Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Sutarties pažeidimo atveju mokėtinos sutartos sumos: iš anksto aptarti nuostoliai ir netesybosItem type:ETD, [Agreed Amounts Payable Upon Breach of Contract: Liquidated Damages and Penalty Clauses]Disertacijoje yra nagrinėjamos iš anksto aptartų nuostolių bei netesybų teisinio reguliavimo ištakas ir raida skirtingose teisės tradicijose bei sistemose, atskleidžiamas nagrinėjamų teisės sistemų tarpusavio ryšys sutartų sumų teisinio reguliavimo srityje. Iš anksto aptarti nuostoliai ir netesybos yra tiriami pagal konkrečius praktinio veikimo klausimus: paskirtį, skolininko atsakomybę ribojantį poveikį, taikomą vertinimo laiką, įrodinėjimo naštą, atsakomybei reikšmingas aplinkybes, santykį su kitomis teisių gynimo priemonėmis, ieškinio senatį. Darbe nagrinėjamos sutartų sumų teisminės kontrolės sąlygos bei modeliai, tarp kurių yra lanksčioji, griežtoji, mišrioji ir minimali teisminė kontrolė. Siekiama atskleisti minėtų teisminės kontrolės modelių specifiką skirtingose teisės sistemose, jų privalumus ir trūkumus, teisinio reguliavimo tendencijas bei perspektyvą. Taip pat siekiama nustatyti, koks sutartų sumų teisminės kontrolės modelis geriausiai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą. Disertacijoje keliamas klausimas dėl galimybės Lietuvos teisėje taikyti bendrojoje teisėje žinomų iš anksto aptartų nuostolių institutą, kartu siekiant įvertinti netesybų bei iš anksto aptartų nuostolių tarpusavio sąveiką. Įvertinamos skirtingos Lietuvos teisės doktrinoje išreikštos pozicijos dėl iš anksto aptartų nuostolių taikymo galimybės Lietuvoje, taip pat pateikiama ir autoriaus pozicija pastaruoju klausimu.
65 221 Actio Pauliana instituto taikymo komerciniuose sutartiniuose santykiuose probleminiai aspektaiItem type:ETD, [Controversial Aspects of Actio Pauliana Application in Commercial Contractual Relations]Disertacijoje tiriama, ar Lietuvos teisėje įtvirtintas actio Pauliana institutas, jį taikant komerciniuose sutartiniuose santykiuose, užtikrina pusiausvyrą tarp tarpusavyje konkuruojančių kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įgijusio trečiojo asmens, kaip vieno iš to skolininko kreditorių, interesų. Instituto taikymo probleminiai aspektai analizuojami eilinių kreditorių (t. y. kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti, ir kuriems įstatymuose nesuteiktas prioritetas tenkinant reikalavimus iš bankrutuojančio skolininko turto) požiūriu. Lyginamuoju aspektu ištyrus actio Pauliana instituto ir jo analogų reglamentavimo bei taikymo įprastame civiliniame procese ir bankroto procese ypatumus, egzistuojančius Anglijos, JAV, Nyderlandų ir Lietuvos teisėje, disertacijoje išryškinamas nacionalinio reguliavimo specifiškumas: Lietuvoje nėra aiškios takoskyros tarp actio Pauliana taisyklių, skirtų pirmenybiniams sandoriams ginčyti, ir taisyklių, skirtų sandoriams, pažeidžiantiems skolininko turto vientisumą, ginčyti. Aptarus minėtos aiškios atskirties nebuvimo problematiką, tyrime toliau analizuojama, ar pauliškasis ieškinys Lietuvos teisėje leidžia eiliniams kreditoriams efektyviai apginti savo interesus skolininko atžvilgiu. Kartu tyrime vertinama, ar nacionalinis reguliavimas užtikrina dviejų tipų eilinių kreditorių, kurių lūkesčiai actio Pauliana procese yra kardinaliai priešingi (t. y. pauliškąjį ieškinį pareiškusio eilinio kreditoriaus kaip ieškovo ir ginčijamą sandorį su skolininku sudariusio kito eilinio jo kreditoriaus kaip atsakovo), interesų pusiausvyrą. Atskleidus actio Pauliana instituto taikymo komerciniuose sutartiniuose santykiuose probleminius aspektus, disertacijoje nubrėžiamos gairės šio instituto taikymo sąlygoms Lietuvoje tobulinti. Minėtos gairės bendruoju atveju gali būti pritaikomos ne tik komerciniams, bet ir kitiems sutartiniams santykiams.
