konstitucinių pareigų atlikti karinę tarnybą, mokėti mokesčius, prisidėti prie valstybės gyvenimo kokybės vykdymas. Straipsnyje akcentuojamas konstitucinės justicijos institucijų vaidmuo vertinant valstybės valdžios institucijų veiksmų ir sprendimų būtinumą, teisėtumą, proporcingumą, nustatant konstitucinių vertybių pusiausvyrą, ypač tarp viešojo intereso ir žmogaus teisių užtikrinimo.

      6  16
  • Item type:Publication,
    Demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos tarpusavio sąsajos klausimai konstitucinėje jurisprudencijoje
    [Issues of the connection between democracy and protection of human rights in constitutional jurisprudence.]
    research article[2025][S4][S001][28]
    Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 8-35

    Straipsnyje nagrinėjami demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos, kaip dviejų konstitucinių kategorijų, tarpusavio sąsajos aiškinimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje klausimai. Šis teismas yra pabrėžęs, kad žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimo ir jų apsaugos principas yra vienas iš Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės teisinės valstybės, konstitucinių pagrindų, kad demokratinė konstitucinė sistema negali visavertiškai funkcionuoti be žmogaus teisių apsaugos, kad vienas svarbiausių demokratinės teisinės valstybės uždavinių – ginti ir saugoti šias teises ir laisves. Kartu galima daryti išvadą, kad veiksminga žmogaus teisių apsauga įmanoma tik demokratinėje teisinėje valstybėje. Demokratija ir žmogaus teisių apsauga yra glaudžiais vidiniais ir tarpusavio priklausomybės ryšiais susietos kategorijos. Šių principų sąsajos aiškinimo plėtojimas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne tik praturtina jų sampratą naujais aspektais, bet ir prisideda prie visos konstitucinės sistemos pusiausvyros užtikrinimo.

      21  17
  • Item type:Publication,
    Žmogaus orumas kaip teisinė vertybė
    [Human dignity as a legal value.]
    research article[2024][S5][S001][20]
    Gužauskaitė, Aistė
    Mokslinės minties šventė 2024 : studentų mokslinių straipsnių rinkinys., p. 172-191

    Straipsnyje nagrinėjamas žmogaus orumas kaip teisinė vertybė. Visų pirma straipsnyje aptariama žmogaus orumo samprata ir jos pavyzdžiai iš skirtingų istorinių laikotarpių. Antra, analizuojama, kaip teisės į orumą apsauga ir gynimas įgyvendinimas valstybės viduje ir tarptautinėse teisminėse institucijose. Nagrinėjama, kaip teisė į orumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijoje kaip aukščiausią teisinę galią turinčiame teisės akte įtvirtinta nuostata, kad žmogaus orumas yra prigimtinė, neliečiama ir neatimama vertybė, kurią valstybė saugo ir gina. Tai suponuoja, kad orumas yra absoliuti teisė, visų žmogaus teisių pagrindas, suvokiamas kaip fundamentas, kuris formuoja visą teisinę sistemą. Straipsnyje, be kita ko, aptariama orumo kaip teisinės vertybės sampratos turinio transformacija, iškylanti dėl besikeičiančio teisės į žmogaus orumą turinio aiškinimo teismų praktikoje. Teisės į orumą sampratos transformacija rodo dinamišką teisės raidą, atspindinčią besikeičiančias visuomenės vertybes ir XXI amžiaus socialinius iššūkius.

      43  39
  • research article[2024][S4][S001][7]
    Baltic Journal of Legal and Social Sciences., 2024, p. 52-58

    The article examines the role of the Constitutional Court of Ukraine in ensuring the legality of the activities of the President of Ukraine. The constitutional and legal status of the Court, its functions and powers to control the constitutionality of presidential acts are analyzed. Based on Article 103 of the Constitution, the president is elected for 5 years. But taking into account the continuity of the exercise of state power in Ukraine, there is a clear record in the first part of Article 108 that the president exercises his powers before the newly elected president of Ukraine takes office. This means that his duty is to perform the functions of the president, there is no other option. This president should be replaced only by his successor – not an acting president, but a full-fledged president, who should be elected in the next free democratic elections. The purpose of this article is to analyze the constitutional powers of the President and the Parliament of Ukraine, the specifics of their activities under martial law, as well as the development of recommendations for improving legislation to ensure the continuity and efficiency of state administration.

