Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
- book[2025][K2e][S003][79]
; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025Z kartos darbuotojų motyvacija UAB „CIE LT Forge“ – veiksnys, stiprinantis veiklos efektyvumą ir stabilumą. UAB „CIE LT Forge“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Z kartos darbuotojų motyvacija ir įsitraukimas tiesiogiai veikia įmonės veiklos rezultatus, produktyvumą ir procesų stabilumą. Šios įžvalgos yra ypač svarbios Sūduvos regiono gamybos sektoriui, kuriame kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla yra ribota, o konkurencija dėl jaunų specialistų – intensyvi.
64 65 Sveikatos sektoriaus efektyvumo vertinimas : viešojo valdymo ir verslo aktualijos : mokslo tiriamieji darbai : studentų mokslinių straipsnių rinkinysItem type:Publication, book[2025][K5][S003][287]; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025314 46 Bendruomeniškumo sklaida Lietuvoje : monografijaItem type:Publication, [Community dissemination in Lithuania]Sauliaus Nefo moksliniai interesai yra vietos bendruomeniškumas ir vietos demokratija savivaldoje. Pirmieji bendruomeniškumo tyrimai atlikti 1999 m., o pačia tema susidomėta dirbant politinį darbą – 1995-2000 m. būnant Anykščių rajono meru, 1995-1997 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentu ir prezidentu, 1997-2000 m. Vietos ir regionų valdžių kongreso Strasbūre nariu. Autorius yra Pasaulio banko ir Jungtinių vystymosi tautų ekspertas savivaldos, piliečių dalyvavimo, vietos bendruomenių vystymo, strateginio planavimo ir dėstytojų rengimo klausimais. Panašią problematiką kaip ir monografijoje jam teko analizuoti Tadžikistane, Kirgizstane, Kazachstane, Turkmėnistane, Uzbekistane, Baltarusijoje, Rusijoje.
89 29 Vadovėlyje „Veiklos audito teorija ir praktika“ kompleksiškai nagrinėjamos veiklos audito funkcijos ir vaidmenys, kurie nuolat kinta veikiami besikeičiančių visuomenės poreikių, ribotų išteklių, politinės padėties, technologijų ir mokslo pažangos. Vykdomos viešojo sektoriaus reformos lemia socialinius, ekonominius, aplinkos pokyčius, formuojančius naujus priežiūros ir kontrolės mechanizmus. Vis daugiau dėmesio skiriama visapusiškam veiklos vertinimui, grindžiamam veiklos audito metodikomis.
120 173 Vidurinės grandies vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste : monografijaItem type:Publication, [The self-development of middle-level managers in the context of organizational change]Aktualumas. Darbo organizavimas ir vadovavimas organizacinių pokyčių metu nėra lengvas procesas ir jam reikia įgyvendintojų ir dalyvių asmeninių pastangų norint suprasti įvairius vidinius ir išorinius konteksto iššūkių aspektus. Tyrėjai patvirtina, kad aukščiausio lygmens vadovybė, įgyvendindama paslaugų plėtros strategijas, dažnai susiduria su stipriu darbuotojų pasipriešinimu pokyčiams (Ulaga ir Loveland, 2014). Tarpkultūriniai susijungimai ir naujų įmonių įsigijimai171 taip pat gali sukelti daug neigiamų jausmų ir emocijų tarp išgyvenusių sandorio dalyvių (Bansal, 2017). Moksliniuose tyrimuose (Troisi, Fenza, Grimaldi ir Loia, 2021), kuriuose analizuojami psichologiniai veiksniai, atspindintys darbuotojų pasipriešinimą pereinant prie skaitmeninių technologijų, išskiriamas nepasitikėjimas savimi ir baimė naudotis naujomis darbo priemonėmis ir metodais, kurie trukdo visiškai priimti pasikeitusios darbo aplinkos iššūkius, sukelia įtampą