Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20040
Rodoma1 - 10 iš 195
  • Antrinė trauma kelia reikšmingą riziką vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie susiduria su unikaliais profesiniais pavojais, įskaitant reguliarų susidūrimą su netinkamu elgesiu su vaikais. Nepaisant šios populiacijos pažeidžiamumo, antrinės traumos tyrimai daugiausia dėmesio skiria sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams ir tai palieka rimtas spragas supratime, kaip pačių specialistų patirtos nepalankios vaikystės patirtys, emocijų reguliacijos sunkumai ir savipagalbos kliūtys prisideda prie antrinės traumos vystymosi, bei kaip tokie apsauginiai veiksniai, kaip atsparumas, socialinė parama ir savipagalbos praktikos, gali sumažinti šias rizikas. Šis tyrimas bus pirmasis išsamiai nagrinėjantis asmeninės istorijos, emocijų reguliacijos, organizacinių kliūčių ir apsauginių išteklių sąveiką prognozuojant antrinės traumos trajektorijas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų, pasitelkiant trijų matavimų tęstinį tyrimą 1,5 metų laikotarpyje. Tyrimo tikslas -analizuoti antrinės traumos rizikos ir apsauginius veiksnius pasitelkiant tris uždavinius: (1) analizuoti antrinės traumos ir rizikos bei apsauginių veiksnių sąsajas, (2) ištirti, kaip šie veiksniai prognozuoja antrinės traumos pokyčius 6 mėnesių laikotarpyje, ir (3) išnagrinėti šių veiksnių vaidmenį traumos vystymuisi per 1,5 metų laikotarpį. Tyrimo išvados suteiks naujų žinių, kurios bus naudingos mokslui ir įrodymais grįstoms prevencijos ir intervencijos strategijoms, specialiai pritaikytoms vaiko teisių apsaugos specialistams. Tyrimo rezultatai taip pat turi potencialo prisidėti prie aukštų darbuotojų kaitos rodiklių mažinimo, darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo, darbo kokybės gerinimo, bei prisidėti prie platesnių teigiamų pasekmių organizacijos politikai, mokymo programoms ir paramos sistemoms vaiko teisių apsaugos tarnybose.

      23
  • Šis projektas skirtas Z kartos darbuotojų įtraukties ir motyvacijos iššūkių analizei gamybinėje įmonėje, siekiant parengti moksliniais tyrimais grįstas praktines darbuotojų įtraukties ir motyvacines rekomendacijas. Z karta, gimusi 1995–2012 m., pasižymi specifiniais darbo lūkesčiais, kurių tradicinės motyvacinės priemonės nepatenkina, todėl įmonė susiduria su darbuotojų kaitos iššūkiais. Projektas remiasi teorinėmis įžvalgomis apie Z kartos savybes, poreikius bei motyvaciją ir siekia praktinio jų pritaikymo gamybos sektoriuje. Pagrindinis tikslas – sukurti motyvacines rekomendacijas, kurios didintų Z kartos darbuotojų įtrauktį UAB „CIE LT Forge". Tyrimo metu bus atlikta išsami esamos situacijos analizė, nustatytos svarbiausios Z kartos įtraukties problemos ir motyvavimo veiksniai bei parengtos naujos motyvavimo rekomendacijos, kurios bus pasiūlytos gamybinei įmonei. Projekto metu planuojama publikuoti mokslinius straipsnius ir parengti motyvacines rekomendacijas gamybinei įmonei. Projekto rezultatai tiesiogiai prisidės prie UAB „CIE LT Forge" konkurencingumo ir darbuotojų įtraukties didinimo. Sukurtos motyvacinės rekomendacijos bus pritaikomos ir kitoms gamybinėms įmonėms, susiduriančioms su panašiais iššūkiais. Be to, tyrimas papildys mokslinę literatūrą apie Z kartos ypatumus darbo rinkoje, pateikiant empiriniais duomenimis pagrįstas įžvalgas apie jų įtrauktį ir motyvavimą gamybos sektoriuje.