      8
  • Item type:Publication,
    Apkaltos labirintai ir konstitucinių pokyčių idėjos
    [The Labyrinths of Impeachment and Ideas for Constitutional Change.]
    research article[2024][S5][S001][16]
    Lietuvos teisė 2024: esminiai pokyčiai., p. 25-40

    Situacija, kai Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 25 d. padarė išvadą, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, o šis atsisakė Seimo nario mandato ir sulaukė sėkmės 2024 m. Seimo rinkimuose, kelia daug diskusijų, ar tinkamas yra Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas modelis, pagal kurį tokia Konstitucinio Teismo išvada nėra galutinis apkaltos proceso sprendimas konstitucinės sankcijos taikymo aspektu. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos modelis jungia politinės (Seimo) ir teisminės (Konstitucinio Teismo) valdžios įgaliojimus. Konstitucinio Teismo aktuose konstitucinė apkaltos doktrina buvo formuojama atskleidžiant politikų – Prezidento, Seimo narių – konstitucinės atsakomybės klausimus. Apkaltos institutas Lietuvoje, kurio taikymo pradžia yra susieta su prezidento apkalta, tapo plačiai taikomas. Viename paskutiniųjų Konstitucinio Teismo aktų, skirtų apkaltos klausimams, 2024 m. balandžio 25 d. išvadoje, Konstitucinis Teismas plėtojo konstitucinę doktriną, akcentuodamas Seimo nariui iš Konstitucijos kylančią pareigą nepažeisti Konstitucijos nuostatų naudojantis informacijos laisve, taip pat pabrėžė esminius kriterijus, skirtus apkaltos procesui atriboti nuo Seime vykstančios apkaltos aspektu preliminarios parlamentinės procedūros. Apkalta, kaip vienas iš moderniųjų konstitucinės atsakomybės institutų, yra grindžiama istorinėmis tradicijomis. Per ilgą istorinį apkaltos, kaip konstitucinės atsakomybės instituto, raidos laikotarpį susiformavo skirtingų praktikų, o dėl apkaltos pagrindų ir proceso įvairovės sudėtinga formuoti bendrą šio instituto sampratą. Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos modelis, jo keitimo galimybės kitų valstybių apkaltos praktikos kontekste, pabrėžiama, kad jis iš esmės tapo Seimo narių konstitucinės atsakomybės institutu ir tuo yra tam tikra prasme išskirtinis.

      48  126
  • Item type:Publication,
    Tautinių mažumų teisinio reguliavimo pokyčiai
    [Developments in the Legal Regulation of National Minorities.]
    research article[2024][S5][S001][14]
    Lietuvos teisė 2024: esminiai pokyčiai., p. 41-54

    2024 m. priimtas Tautinių mažumų įstatymas yra prasmingas ne tik tautinėms mažumoms, bet ir visai visuomenei, pabrėžiant kiekvieno piliečio svarbą, atliepiant teisėtus lūkesčius, vengiant teisinio netikrumo. Įstatymų leidėjas įtvirtino pagrindines sąvokas (tautinės tapatybės, tautinės mažumos, istorinės tautinės mažumos), perkėlė Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, naująjį įstatymą derino su visų kitų teisės aktų nuostatomis. Straipsnyje analizuojamas naujasis teisinis reguliavimas, nurodomos ydos ir pateikiamos tam tikros rekomendacijos. Akcentuojama, kad teismų galimybė užpildyti teisės spragas neatleidžia įstatymų leidėjo nuo pareigos per protingą laiką, paisant Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą.

      19  23
  • Item type:Publication,
    Savivaldybių mokykloms nustatytų kriterijų konstitucinė patikra
    [Constitutional Review of the Criteria for Municipal Schools.]
    research article[2023][S4][S001][11]
    Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai., p. 104-114

    Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Vyriausybės nutarimais nustatyti bendrieji ir specialieji kriterijai savivaldybių mokykloms bei Švietimo įstatymo nuostatos, suteikian- čios Vyriausybei teisę nustatyti šiuos kriterijus, prieštarauja Konstitucijai, straipsnyje analizuojamos valstybės valdžių galios ir jų santykis, taip pat mokyklų tinklo pertvarkos poreikis ir teisminiai ginčai. Mokyklų tinklo pertvarka yra būtina, tačiau svarbu išsiaiškinti, kaip derėtų užtikrinti, kad ji nebūtų savitikslė ir iš tikrųjų atitiktų geriausius mokinio interesus, kaip rasti tinkamiausią būdą panaudoti turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, gerinti švietimo kokybę, sudaryti sąlygas veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių turinčius vaikus.

