Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Nuobaudų už piktnaudžiavimą procesu taikymo ypatumaiItem type:Publication, [Unserviceable vehicle safety management aspects in the context of waste management]research article[2016][S4][S001][15]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (16) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (16). Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2016, [t.] 16., p. 4-18Procesinės nuobaudos, numatytos LR civilinio proceso1 ir LR baudžiamojo proceso2 kodeksuose, yra savarankiškų teismo taikomų teisinių priemonių rūšis, skirta užtikrinti tinkamą procesą, nubausti piktnaudžiaujančius procesu ar kitaip trikdančius nenutrūkstamą ir kokybišką teismo darbą, sulaikyti asmenis nuo netinkamo elgesio procese, priversti juos gerbti teismą bei įstatymą. Straipsnyje siekiama atskleisti procesinių nuobaudų taikymo civiliniame ir baudžiamajame procese paskirtį, skyrimo teisinius pagrindus, nuobaudų rūšies ir dydžio nustatymo ypatumus bei teismo procesinių sprendimų, kuriais taikomos nuobaudos procese, apskundimo tvarką. Tiriamas piktnaudžiavimo procesu, kaip prielaidos taikyti procesines nuobaudas, turinys. Atliekama nuobaudų už piktnaudžiavimą procesu teisinio reguliavimo civiliniame procese ir baudžiamajame procese lyginamoji analizė. Straipsnyje daroma išvada, kad procesinės teisės normos pakankamai aiškiai ir konkrečiai nustato, kokią procesinių nuobaudų rūšį turėtų taikyti teismas už piktnaudžiavimo procesu ar teismo nustatytos tvarkos nesilaikymą, pvz. įspėjimą, baudą, areštą, tačiau baudos dydžio ir arešto trukmės nustatymas ir paskyrimas piktnaudžiavusiam procesu asmeniui yra paliekamas teismo diskrecijai. Straipsnyje aptariama nuobaudos individualizavimo problematika, aptariami kriterijai, leidžiantys parinkti tinkamą baudos dydį ar arešto trukmę konkrečiam subjektui. Pateikiama nuomonė, kad areštas nėra tinkama nuobaudos civiliniame procese rūšis, nes tikslų, kurių siekiama procesinėmis nuobaudomis, galima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, neskiriant vienos iš griežčiausių valstybės prievartos taikymo priemonių. Teismų praktikos apžvalga atskleidžia praktinio procesinių nuobaudų taikymo probleminius aspektus.
34 49 Apdairaus teisingumo beieškant: apeliacijos ribų ir teismo laisvės santykisItem type:Publication, [The search for cautious justice: relationship between the limits of appeals and the freedom of court activity]research article[2016][S4][S001][17]; ; Sirvydis, VytautasJurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Registrų centras, 2016, vol. 23, iss. 2., p. 162-178Straipsnyje analizuojama teisės principų taikymo baudžiamosiose bylose tarpusavio derinimo problematika, kurios išsprendimas reikštų apdairaus teisingumo prielaidas. Autoriai analizuoja, kaip apskritai turėtų derėti bendrieji ir specialieji teisės principai baudžiamajame procese, su kokiais iššūkiais susiduriama apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Šiuo atžvilgiu analizė pradedama nuo bendrųjų teorinių teiginių ir baigiama konkrečiais praktiniais pavyzdžiais su atitinkamų teisėkūros idėjų siūlymais. Autoriai, vadovaudamiesi konkrečių baudžiamųjų bylų pavyzdžiais, o taip pat esmingai remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuluojama doktrina, siekia atsakyti, ar tantum devolutum quantum appellatum principas yra absoliutus, ar santykinis, ar šis principas visumoje su kitais teisės principais gali būti įveikiamas ir kokiomis teisėkūromis priemonėmis tai būtų galima padaryti. Šiam klausimui atsakyti autoriai pasitelkia argumentus dėl apeliacijos baudžiamajame procese konstitucinio modelio sampratos.
41 21 - book[2016][K2a1][S001][332]
; ; ; Vilnius : Registrų centras, 2016Šis autorių kolektyvo parengtas vadovėlis turėtų pasitarnauti siekiant geriau suprasti tinkamiausio ikiteisminio tyrimo procesinius, taktinius, metodinius, psichologinius, organizacinius ir kitus klausimus bei ugdant tam tikrus praktinius įgūdžius, reikalingus atliekant atskirų kategorijų nusikalstamų veikų tyrimą. Jame nagrinėjami anksčiau išleistose kriminalistikos mokslo publikacijose mažiau aprašyti, bet pastaraisiais metais itin aktualūs pagrindiniai nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo klausimai. Be to, glaustai pateikiami procesiniai, kriminalistiniai, organizaciniai ir kiti ikiteisminio tyrimo aspektai. Vadovėlis bus naudingas būsimiesiems teisininkams ir jau dirbantiems ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnams.