113 21 Oficialus siūlymas dėl emitento vertybinių popierių: teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimasItem type:ETD, [Takeover bid for issuer’s securities: legal regulation and its implementation]Direktyva 2004/25 nesukūrė ir neturėjo tikslo sukurti valstybėse narėse vienodo privalomo oficialaus siūlymo teisinio reguliavimo. Lietuvos savarankiška ir kūrybiška įstatymų leidyba, savo pačios sukurtais įstatymais bei metodais individualizuojanti, teoriškai ir praktiškai išplėtojanti ir pritaikanti Direktyvos 2004/25 teorinius principus taip, kad jie atitiktų jos nacionalinę specifiką ir teisines tradicijas, buvo tas pagrindinis kelias, kuriuo privalėjo eiti privalomo oficialaus siūlymo instituto tobulinimo ir jo praktinio taikymo modernizavimas šalyje ir drauge jo harmonizavimas bendru Europos Sąjungos lygmeniu. To nepadarius oficialaus siūlymo instituto teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimas Lietuvoje vis dar susiduria su keturiomis svarbiausiomis kliūtimis: 1.Lietuvoje esantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus, o oficialaus siūlymo taikymo sritis kelia abejonių. 2.Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus klostosi išskirtinė situacija, kuomet oficialus siūlymas praktiškai turi būti teikiamas be išlygų, t. y. didesniu mastu nei yra nusistačiusi absoliuti dauguma kitų valstybių narių.3.Nepakankamas teisės normų detalumas ir neefektyvus poveikio priemonių režimas formuoja situaciją, kada pareiga teikti oficialų siūlymą gali būti nevykdoma arba vilkinama. Dėl to Lietuvoje kyla nemažai praktinių teisinio įgyvendinimo problemų, kurios ne visada yra sprendžiamos teisingai. 4.Oficialaus siūlymo įgyvendinimą prižiūrinti Priežiūros institucija naudojasi diskrecijos teisėmis, kurios pagal galiojančius teisės aktus jai nėra suteiktos, o tai veda prie netinkamo Direktyvos 2004/25 taikymo ir teisinio neapibrėžtumo.
39 43 Nuosavybės teisių įgijimo ir praradimo probleminiai aspektai statybos rangos teisiniuose santykiuoseItem type:ETD, [Problematic aspects regarding acquisition and loss of ownership rights in legal relationship of contracting for construction work]Disertacijoje siekiama identifikuoti nuosavybės teisių atsiradimo ir pasibaigimo statybos rangos teisiniuose santykiuose teorines ir praktines problemas, o taip pat suformuoti jų sprendimų gaires. Tyrimas koncentruotas į tris pagrindines sritis: nuosavybės teises į statinį kaip naujai sukurtą nekilnojamąjį daiktą, nuosavybės teises į kilnojamuosius daiktus, inkorporuotus į nekilnojamąjį daiktą (statinį), bei pasirinktų statybos rangos teisinių santykių aspektų įtaką nuosavybės teisėms (statybos rangos sutarties šalių nemokumas, vartojimo sutarčių taikymas, savavališkos statybos teisinės pasekmės). Darbe taip pat atskleidžiama nuosavybės teisių į statinį kaip statybos darbų rezultatą ir naujai sukurtą objektą samprata, nustatomas tinkamas šią teisę įgyjantis subjektas, aptariama objekto specifika bei identifikuojamas teisės atsiradimo momentas. Išsamus mokslinis dėmesys skiriamas skirtingoms teisinėms pasekmėms ir savininkų teisių gynimo būdams, statinio statybai sunaudojus jiems priklausančius kilnojamuosius daiktus (statybines medžiagas, produktus), tačiau neįvykus nuosavybės teisės perėjimo sutartinei sąlygai. Disertacijoje aptarti pagrindiniai nuosavybės teisių įgijimo ir praradimo statybos rangos srityje diskusiniai aspektai ir pateiktos autorės įžvalgos dėl nagrinėjamų institutų nuostatų taikymo.