      31  30
  • Item type:Publication,
    Konstitucinės dvejonės dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo: audra vandens stiklinėje?
    [Constitutional Hesitancy to Ratify the Istanbul Convention: Storm in a Teacup?]
    research article[2023][S4][S001][21]
    Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai., p. 43-63

    Kiekvieną kartą pasigirdus iniciatyvoms ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), netrukus pasigirsta ir šios konvencijos ratifikavimo priešininkų balsai. Nepaisant daugybės diskusijų, debatų, apsikeitimų nuomonėmis, patvirtinimo, kad visi yra suinteresuoti, jog smurto prieš moteris ar artimoje aplinkoje neliktų, visuomenės susiskaldymas šiuo klausimu nemažėja – regis, kiekviena pusė turi savų neatremiamų argumentų, kodėl Lietuva turėtų arba neturėtų prisijungti prie šios konvencijos ir kaip turėtų siekti konvencijoje numatytų tikslų. Kol Lietuvoje šis klausimas dar tik sprendžiamas, Europos Parlamentas 2023 m. pavasarį nusprendė, kad nėra kliūčių prie Stambulo konvencijos prisijungti Europos Sąjungai, ir pakvietė tai padaryti konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares. Seimas, siekdamas išsklaidyti konvencijos ratifikavimo skeptikų abejones dėl konvencijos suderinamumo su Lietuvos teisine sistema, ir pirmiausia – su Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2023 metų rudens sesijoje nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Seimas siekia išsiaiškinti, ar Stambulo konvencijos kai kurios nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui, taip pat įtikinti asmenis, vis dar dvejojančius šios konvencijos ratifikavimo reikalingumu. Straipsnyje aiškinamasi, kokiais aspektais įstatymų leidėjas prašo ištirti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai, kokia galėtų būti Konstitucinio Teismo išvada šiuo klausimu, analizuojama kitų užsienio valstybių konstitucinių institucijų jurisprudencija dėl Stambulo konvencijos atitikties nacionalinėms konstitucijoms, aptariama, kokią reikšmę turėtų Konstitucinio Teismo išvada Seime sprendžiant dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Atlikus išsamią analizę, straipsnyje pažymima, jog labai tikėtina Konstitucinio Teismo išvada, kad Stambulo konvencijos nuostatos dera su Konstitucija, dar negarantuoja, jog Seime bus priimtas sprendimas ratifikuoti šią tarptautinę sutartį, o ir sprendimas ją ratifikuoti savaime smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje iškart nesumažins, nes ratifikavus šį tarptautinį dokumentą dar lauks ilgas jo įgyvendinimo kelias.

      45  50
  • Item type:Publication,
    Teisės viešumo principas vs asmens duomenų apsauga: atvejo analizė
    [Law must be public vs private data protection: case analysis]
    research article[2022][S5][S001][17];
    Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880292., p. 155-171

    Straipsnyje, remiantis aktualiais teisėkūros ir teisės taikymo pavyzdžiais, siekiama atsakyti į klausimą, kaip, skelbiant tam tikrus asmens duomenis, teisės viešumo principas turėtų būti derinamas su 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusio Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Teisės viešumo principo turinio ir bendrųjų teisės teorijos taisyklių kontekste formuluojama išvada, kad asmens duomenų apsauga negali būti suabsoliutinama taip, kad būtų paneigtas teisės viešumo principas. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamas klausimas dėl asmens duomenų apsaugos turi būti vertinamas ir pagarbos tarptautiniams įsipareigojimams kontekste, nes tai susiję su Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisės transformacijomis, įvykusiomis po minėto reglamento įsigaliojimo.

      79  75
  • Item type:Publication,
    Teisė į akademinę laisvę ir jos samprata
    [Right to Academic Freedom and its Concept]
    research article[2021][S1][S001][8]
    Logos. Vilnius : Logos, 2021, t. 106., p. 109-116

    Demokratinė visuomenė neįsivaizduojama be laisvo mokslo, tyrimų ir universiteto. Teisė į akademinę laisvę yra fundamentali demokratinė teisė. Nors ji užtikrinama nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, šiandien ši fundamentali teisė susiduria su beprecedenčiais iššūkiais ir kai kuriose valstybėse patiria vis didėjantį spaudimą. Šis straipsnis kviečia pažvelgti į pačią akademinės laisvės esmę. Straipsnio tikslas yra pažvelgti į akademinės laisvės sąvoką, išanalizuoti teisės į akademinę laisvę sampratą bandant išgryninti jos turinį, tarpusavyje susijusias dimensijas ir santykį su kitomis teisėmis. Teisė į akademinę laisvę kaip asmeninė ir institucinė teisė nagrinėjama remiantis naujausia tarptautinių teismų praktika. Be to, itin daug dėmesio straipsnyje skiriama akademikų teisei dalyvauti viešosiose diskusijose už universiteto ribų, kas laikytina sudedamąja teisės į akademinę laisvę dalimi.

      27