Privatinės teisės institutas / Institute of Private Law

Viena iš žiedinės ekonomikos siekiamybių - užtikrinti , kad gaminiai būtų tvarūs ir juos būtų galima naudoti ilgiau, sudaryti tiek teisines, tiek ekonomines sąlygas vartotojams dalyvauti žiedinėje ekonomikoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad nemaža dalis vartotojų, užuot keitę savo daiktus, juos mieliau taisytų, tačiau dažnu atveju turi juos pakeisti naujais dėl didelės prekės taisymo kainos. Taip pat nemaža dalis rinkoje esančių gaminių dėl savo trumpaamžiškumo negali būti lengvai panaudojami pakartotinai, sutaisomi ar perdirbami, kadangi jie iš esmės pagaminti vienkartiniam naudojimui. Itin svarbu, kad vartotojai pardavimo vietoje gautų patikimą, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apiegaminio ilgaamžiškumą ir pataisomumą, kuri padėtų jiems palyginti ir atpažinti tvariausius rinkoje esančius gaminius. Taigi tiek Europos Sąjungos mastu, tiek nacionaliniu mastu nepaliaujamai siekiama rasti veiksmingų būdų tinkamiausiam vartotojo teisės į prekės taisymą įgyvendinimui bei su ja susijusių problemų sprendimui, taip prisidedant prie tvaraus vartojimo skatinimo.

Planuojamo tyrimo tikslas - nustatyti, ar 2023-05-01 įsigalioje Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai (toliau - Pakeitimai) turėjo reikšmingos įtakos investicijų į Lietuvos startuolius pritraukimui, ar padaugėjo bendrovių, išleidžiančių privilegijuotąsias akcijas, kokio pobūdzio privilegijuotosios akcijos leidžiamos, ar egistuoja iššūkiai, teisės spragos, su kuriomis susiduria startuoliai įsigaliojus šiems pakeitimams, taip pat siekiama vertinti, ar egzistuoja poreikis toliau detalizuoti ir tobulinti akcijų klasių reglamentavimą. Siekiant tyrimo tikslo, be įprastinių duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodų, kuriais bus siekiama išanalizuoti Lietuvos ir pasirinktų jurisdikcijų akcijų klasių reglamentavimą ir kylancias iš to problemas bei iššūkius, taipogi bus naudojami ir empiriniai duomenų rinkimo metodai (pvz., anketavimas, ekspertiniai interviu ir pan.), kurie padės nustatyti Lietuvoje veikiančių startuolių ir investuotojų asociacijų nuomonę apie priimtus Pakeitimus ir galbūt tolesnių pakeitimų poreikį. Tyrimas vyks keliais etapais. Pirma, bus analizuojami Lietuvos ir pasirinktų jurisdikcijų akcijų klasių reglamentavimas. Antra, bus atliekamos aplausos ir ekspertiniai interviu su Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, asociacijos "Vienaragiai LT", Viešosios įstaigos Inovacijų agentūra ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovais. Trečia, bus nustatyti ir įvertinti pagrindiniai iššūkiai bei problemos, kylančios iš Lietuvoje galiojančio akcijų klasių reglamentavimo. Ketvirta, surinkus tyrimo duomenis bus parengtas straipsnis publikavimui MRU studentų mokslinių straipsnių rinkinyje arba moksliniame žurnale.

Tyrime bus siekiama išnagrinėti atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio teismų sprendimus pagrindus, nustatytus Hagos konvencijoje dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, Briuselis Ibis reglamente ir JAV teisėje. Tyrime bus nagrinėjama, kaip tarptautinėje privatinėje teisėje bei bendrosios teisės tradicijos valstybėse yra aiškinami ir taikomi užsienio teismų sprendimų pripažinimo pagrindai. Tyrime bus nagrinėjama, kokie užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindai yra nustatyti minėtose teisės sistemose, kokie jų panašumai ir skirtumai, kaip istoriškai kito užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindų aiškinimas ir taikymas. Taip pat bus nagrinėjama, kokį poveikį užsienio teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui tarptautinėje privatinėje teisėje turės Hagos konvencijos dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo įsigaliojimas.