26 Privalomo akcijų pardavimo teisinis reguliavimas akcininko teisių užtikrinimo efektyvumo požiūriuItem type:ETD, [Legal regulation of squeeze-out with regard to the effective protection of shareholder's rights]doctoral thesis[2014][S001]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014-06-26Šiame darbe, kuris gali būti įvardijamas kaip lyginamasis-teisinis kokybinis tyrimas, nagrinėjamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje susiklostęs privalomo akcijų pardavimo teisinis reguliavimas. Darbu siekiama nustatyti privalomo akcijų pardavimo (pirkimo) teisinį reguliavimą bei jį įvertinti akcininko teisių užtikrinimo efektyvumo požiūriu identifikuojant pagrindines praktikoje bei teorijoje kylančias problemas. Darbe pristatomu tyrimu siekiama įvertinti privalomo akcijų pardavimo teisinį reguliavimą ne tik mažumos akcininkų, bet ir didžiojo akcininko teisių užtikrinimo efektyvumo aspektu. Tai daroma analizuojant ne tik privalomo akcijų pardavimo instituto tikslus, bet ir šiam institutui būdingas suderinamumo su nuosavybės teisės apsauga, teisingos kainos užtikrinimo bei kitas problemas.
46 29 Sutarties nutraukimas neesminio pažeidimo atvejuItem type:ETD, [Termination of contract in case of immaterial breach]master thesis[2014][S001]Andrijauskienė, LauraKaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014-04-18Darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) nuostatos, įtvirtinančios galimybę sutarties šalims nutraukti sutartį esant neesminiam sutarties pažeidimui, kartu pateikiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas nuostatas ir šių nuostatų taikymo principus. Atsižvelgus į tai, kad sutarties nutraukimą reglamentuojančios LR CK normos yra UNIDROIT Principų recepcija, nemažas dėmesys skiriamas šių Principų analizei. Palyginimui analizuojami ir kiti svarbūs teisiniai dokumentai, tai: 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, Europos sutarčių teisės principai (PECL), Bendros principų sistemos metmenys (DCFR) ir kt. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami istoriniai aspektai, atskleidžiantys sutarties nutraukimo esant neesminiam pažeidimui kilmę. Konstatuojamas UNIDROIT Principų ir sutarties laisvės principo teisinis pamatinis pagrindas sutarties nutraukimo instituto dalies atsiradimui. Antroji darbo dalis skirta apibendrinti sutarties nutraukimo esant neesminiam pažeidimui pagrindus, tai - įstatyminis LR CK 6.209 str. ir sutartinis LR CK 6.217 str. 5 d. pagrindai. Trečiojoje darbo dalyje apibrėžiama sutarties pažeidimo samprata. Pateikiami teisiniai vertinimai, kurie padėtų atskirti esminį sutarties pažeidimą nuo neesminio. Prieinama prie išvados, kad neesminį sutarties pažeidimą galima apibrėžti tik plačiąja prasme, atsižvelgiant individualiai į kiekvieną situaciją. Šis apibrėžimas skamba taip: neesminis sutarties pažeidimas - tai nereikšmingas sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kriterijai kurie nepatenka į LR CK 6.217 str. 2 d. nuostatas, nežymus sutarties įvykdymo termino praleidimas ar sutarties šalių bendru susitarimu apibrėžtos sutarties nutraukimo ribos. Ketvirtojoje dalyje yra skiriamas didžiausias dėmesys vienašališko sutarties nutraukimo pagrindams. Išsamiai aptariamas tiek įstatyminis, tiek sutartinis sutarties nutraukimo pagrindas. Apibrėžiamos nukentėjusios šalies teisių ribos. Siekdamos tinkamai įgyvendinti suteikiamą teisę nutraukti sutartį esant neesminiam pažeidimui, šalys privalo tiksliai laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika šiuo klausimu išsiskiria. Todėl vadovaujantis LR CK 6.209 str., 6.217 str., 6.218 str. nuostatomis, taip pat naujausia teismų praktika apibrėžiama sutarties nutraukimo tvarka, teisėtumo ribos. Analizuojant sutarties nutraukimą neesminiu pažeidimo atveju, didelis dėmesys buvo skiriamas teismų praktikai, todėl paskutinėje, t.y. penktojoje darbo dalyje, pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir aptariami jų aspektai. Pabaigoje pateikiamos išsamios išvados bei pasiūlymas dėl LR CK nuostatos, reglamentuojančios papildomo termino sutarčiai įvykdyti, tobulinimo.