      37
  • Pastaraisiais metais Sūduvos regiono konkurencija su didžiaisiais Lietuvos miestais nėra lygiavertė. Didėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai šalies viduje lemia, jog vis didesnė BVP dalis vienam gyventojui sukuriama didžiuosiuose šalies miestuose ir ypač sostinės regione. Tyrimai rodo, kad jaunimo ir ypač jaunų moterų migraciją į didmiesčius skatina ir miesto bei rajono jaunimo tapatumo ir ideologiniai skirtumai. Šiandien jaunimas pasisako už platesnio užmojo ekologinę transformaciją, skaitmeninius sprendimus ir demokratinį sprendimų priėmimą. Tačiau regionų plėtros strategijos vis dar remiasi stereotipiniais požiūriais, kurie neapima pasikeitusio šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo būdo ir vertybių. Todėl Sūduvos regiono patrauklumo vertinimas ypač jaunų žmonių ir jaunų moterų požiūriu įgyja ypatingą svarbą. Mokslinė problema - kaip Sūduvai tapti konkurencingu ir patraukliu regionu, kuriame kurtųsi naujos darbo vietos, daugėtų jaunų šeimų, į kurį grįžtų daugiau emigrantų. Darbo tikslas – ištirti Sūduvos regiono patrauklumo jaunimui specifiką, nustatant regiono patrauklumo, kaip vietos jaunimui gyventi, mokytis ir dirbti prioritetus bei veiksnius, darančius įtaką jų sprendimams. Tyrimo objektas – Sūduvos regiono patrauklumas jaunimui. Siekiamas rezultatas - moksliškai pagrįsti kokie požymiai apibūdintų Sūduvos regioną kaip atvirą naujovėms, patrauklų jaunimui gyventi, dirbti, mokytis, kūrybiškai ir atsakingai naudojantis regiono ištekliais.

    Projektu siekiama nustatyti Sūduvos regiono patrauklumo požymius, galimus patrauklumo didinimo scenarijus. Tyrimo rezultatais grįstos rekomendacijos bus svarbios ne tik Projekto socialinių partnerių veiklai, bet ir prisidės prie žinių sklaidos visuomenėje.

      42
  • Smurtas prieš mokytojus arba mokytojų viktimizacija yra palyginti nauja mokslinių tyrimų sritis, kuriai pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio. Atkreipiamas dėmesys į kritinio mąstymo svarbą, kaip mokytojo asmeninių resursų stiprinimo galimybę, galimai galinčią prisidėti prie teigiamų pokyčių sprendžiant jų viktimizacijos problemas. Pažymima, kad kritiškai mąstantys pedagogai ne tik ugdo kritiškai mąstančią jaunąją kartą, bet ir savo pačių elgesiu modeliuoja kritinę laikyseną – yra atviri, reflektuojantys, atpažįstantys problemas, netoleruojantys netiesos, kenkėjiškų veiksmų. Šiuo projektu siekiama atskleisti mokytojų kritinio mąstymo sąsajas su viktimizacijos ugdymo įstaigoje patirtimi ir psichologine gerove. Tyrimui atlikti derinama kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieiga. Siekiant įvertinti mokytojų kritinio mąstymo raišką ir mokytojų viktimizacijos paplitimą bei mokytojų kritinio mąstymo ir viktimizacijos sąsajas bus atlikta reprezentatyvi anketinė apklausa. Mokytojų smurto sampratų ir patyrimų įvairovės atskleidimui pasirinktas fenomenografinis tyrimas. Siekiant parengti siūlymus mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigose prevencijai ir intervencijai, pateikiant įrodymais pagrįstus sprendimus atliekama kokybinė lyginamoji analizė teisinės aplinkos, susijusios su smurto apraiškų prevencija analizė. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos tarpdisciplininio pobūdžio viešosios politikos siūlymai. Remiantis atlikto tyrimo metu validuotais instrumentais bei tyrimo radiniais bus sukurta priemonė (e-įrankis) individualiam pedagogų naudojimui, skirta identifikuoti galimas viktimizacijos apraiškas pasiūlant problemos sprendimui skirtus algoritmus išeinant iš mokytojų kritinio mąstymo kompetencijų lauko. Atliktas tyrimas kompleksiškai įvertins mokytojų viktimizacijos situaciją Lietuvoje ir atskleis pagrindinius mokytojų vidinius ir išorinius viktimizacijos veiksnius bei jų sąsajas su mokytojų psichosocialine gerove.