Tyrime bus siekiama išnagrinėti įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimus ir jų įgyvendinimo problemas Europos Sąjungos teisėje. Globalioje verslo aplinkoje, kai įmonės neretai vykdo veiklą įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kyla poreikis užtikrinti tinkamą tvaraus verslo reikalavimų įgyvendinimą. Tyrime bus vertinama, kokie yra tvaraus verslo reikalavimai ir kokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti jų tinkamą įgyvendinimą vykdant ūkinę komercinę veiklą. Vykdant tyrimą bus siekiama nustatyti, ar esami ir siūlomi nauji Europos Sąjungos teisėje įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimai ir procedūros yra veiksmingos, atitinka keliamus asmens teisių apsaugos tikslus, padeda užtikrinti teisingą balansą tarp įmonėms keliamų tvaraus valdymo reikalavimų ir siekiamų tikslų. Atliekant tyrimą daugiausia dėmesio bus skiriama Europos Komisija 2022 m. vasario 23 d. paskelbto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937, kuriuo siekiama nustatyti bendrus tvaraus verslo standartus Europos Sąjungoje veikiančioms įmonėms, analizei ir vertinimui. Tyrime bus atskleidžiama, kokios tvaraus verslo priemonės yra nustatytos šiame teisės akte, kokios pagrindinės problemos gali kilti įgyvendinant jame numatytas priemones.

Siūlomas tyrimas bus skirtas išanalizuo􀀁 pagrindinius fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo proceso elementus Europos Sąjungos ir Ukrainos nemokumo teisėje. Tyrimo aktualumą ir reikšmę rodo šios priežastys: pirma, iki šiol fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo proceso analizei tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek Ukrainos nemokumo teisėje nėra skiriama pakankamai dėmesio; antra, vis daugiau fizinių asmenų (verslininkų) iš Ukrainos atvyksta į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl kyla poreikis įvertinti, kokios galimybės jiems bankrutuo􀀁 suteikiamos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse; trečia, galima Ukrainos integracija į Europos Sąjungos bendrą ekonominę erdvę lemia poreikį įvertinti, kaip Ukrainos nemokumo teisėje nustatyta fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo sistema galėtų bū􀀁 suderinama su Europos Sąjungos nemokumo teisėje nustatytais reikalavimais. Tyrimui atlik􀀁 keliami uždaviniai: a) nustatyti fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo procedūros pagrindinius elementus Europos Sąjungos ir Ukrainos teisėje bei pagrindines problemas, kylančias dėl veiksmingo šių procesų už􀀁krinimo, b) įvertinti, kokios problemos gali kilti Ukrainai siekiant suderin􀀁 savo nemokumo teisinį reguliavimą su Europos Sąjungos nemokumo teise, c) nustatyti ir pasiūlyti spręsti problemas, galinčias kilti tais atvejais, kai iš Ukrainos atvykę fiziniai asmenys (verslininkai) sieks pasinaudo􀀁 nemokumo procedūromis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narės. Tyrimo atlikimui daugiausia bus naudojamas lyginamasis tyrimo metodas (analizuojami fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo procesą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Ukrainos teisės aktai), dokumentų analizės metodas (nagrinėjami įvairūs teisės šaltiniai). Tyrimo pabaigoje studentė parengs mokslinio straipsnio projektą, kuris vėliau bus teikiamas publikavimui moksliniame žurnale.

Tyrimo tikslas – įvertin􀀁 Hagos konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustatytas užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo taisykles ir palyginti jas su Europos Sąjungos reglamente Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustatytais užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindais bei išnagrinėti Ukrainos prisijungimo prie Hagos Konvencijos įtaką Ukrainos teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tyrimo tikslui pasiekti bus taikomas lyginamasis metodas, skirtas įvertinti užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo reglamentavimo skirtumus pagal Hagos konvenciją ir Briuselis Ibis Reglamentą. Studentas, naudodamasis duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodais, išanalizuos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindus, nustatytus šiuose tarptautiniuose dokumentuose. Taip pat dėmesys bus skiriamas su tyrimo tema susijusių Ukrainos teisė aktų analizei. Tyrimas vyks keliais etapais. Visų pirma, studentas nagrinės su tyrimo tema susijusius teisės šaltinius (teismų praktika, teisinis reguliavimas, teisės doktrinos darbai). Toliau bus atliekama lyginamoji Hagos konvencijoje ir Briuselis Ibis reglamente nustatytų užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindų analizė ir vertinama, kokią įtaką Ukrainos prisijungimas prie Hagos konvencijos turės Ukrainos teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui Europos Sąjungos valstybėse narėse. Remiantis tyrimo duomenimis, planuojama parengti mokslinį straipsnį publikavimui ir bendram išvadų pritaikymui tolesnei studento mokslinei veiklai.