77 16 Neprofesionalaus laidavimo problema prievolių užtikrinimeItem type:ETD, [The issue of non-professional suretyship in the area of security of obligations]master thesis[2014][S001]Jankauskytė, RenataKaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014-04-14Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami neprofesionalaus laidavimo sutarčių sudarymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos valstybėse ir iš šių sutarčių kylantys teisiniai santykiai. Ypatingos neprofesionalaus laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybės, nulemtos specifinio neprofesionalaus laiduotojo statuso, skatina atidžiau pažvelgti į šioje srityje kylančias teisines problemas. Veikiant šiuolaikinės rinkos ekonomikos veiksniams, vis daugiau žmonių, kovodami su iškilusiais finansiniais sunkumais ar tiesiog siekdami patenkinti augančius materialinius poreikius, kreipiasi į bankus. Bankai – finansų sektoriaus profesionalai – siekdami užtikrinti savo interesų apsaugą ir tam pasirinkę laidavimo institutą, labai dažnai nepaiso elementarių protingumo ir sąžiningumo principų. Bankui neatidžiai įvertinus ar apskritai nevertinant proporcingumo tarp neprofesionalaus laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų ir laiduotojo gaunamų pajamų ar turimo turto, nekreipiant dėmesio į faktą, jog neprofesionalus laiduotojas neturi jokio savarankiško ekonominio intereso sudaryti šią sutartį, neprofesionaliam laiduotojui dėl informacijos, patirties ar žinių stokos netinkamai įvertinus ar dėl stipraus emocinio ryšio su skolininku, nenoro sugriauti šeimos harmoniją, kitu neprofesionalaus laidavimo atveju – darbuotojui saugant savo darbo vietą ar gerus santykius su darbdaviu, netgi puikiai žinant savo veiksmų galimas teisines pasekmes, laidavimo sutartis sudaroma tokiomis aplinkybėmis, kai vis dažniau abejojama dėl tokio sandorio galiojimo. Kylant klausimui, ar neprofesionalaus laidavimo atvejais kreditoriaus interesų užtikrinimas nepažeidžia laiduotojo teisių, šiuo tyrimu siekiama išsamiai išanalizavus neprofesionalaus laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdo, teorinius ir praktinius aspektus įvertinti šioje srityje kylančias problemas ir teisinio reguliavimo Lietuvoje tobulinimo galimybes. Nors neprofesionalių laiduotojų teisių apsaugos lygis įvairiose Europos valstybėse ganėtinai skirtingas, tačiau šiandieną visuotinai pripažįstama, jog šiuo metu veikianti apsauga vis dar nepakankama. Taigi, išanalizavę teisinę, ekonominę situaciją Lietuvoje, išnagrinėję kitų valstybių praktiką šioje srityje, manytumėme, jog mūsų hipotezė - siekiant teisinio stabilumo ir tikrumo, patikimesnės ir efektyvesnės neprofesionalių laiduotojų apsaugos, neprofesionalaus laidavimo teisinis reguliavimas Lietuvoje turi būti tobulinamas - pasitvirtino. Vadovaujantis kitų valstybių pavyzdžiais, paskutiniame šio magistrinio darbo skyriuje siekiame surasti atsakymą į klausimą, kokiomis priemonėmis – pasitelkus bendrąsias sutarčių teisės normas, šeimos, bankroto ar vartotojų teisės normas, o galbūt specialius teisės aktus – neprofesionalų laiduotoją, kaip silpnesniąją laidavimo sutarties šalį, galėtumėme apsaugoti nuo nesąžiningų, neracionalių ir ekonomiškai nenaudingų sutarčių sudarymo.