      62
  • Atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, branduolinė energija laikytina vieninteliu nepertraukiamai veikiančiu ir santykinai kompaktišku mažo CO2 kiekio energijos šaltiniu, turėsiančiu atlikti pagrindinį vaidmenį, siekiant globaliai spręsti klimato kaitos ir kritinės oro taršos problemas. TATENA atliktas tyrimas rodo, kad norint iki 2050 m. pasiekti, jog pasaulinis su energijos gamyba susijęs išmetamo CO2 kiekis taptų nulinis, ir suteikti pasauliui nors menkiausią galimybę apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C, reikės patrigubinti pasaulinius branduolinės energijos pajėgumus ir plėtoti mažus modulinius reaktorius SMR. Branduolinė energetika paremta JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos (Bendrosios klimato kaitos konvencijos COP28). ES tvarios veiklos taksonomijoje, kurioje apibrėžiami ekonominės veiklos, suderintos su grynojo nulio trajektorija iki 2050 m., kriterijai, branduolinė energetika taip pat laikoma ekologiškai tvaria (jei valstybė įvykdo keletą griežtų sąlygų, pavyzdžiui, pasirūpina radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginiais). Jei branduolinės energijos pajėgumai pasaulyje bus patrigubinti (dėl to apskritai padidės branduolinių objektų statybos ir branduolinių medžiagų gabenimo apimtys), atsižvelgiant į konkrečius šių dienų įvykius ir teisines spragas branduolinės energetikos srityje bei specifinį antropocentrinį branduolinės teisės pobūdį apskritai - neišvengiamai turėtų didėti ir poreikis atlikti atitinkamus tyrimus, kaip konkrečiai patobulinti branduolinės energetikos reglamentavimą, kad jis taptų labiau orientuotas į aplinkos apsaugą. Be kita ko, būtina sukurti patobulintą, aplinkosauginiu aspektu civilinės ir valstybės atsakomybės teisinę sistemą, kuri koreliuotų su mokslinių tyrimų rezultatais. Projekto tikslas - pasiūlyti tikslias priemones, kaip patobulinti pirmiau minėtą sistemą holistiškai, balansuojant tarp tarptautinės aplinkos apsaugos ir branduolinės teisės pjūvių.

      34
  • Sisteminių organizacijos vystymo (OV) metodų trūkumas ir jų ribotas taikymas lemia žemą organizacijų produktyvumą, ypač Lietuvoje. Vadovams tobulinti vadovavimo ir lyderystės įgūdžius galėtų reikšmingai padėti „sisteminio vystymo“ metodų derinimas. Deja, šiuo metu susikūrusios dvi sisteminio vystymo praktikos, kurios išplitusios Šiaurės Amerikoje (C. Argyris ir D. Schön Harvardo verslo mokyklos praktika „Action Science“) ir Skandinavijoje, plėtoja ganėtinai skirtingus operacinio veikimo instrumentus. Todėl reikalingi veikiančių OV metodų tyrimai, galintys unifikuoti priemones, atsižvelgiant į susiformavusį valdymo kontekstą. Projekto Am-Best tikslas – sukurti skaitmeninį organizacijos vystymo vertinimo modelį naudojant dirbtinius neuroninius tinklus. Pirmiausia, bus nustatyti rodiklių klasteriai. Kiekybinis rodiklių vertinimas atliekamas naudojant AI sistemos priemones, kurios efektyviau pakeis anksčiau plačiai taikytas sprendimų paramos sistemos, grindžiamaslyginamaja analize. Tyrimu bus nustatyti rodiklių klasteriai ir reikšmingiausios rodiklių grupės, kurių pagrindu bus sukurtas OV vertinio modelis. Modelis bus validuojamas Lietuvos kontekstui, atliekant Lietuvos įmonių vadovų apklausą, po kurios bus tikslinamas modelis, taip paruošiant fundamentinį ir specifinį modelius. Tyrimo metodai: sisteminė literatūros apžvalga, Zipf paskirstymas, apklausa, dirbtinio neuroninio tinklo apmokymas ir prognozavimas. Originalumas ir naujumas – skaitmeninių kiekybinių parametrų klasterių nustatymas žinomose OV metodikose, siekiant įvertinti OV ir didinti organizacijų našumą. Skaitmeniniam vertinimui būtini modernūs AI metodai. Poveikis – inovatyvi sankirta OV metodų klasifikavimui. Verslo įmonei bus sukurtas naujas praktinis OV vertinimo instrumentas, adaptuotas Lietuvos turiniui. Tai turės teigiamos įtakos Lietuvos produktyvumui. Praktinė vertė – projektas vadovams suteiks skaitmeninį įrankį įsivertinti OV ir prisidės kelti vadovavimo gebėjimus bet kurioje šalyje.