Projekte nagrinėjamos verslininkų (fizinių asmenų) bankroto proceso teisinės problemos ir siekiama pateikti mokslinius pasiūlymus, kaip tobulinti gerinti verslo teisinę aplinką Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje nėra konkrečiai verslininkų bankroto procedūroms skirto teisinio reglamentavimo. Projekte nagrinėjamas atskiro verslininkų bankroto proceso teisinio reglamentavimo poreikis, turto administravimo ir realizavimo, kreditorių reikalavimų sąžiningiems verslininkams taikymo problemos ir kiti fizinio asmens bankroto procese kylantys klausimai. Taip pat projekte bus vertinami reikšmingi verslininkų bankroto procedūrų tikslai, pavyzdžiui, būtinybė užtikrinti sąžiningiems verslininkams naują pradžią (antrą šansą) po bankroto proceso.

Projekto metu tiriami, kokie verslininkų bankroto procesai yra taikomi pasirinktose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisėje. Lyginamasis metodas bus pagrindinis ir leis pateikti mokslines išvadas, nustatyti, kaip įvairios valstybės reglamentuoja verslininkų bankroto procesą įgyvendinama Europos Sąjungos teisę šioje srityje ir kokie nacionaliniai verslininkų bankroto proceso modeliai yra efektyviausi.

Projektas prisidės prie verslininkų bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo tobulinimo ir verslumo teisinės aplinkos gerinimo Lietuvoje. Projekte išsami ekonominė ir teisinė verslininkų bankroto procedūrų analizė ir kuo šios procedūros skiriasi nuo kitų fizinių asmenų bankroto procesų. Taip pat konkretūs pasiūlymai, kaip efektyvinti fizinių asmenų bankroto procedūrų reglamentavimą Lietuvoje ir kaip jį pritaikyti prie verslininkų bankroto proceso problemų. Be to, projekto rezultatai gali prisidėti prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo ir reikalingų sisteminių pokyčių, siekiant didinti verslininkų bankroto procedūrų efektyvumą.

Remti tikslinius nemokumo specialistų mokymus apie ES teisės įgyvendinimą praktikoje, supažindinti juos su ES teisės teikiamomis galimybėmis ir padėti jiems pasitikėti vieni kitais, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir bylos būtų veiksmingesnės. Projekto tikslas – parengti ir rengti naujoviškus mišrius mokymo kursus, pritaikytus konkretiems nemokumo specialistų poreikiams ir kiekvienos ES valstybės narės poreikiui turėti aukštos kvalifikacijos nemokumo specialistų bendruomenę, kuri galėtų prisidėti prie veiksmingo ES teisės įgyvendinimo nemokumo srityje, ypač restruktūrizavimo (oficialaus ir neoficialaus), naujos pradžios ir teisinės valstybės principo laikymosi ES.

Projektas įgyvendinamas kartu su Lietuvos, Latvijos ir Čekijos universitetų atstovais: nemokumo administratorių asociacijomis bei LT ir Latvijos valstybinėmis nemokumo valdymo tarnybomis.

Pagrindinis projekto tikslas yra sukurti novatorišką, moksliškai pagrįstą, skaidrų, nešališką ir lankstų daugialypį teisėjų kompetencijų ir savybių vertinimo modelį su atitinkama metodika ir vertinimo priemonėmis (pateikiant konkrečius pavyzdžius ir paruoštus naudoti šablonus (pvz., internetinės teisėjų e. savianalizės priemonės). Šiuo modeliu siekiama pasiūlyti būdų ir priemonių, kaip patobulinti tris procedūras: 1) teisėjų atranka; (iš kandidatų į teisėjo postą), 2) teisėjų individualus veiklos vertinimas ir 3) teisėjų paaukštinimas (į aukštesnius teismus ar vadovaujančias pareigas) (2 ir 3 punktai taip pat apima teismų vadovų specialiąsias kompetencijas ir atitinkamą vertinimo metodiką). Visuomenės informavimo veikla padidins teismų sistemos skaidrumą.