18 34 Priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas kaip kreditoriaus teisių gynimo priemonėItem type:ETD, [Withholding performance of a counter obligation as a means of protecting creditor’s rights]master thesis[2013][S001]Grimaila, ArtūrasKaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013-01-10Magistro baigiamajame darbe analizuojamas priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymo institutas ir šio teisių gynimo būdo įgyvendinimo sąlygos Lietuvos teisėje. Pirmoji baigiamojo darbo hipotezė – priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas yra dvilypė sąvoka, talpinanti savyje du institutus – prievolės vykdymo sustabdymą ir sutarties vykdymo sustabdymą. Ji darbe pasitvirtino. Atlikta lyginamoji analizė parodė, jog kai kuriose kontinento šalyse priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas pozityviojoje teisėje yra įtvirtintas bendros prievolės vykdymo sustabdymo teisės ir exceptio arba sutarties vykdymo sustabdymo teisės forma. Tose šalyse, kuriose prievolės vykdymo sustabdymo teisė neįtvirtina, exceptio yra suprantamas šiek tiek plačiau – į jo taikymo sferą patenka ir tie atvejai, kurie kitose šalyse būtų priskirti prievolės vykdymo sustabdymui. Tačiau nepaisant to, prievolės vykdymo sustabdymas ir exceptio yra skirtingos teisinės prigimties ir turėtų būti skiriami net ir tuo atveju, jeigu to nedaro pozityvioji teisė. Viena pagrindinių to pasekmių yra tai, kad sutarties vykdymo sustabdymo, priešingai nei prievolės vykdymo sustabdymo, neįmanoma įveikti pateikiant adekvatų prievolių įvykdymo užtikrinimą. Antroji baigiamojo darbo hipotezė – pagrindinis priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymo instituto sutartiniuose santykiuose tikslas yra išsaugoti sutartinius santykius, paskatinti skolininką pašalinti pažeidimus bei įvykdyti savo įsipareigojimus (favor contractus principas). Ši hipotezė darbe taip pat pasitvirtino. Priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas tarptautinio pobūdžio dokumentuose (CISG, UNIDROIT principai ir PECL) yra grindžiamas favor contractus principu, pagal kurį sutarties šalys yra skatinamos išsaugoti sutartinius santykius ir įvykdyti sutartį. Lankstus teisinis reguliavimas, nustatantis minimalius reikalavimus šiai teisei įgyvendinti, daro ši teisių gynybos būdą patrauklesnį kreditoriams. Trečioji baigiamojo darbo hipotezė – priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas yra patogi kreditoriaus pažeistų teisių gynimo būdų priemonė, jeigu yra aiškinama atsižvelgiant į jam keliamus tikslus, susijusius su favor contractus principu – taip pat pasitvirtino. Priešpriešinės pareigos vykdymo sulaikymas yra patogi kreditoriaus teisių gynimo priemonė, kadangi (1) jis gali būti taikomas ir tuomet, kai kreditorius nori sulaikyti visai kitos su tuo pačiu skolininku sudarytos sutarties vykdymą, nei buvo pažeista; (2) jo taikymui nebūtinas skolininko esminis sutarties pažeidimas; (3) jis neturi būti griežtai proporcingas skolininko pažeistos prievolės daliai, o tik ne pernelyg neproporcingas jai; (4) jis suteikia lygiai tiek pat teisinių priemonių apginti savo pažeistas teises kaip ir daikto sulaikymo teisė.