      24
  • Viena iš žiedinės ekonomikos siekiamybių - užtikrinti , kad gaminiai būtų tvarūs ir juos būtų galima naudoti ilgiau, sudaryti tiek teisines, tiek ekonomines sąlygas vartotojams dalyvauti žiedinėje ekonomikoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad nemaža dalis vartotojų, užuot keitę savo daiktus, juos mieliau taisytų, tačiau dažnu atveju turi juos pakeisti naujais dėl didelės prekės taisymo kainos. Taip pat nemaža dalis rinkoje esančių gaminių dėl savo trumpaamžiškumo negali būti lengvai panaudojami pakartotinai, sutaisomi ar perdirbami, kadangi jie iš esmės pagaminti vienkartiniam naudojimui. Itin svarbu, kad vartotojai pardavimo vietoje gautų patikimą, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apiegaminio ilgaamžiškumą ir pataisomumą, kuri padėtų jiems palyginti ir atpažinti tvariausius rinkoje esančius gaminius. Taigi tiek Europos Sąjungos mastu, tiek nacionaliniu mastu nepaliaujamai siekiama rasti veiksmingų būdų tinkamiausiam vartotojo teisės į prekės taisymą įgyvendinimui bei su ja susijusių problemų sprendimui, taip prisidedant prie tvaraus vartojimo skatinimo.

      24
  • Planuojamo tyrimo tikslas - nustatyti, ar 2023-05-01 įsigalioje Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai (toliau - Pakeitimai) turėjo reikšmingos įtakos investicijų į Lietuvos startuolius pritraukimui, ar padaugėjo bendrovių, išleidžiančių privilegijuotąsias akcijas, kokio pobūdzio privilegijuotosios akcijos leidžiamos, ar egistuoja iššūkiai, teisės spragos, su kuriomis susiduria startuoliai įsigaliojus šiems pakeitimams, taip pat siekiama vertinti, ar egzistuoja poreikis toliau detalizuoti ir tobulinti akcijų klasių reglamentavimą. Siekiant tyrimo tikslo, be įprastinių duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodų, kuriais bus siekiama išanalizuoti Lietuvos ir pasirinktų jurisdikcijų akcijų klasių reglamentavimą ir kylancias iš to problemas bei iššūkius, taipogi bus naudojami ir empiriniai duomenų rinkimo metodai (pvz., anketavimas, ekspertiniai interviu ir pan.), kurie padės nustatyti Lietuvoje veikiančių startuolių ir investuotojų asociacijų nuomonę apie priimtus Pakeitimus ir galbūt tolesnių pakeitimų poreikį. Tyrimas vyks keliais etapais. Pirma, bus analizuojami Lietuvos ir pasirinktų jurisdikcijų akcijų klasių reglamentavimas. Antra, bus atliekamos aplausos ir ekspertiniai interviu su Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, asociacijos "Vienaragiai LT", Viešosios įstaigos Inovacijų agentūra ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovais. Trečia, bus nustatyti ir įvertinti pagrindiniai iššūkiai bei problemos, kylančios iš Lietuvoje galiojančio akcijų klasių reglamentavimo. Ketvirta, surinkus tyrimo duomenis bus parengtas straipsnis publikavimui MRU studentų mokslinių straipsnių rinkinyje arba moksliniame žurnale.

      41
  • Tyrime bus siekiama išnagrinėti atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio teismų sprendimus pagrindus, nustatytus Hagos konvencijoje dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, Briuselis Ibis reglamente ir JAV teisėje. Tyrime bus nagrinėjama, kaip tarptautinėje privatinėje teisėje bei bendrosios teisės tradicijos valstybėse yra aiškinami ir taikomi užsienio teismų sprendimų pripažinimo pagrindai. Tyrime bus nagrinėjama, kokie užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindai yra nustatyti minėtose teisės sistemose, kokie jų panašumai ir skirtumai, kaip istoriškai kito užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindų aiškinimas ir taikymas. Taip pat bus nagrinėjama, kokį poveikį užsienio teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui tarptautinėje privatinėje teisėje turės Hagos konvencijos dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo įsigaliojimas.

      13