darbe ir sumažina pasitenkinimą darbu (Irawanto, Novianti ir Roz, 2021), todėl skatina atotrūkį tarp darbuotojų ir vadovų (Carranza, Garcia ir Sanchez, 2020). Akcentuojama, kad darbo sąlygos, kurioms reikia didelės atsakomybės, sukeliančios emocinę ir psichinę įtampą, skatina VG vadovų saviugdą, kuri tampa esminiu pagalbos sau ir kitiems įrankiu (Gerwing, 2016; Jalagat, 2017). Įprastai vadovams yra keliami aukšti reikalavimai, atitinkantys idealius vadybos ir lyderystės standartus, tačiau vadovo vaidmuo retai kada analizuojamas humanistiniu požiūriu pabrėžiant, kad „kiekvienas vadovas pirmiausia yra darbuotojas“ (Hiatt, 2006, p. 89). Esant intensyviai psichologinei įtampai vadovas tampa pagalbiniu instrumentu, padedančiu atkurti sveiką darbo aplinką, išgydyti emocijas ir pereiti prie pokyčių konteksto (De Klerk, 2019). Todėl svarbu suvokti, kad organizacinės permainos veikia asmenybės motyvacijos, savirealizacijos ir tapatybės suvokimo aspektus (Marcia, 2010). Organizacijos pokyčiai susiję su diskomforto kontekstu, kuris yra būtinas augimui (Janik, 2005). Todėl šio tyrimo naujumas atsiskleidžia per siekį pamatyti ir įvertinti organizacinių pokyčių aplinką kaip svarbią paskatą asmeniniam ir profesiniam augimui akcentuojant ne tiek vadybą, bet daugiau dėmesio skiriant psichologiniams ir edukaciniams VG vadovų išgyventos patirties aspektams. Šiame darbe suaugusių asmenų saviugda remiasi suvokimu, kad visi žmonės turi galimybę keistis ir lavintis siekiant trumpalaikių tikslų arba visą gyvenimą trunkančio asmenybės vystymosi. Mokslinėje literatūroje saviugda apibrėžiama kaip pagalba sau įgyvendinti konkrečias gyvenimo užduotis, spręsti problemas ir gerinti kasdienio gyvenimo kokybę (McAuliffe, Hargreaves, Winter ir Chadwick, 2009). Saviugda taip pat užtikrina profesinį tobulėjimą siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos (Teresevičienė, Kaminskienė, Žydžiūnaitė ir Gedvilienė, 2012), kadangi asmenys linkę geriau atlikti darbus, reikalaujančius aukšto lygio problemų sprendimo gebėjimų, kūrybiškumo ir gebėjimo valdyti asmeninius pokyčius (Guglielmino, 1978). [...]
404 488 Vietos savivalda ir savivaldybė : teoriniai, istoriniai ir praktiniai aspektai : mokomoji knygaItem type:Publication, 534 96 Bendruomeniškumo sklaida Lietuvoje : monografijaItem type:Publication, [Community dissemination in Lithuania]Monografijoje siekiama išanalizuoti vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo sklaidos problematiką Lietuvoje. Norėdami pagrįsti vietos bendruomenės svarbą modernioje vietos savivaldoje aptariame bendruomenių tipus ir vietos bendruomenės funkcionalumą. Funkcionali vietos bendruomenė moderniame pasaulyje negali egzistuoti neturėdama formalios organizacinės struktūros. Taigi bendruomeniškumas kaip vertybė formuojamas remiantis ne tik prigimtiniais ir žmonių bendrabūvio faktoriais, bet ir technologiniais, iš kurių vienas svarbiausių yra organizacinis. Kalbėdami apie šiuos faktorius matome, kad sisteminė jų visuma ar veiklos išraiška yra vadinama socialiniu kapitalu. Todėl svarbu yra ir tai, kiek funkcionali vietos bendruomenė gali prisidėti prie socialinio kapitalo formavimo. Be abejo, šis klausimas tampa dar svarbesnis, kai bandome įžvelgti pasaulio kaitą remdamiesi požiūriu, kad klasikinė bendruomenė buvo pagrįsta vertybėmis, moderni bendruomenė – teisės normomis, o šiuolaikinė (ateities) yra paremta tinklaveika (kompiuterinės