15 79 The impact of change in circumstances on the performance of contractItem type:ETD, [Der Einfluss der Veränderung der Umstände auf die Erfüllung des Vertrags]doctoral thesis[2012][S001]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012-06-22Obligatory performance of the contract and the possibility to amend or terminate it because of the objectively changed circumstances are fundamental questions of contract law that the legal theory and practice were trying to resolve since the beginning of contract legal institute. Traditional and dominating view gives priority to the strict performance of contract. If the parties want their relationship to be governed by certain rules, then these rules become binding, i.e. a contract that is formed in accordance with the provisions of laws and is valid has the force of law between its parties. The principle of binding contract is often expressed in Latin as the maxim of pacta sunt servanda and is currently accepted in most legal systems1. This principle has also been acknowledged by scientists and legal practitioners as the universal principle of international commercial law2, whereas in international commercial arbitration this principle is often considered to be independent from any legal system or part of lex mercatoria3. Such a situation also encourages judges and arbitrators to treat the pacta sunt servanda principle as a general axiom of contract law.
21 16 Esminė šalių nelygybė kaip atsisakymo nuo sutarties pagrindasItem type:ETD, [Gross disparity of the parties as the basis to avoid a contract]master thesis[2012][S001]Pilibavičiūtė, VaidaKaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012-05-17Esminės šalių nelygybės doktrina Lietuvos teisės sistemoje atsirado palyginti neseniai – ji iš UNIDROIT Principų buvo perkelta į naująjį CK, kuris įsigaliojo 2001 m. Siekiant atskleisti tikrąją šios doktrinos esmę, prasmę ir tikslus, darbe pirmiausia yra analizuojama jos istorinė raida ir kaita. Pažymėtina, kad esminė šalių nelygybė kito prisitaikydama prie valstybių ekonominių, socialinių ir teisinių aplinkybių, todėl šalių pasirinkti reglamentavimo modeliai skiriasi. Nepaisant to, kad ši doktrina yra vertinama kaip moderni, ji sukelia ir tam tikrų problemų ją inkorporavusioms valstybėms: sąvokų tikslumo stoka, atsirandanti verčiant jas iš kitos kalbos, taikymo sąlygų nevienodumas, išlikęs neaiškus santykis su kitomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos CK 6.228 str. įtvirtinto esminės šalių nelygybės instituto tikslas – užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami šio instituto taikymo pagrindai, jo santykis su tam tikrais civilinės teisės principais. Pabrėžiama, kad praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai šalis savo nuožiūra gali rinktis sandorio negaliojimo pagrindą iš nustatytųjų CK I knygoje ir CK 6.228 str. dėl itin panašių aplinkybių. Tačiau skiriasi pasirinktos teisės įgyvendinimo būdai: esminės šalių nelygybės atveju sutarties atsisakoma ne teismo keliu tinkamai informuojant kitą sutarties šalį, o CK I knygos pagrindais – nukentėjusi šalis kreipiasi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti sandorį negaliojančiu. Šiame magistro baigiamojo darbo trečiame skyriuje siekiama atsakyti, kodėl Lietuvoje ginčo šalys esminės šalių nelygybės institutu naudojasi retai ir dažniausiai kreipiasi į teismą, pasitelkdamos CK I knygos reglamentuojamus bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus. Darbe atskleidžiamos šio instituto taikymo problemos, identifikuojami veiksniai, trukdantys esminei šalių nelygybei tapti efektyvia priemone ginant silpnesniosios šalies pažeistus interesus.
9 25