atvirosios prieigos ir pan.). Žiūrint į perspektyvą svarbu suprasti, kiek modernios bendruomenės sąlygomis veiks teisės normos ir vertybės. Pripažindami jų reikšmę teigiame, kad norint, jog pradėtų veikti ankstesnių bendruomenių esmę apibūdinantys paradigminiai dalykai, vietos bendruomenių veikloje svarbus turi būti vadybinis aspektas. Juk sumaišties šiuolaikinis individas (norėtume, kad jis būtų pilietis dalyvavimo viešajame gyvenime prasme) gali atsikratyti ir tapti atsparesnis gyvenimo negandoms (globalizacijai, terorizmui ir kt.) tik būdamas nevienišas. Monografijos tikslas. Remiantis istorinėmis, psichologinėmis, filosofinėmis, sociologinėmis prielaidomis apie vietos bendruomenę ir bendruomeniškumą įrodyti, kad funkcionalios bendruomenės fenomenas yra XXI a. antrojo dešimtmečio Lietuvos realybė ir, atliekant tam tikrus vadybinius veiksmus, gali tapti funkcionuojančiu vertybiniu reiškiniu. Siekiant iškelto tikslo pirmiausia pateikiama bendruomeniškumo ir funkcionalios vietos bendruomenės pavyzdžių Lietuvos istorijoje. Istorinio patyrimo kaupimas ir jo sklaida (gyvoji istorija) formuoja gyvenančiųjų identitetą, o jame gali būti ir tam tikrų bendruomeniškumo apraiškų. Remiamasi tokiais autoriais kaip N. Vėlius (1983), M. Gimbutienė (2004), P. Dundulienė (2005), R. Paukštytė-Šaknienė ir B. Šaknys (2007), V. Mačiekus, A. Ragauskas (2007), N. Dambrauskaitė (2019), E. Gudavičius (1999), A. Vyšniauskaitė (1999) ir kt. Nurodytų autorių šaltinių analizė padėjo nustatyti, kad nors gyvename postmodernioje visuomenėje, mus veikia tam tikri mūsų tautos praeityje reiškęsi bendruomeniškumo faktoriai. Nors jų svarba šiandien yra kitokia, nuo mūsų požiūrio daug kas priklauso, o šis priklauso ir nuo to, kokius faktorius žinome. Patyrinėjus praeities šaltinius akivaizdu, kad daugiausia veiksmų, kurie šiandien yra tam tikras pavyzdys, susiję su kultūriniais-socialiniais bei politiniais veiksniais. Ir tai nieko stebėtina, nes kaip tik šių veiksnių realizavimas priklausė nuo vietos bendruomenės, o dabar šie veiksniai (ypač kultūriniai) atskleidžia vietos bendruomenės aktyvumą. Iš vietos bendruomenės funkcionalumą praeityje labiausiai lėmusių faktorių, tokių kaip darbas, turtas, vertybės, tvarka, valdžia, sutarimas, interesas, šiandien prie bendruomenės funkcionalumo gali prisidėti bendras turtas (viešosios gėrybės), bendra tvarka (susitarimai vietos bendruomenėse) ir bendras interesas (kai vietos bendruomenė turi aiškų tikslą, ką nori pasiekti). Buvo analizuojama vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo sampratų evoliucija, jų turinys, pristatytas Lietuvos mokslininkų formuluojamų vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo sąvokų diskursas. Išsiaiškinta, kad sampratų apie bendruomenę ir bendruomeniškumą gausa yra privalumas – kiekvienos sampratos autorius taip prisideda prie bendruomenės ir bendruomeniškumo tyrimo ir funkcionavimo sistemos, kuri dar tik vystosi ir priklauso tiek nuo empirinio, tiek nuo teorinio konteksto, kūrimo. Bendruomenės sampratos aiškinimas moderniame ir postmoderniame laikotarpiais kito, bet esminiai elementai, tokie kaip savarankiškumas, teritorija, teisė veikti, jausmas, išliko. Postmoderniu laikotarpiu bendruomenės sampratose dažniau akcentuojamas bendrasis gėris ir viešosios gėrybės. Lietuvos mokslininkų pateikiamų bendruomenės ir bendruomeniškumo interpretacijų gausa liudija, kad dėmesio vietos bendruomenei ir bendruomeniškumui nestinga. Tokį susidomėjimą diktuoja bendruomeninės veiklos praktika, sąlygojama, viena vertus, laisvo žmogaus – piliečio veikimo savo valstybėje, kita vertus, bendros politikos šioje srityje Lietuvai tapus ES nare. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl šiandienos žmogui svarbu pajausti (psichologija) ir suprasti (filosofija) vietos bendruomenės ir bendruomeniškumo reikalingumą. Bendruomeniškumas žmonių grupėje pasireiškia kaip tam tikras bendrų pastangų ir išteklių suvienijimas, apibūdinamas trimis požymiais: emociniu susikertančių ir vienas kitą stiprinančių ryšių tinklu, ištikimybe bendroms vertybėms, normoms bei prasmei ir aukštu atsakomybės lygiu už tai, kas vyksta artimiausioje žmogaus aplinkoje. Tad norint suprasti bendruomenės funkcionavimą ir bendruomeniškumą reikia remtis psichologinėmis-filosofinėmis prielaidomis, kurios patikrintos laiko ir teritoriniu atžvilgiu, todėl tampa universalios ir veikia žmones, gyvenančius ir šiuolaikinėje Lietuvoje. Veikimas prasideda supratus, kodėl funcionali vietos bendruomenė priklauso nuo žmogaus valios, pastangų ir minčių, kodėl bendruomeniškumas gali keisti mūsų gyvenimą į geresnę pusę. Postmodernaus pasaulio negatyvius reiškinius, tokius kaip susvetimėjimas, beatodairiška kompiuterizacija ir pinigų kultas ar iškreiptas lyderystės supratimas, galima šiek tiek neutralizuoti, jei ieškosime vietos bendruomenės, kaip subjekto, vietos, jei sudarysime psichologines sąlygas individui ne kaip „aš“, o kaip „mes“ reikštis. Teorines įžvalgas apie vietos bendruomenės funkcionalumą ir bendruomeniškumą, padarytas remiantis politinėmis teorijomis, ideologijomis bei dalyvavimo paradigma, papildėme empirine Lietuvos laikotarpio atkūrus Nepriklausomybę medžiaga. Šios monografijos išskirtinumas yra tas, kad funkcionalios vietos bendruomenės faktoriai ir veiksmai nagrinėjami remiantis modeliavimo metodu ir vietos bendruomenių mažiau tipinėmis ar inovatyviomis iniciatyvomis Lietuvoje. Kaip tik toks būdas parodo mūsų nueitą kelią, pasiekimus ir tendencijas. Svarbu yra išsiaiškinti funkcionalią vietos bendruomenę ir bendruomeniškumą lemiančius faktorius. Juos žinodami, matome, kaip veikia ar neveikia tradiciniai faktoriai ir kokių naujų atsiranda. Dėl to institucijos, formuojančios ir įgyvendinančios bendruomenišką politiką, gali dirbti nuosekliau. Tikimės, kad teorinis veiksmų modeliavimas išprovokuos mokslinę diskusiją apie bendruomeniškos veiklos tendencijas, o praktikams siūlome tam tikrų įgyvendinamų ar neįgyvendinamų idėjų ir leidžiame palyginti su idealiu modeliu ar nepasiekiamu tikslu tai, ką pavyksta realiai pasiekti ar bent prie to priartėti. Netipinių veiksmų sąvadai, kuriuos sudaro Lietuvos vietos bendruomenės, rodo realius šios srities pasiekimus ir padeda keistis gerąja patirtimi bei inovatyviais veiksmais, kurie yra kuriami ne kur nors toli užsienio valstybėse, o čia pat šalia esančiose Lietuvos bendruomenėse. Monografijos mokslinis naujumas yra tas, kad analizuojant vieno iš viešojo sektoriaus modernaus valdymo instrumentų – veiklos matavimą pagrindžiamos galimybės išmatuoti bendruomeniškumą ir parodomi matavimai, atlikti Lietuvoje pagal patentuotą bendruomeniškumo matavimo metodologiją. Matavimas tampa viena iš šiuolaikinio valdymo būtinybių, ir tai yra susiję mažiausiai su trimis priežastimis: žmogaus pasitikėjimu valdžia (nori įrodymų, kad valdžia atliko tam tikrus veiksmus), nuolatiniu piliečio – vartotojo reikalavimu, kad viešoji valdžia suteiktų geresnes paslaugas (siekiant reikia pamatuoti), ir reiklesniu piliečių požiūriu į viešuosius finansus (tai mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai, o ne valdžios). Bendruomeniškumo matavimas yra vertybinio-kokybinio pobūdžio proceso matavimas, šį reiškinį galima išmatuoti kaip ir pilietiškumą, gerovę ar laimę. Svarbu, kad vertinamas subjektas būtų susinteresuotas dalyvauti matavimo procese ir vertinti matavimo rezultatus. O suintresuotumas atsiras tada, asmuo, remdamasis rezultatais, savanoriškai sieks veiklos pokyčių, o ne bus vertinamas už tai, kad ko nors nepadarė. Nors Lietuvos savivaldybėse ir seniūnijose bendruomeniškumo indeksas yra nustatomas, tai daroma labai epizodiškai ir subjektų, ir periodiškumo prasme. Priežastis, matyt, ta, kad vietos bendruomenės funkcionavimas ir bendruomeniškumas nėra tie dalykai, už kurių plėtojimą savivaldybių politikus ir administraciją vertintų paslaugų vartotojai – rinkėjai, o lyderių bendruomeninė sąmonė yra gana menka, neskatinanti tam nukreipti organizacinių pajėgumų.
665 100 Kolūkmetis okupuotos Lietuvos kaime : monografijaItem type:Publication, [The Kolkhoz time at villages of the occupied Lithuania]book[2019][K1a][S003,S002][304]; ;Sasnauskas, PranasStarkevičius, KazysVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019Monografija skiriama vienai skaudžiausiųjų XX amžiaus okupuotos Lietuvos problemų – kolūkmečiui. Dėmesio centre – iššūkiai, padarę didžiausią įtaką okupuoto Lietuvos kaimo vystymuisi: pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija, antroji sovietinė okupacija – karas prieš kaimą, masiniai kaimo žmonių trėmimai, prievartinė kolektyvizacija, kolūkinis sunkmetis, moralinės ir ūkinės kaimo deformacijos. Analizuojami kolūkmečio politiniai, teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir vadybiniai aspektai. Aptariamas problemų ratas nuo kolūkio iki sovietinės respublikos ir Sovietų Sąjungos lygmens. Monografija skiriama mokslo darbuotojams, doktorantams, studentams bei visiems, besidomintiems kolūkių problemomis okupuotos Lietuvos kaime.
161 235 166 201 Public administration reforms in Eastern European Union Member States. Post-accession convergence and divergenceItem type:Publication, book[2017][K5][S003,S002][501] ;Kovač, PoloncaLjubljana, Vilnius : University of Ljubljana, Mykolas Romeris University, 2017Between 1989 and 1991, a giant region of the world underwent revolutionary change. To this day, it is widely referred to as Central and Eastern Europe (CEE). This book represents an overview and a reflection of changes in countries that implemented the most profound public administration reforms (PAR) – countries that joined the European Union (EU) between 2004 and 2013. Contributors to this book are prominent public administration researchers in their respective countries; this allows for in-depth insights both into the history of reforms, as they were experienced and into current topics of PAR as they are debated at the national level. We find that the concept of CEE has lost relevance in public administration research, and we are in need of a more nuanced theory. In the face of mounting challenges to EU integration this book, we believe, will contribute to the search of public governance solutions for the benefit of all Europeans.
119 1565