500 582 Praktinių įgūdžių formavimo ypatumai rengiant ikiteisminio tyrimo specialistusItem type:Publication, [The features of practical skills formulation in the education of pre-trial investigation professionals]research article[2015][S4][S001][10]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (15) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (15) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2015, 2015 [t.] 15., p. 3-12Ikiteisminiam procesui autorius pašventė beveik dvidešimt praktinės veiklos metų dirbant tardytoju ir tokio pobūdžio veiklos vadovu. Beveik tiek pat laiko praėjo dėstant baudžiamojo proceso teisę, ikiteisminio tyrimo, įrodymų ir įrodinėjimo probleminius aspektus universitetinėse teisės studijose ir apibendrinant tai disertaciniuose ir vėlesniuose tos pačios krypties moksliniuose tyrimuose. Autorius eilę metų bandė inicijuoti studijų programos parengimą būtent ikiteisminiam procesui studijuoti, tačiau tik įsteigus Mykolo Romerio universitete Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedrą, šis užmojis buvo realizuotas. Mykolo Romerio universiteto Senato 2012-04-18 nutarimu Nr. 1SN-38 buvo patvirtinta Teisės ir ikiteisminio proceso pagrindinių studijų programa, kurią vėliau teigiamai įvertino ir tarptautiniai auditoriai. Daug metų eidamas visų Viešojo saugumo fakultete realizuojamų studijų programų komiteto pirmininko pareigas o taip pat ir būdamas nurodytos studijų programos studentų Praktikos vadovu, autorius sukaupė teoriniame, teisiniame ir praktiniame lygmenyse solidžią patirtį studentų praktinių įgūdžių formavimo klausimai, tad šame darbe ir bando atkreipti dėmesį į kai kurias esamas spragas ir jų pašalinimo galimybes.
14 30 Baudžiamojo proceso pažeidimo teisinių pasekmių kai kurie probleminiai aspektaiItem type:Publication, [Problematic aspects of the consequences of infringement in criminal procedure]research article[2015][S4][S001][14]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2015, [t.] 13, 2015 [t.] 13., p. 246-259Straipsnyje analizuojamos baudžiamojo proceso pažeidimo teisinės pasekmės, jų rūšys, bei kai kurios tokių pasekmių teorinės ir praktinės problemos. Kadangi baudžiamojo proceso įstatyme minėtųjų pasekmių reglamentavimas yra tik fragmentinis, Autorius, remdamasis sistemine procesinių ir kitų teisės aktų analize, išskiria teisinių pasekmių, kurios kyla baudžiamąjį procesą vykdantiems subjektams padarius pažeidimus, rūšis. Straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmų, atlyginimo, kaip vienai iš procesinio pažeidimo pasekmių rūšių, analizei. Autorius pastebi, kad šiuo metu galiojantis tokios žalos atlyginimo teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinėmis sutartimis ir turėtų būti keičiamas, atsisakant baigtinio baudžiamojo proceso veiksmų, kuriuos pažeidus asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, sąrašo.
23 21 Baudžiamosios bylos iškėlimo stadijos likvidavimo pasekmėsItem type:Publication, [Subsequence’s of liquidation of instigation phase in criminal proceedings]research article[2014][S4][S001][16]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (12) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (12) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2014, [t.] 12., p. 16-31Autorius anksčiau ne kartą jau rašė apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (2002 m., toliau sutrumpintai BPK) įtvirtintą ydingą ikiteisminio tyrimo pradėjimo procesinę tvarką, kuri iš esmės panaikino prieš tai galiojusią baudžiamosios bylos iškėlimo stadiją. Vėliau keletą kartų įstatymo leidėjo buvo priimti nurodyto įstatymo pakeitimai, tačiau ir tai ištaisyti susiklosčiusios situacijos iš esmės pakeisti nepadėjo. Nurodytą netinkamą teisinį reguliavimą taip pat buvo bandoma spręsti poįstatyminiais aktais: Generalinio prokuroro įsakymais patvirtintomis rekomendacijomis ar policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro įsakymais, tačiau pastarieji praktinėje ikiteisminio tyrimo veikloje sukėlė dar didesnę sumaištį. Tai inspiruoja išnagrinėti ir atskleisti iškilusias naujas tendencijas ir pavojus įgyvendinant nukentėjusiųjų teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir kt. (BPK 44 str.10 d.). Be to, autorius negali nereaguoti į vieno iš aktyviausių galiojančio ydingo BPK projekto rengėjų doc. dr. Prano Kuconio paskelbtą tendencingą publikaciją apie jo savaip traktuojamą ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisinio reglamentavimo raidą.
24 10 Vulnerability assessment of participants in Lithuanian criminal proceedings in the context of eu regulationsItem type:Publication, research article[2014][S1b][S001][27]; Baltic journal of law & politics., 2014, p. 152-178Despite the applicable general principles and essential standards provided for in the law, the right of vulnerable persons (i.e. children under 18 years of age and vulnerable adults, for example, adults with mental disabilities) to a fair hearing at different stages of criminal proceedings in the EU is not yet ensured to the full extent. Based on both EU and Lithuanian legal regulation, this article will review only the principal provisions concerning the allocation of victims, suspects, and accused persons to the category of “vulnerable persons”. Due to the scope of the article, the vulnerability identification procedure falls outside this research. EU and national legislation suggest that early identification of vulnerability allows for the provision of specific protection measures during criminal proceedings. Analysis of EU and Lithuanian normative acts suggests that minor victims are a priori considered vulnerable and specific protection measures must apply in their case. Meanwhile, the vulnerability of adult victims and their specific protection needs are not assessed at any stage of the proceedings in Lithuania, although the Code of Criminal Procedure provides for certain specific protection measures for victims who, due to a public hearing or questioning, may be subject to “psychological trauma or other serious consequences”. Given future EU requirements concerning suspected or accused children and current recommendations concerning the consideration of suspected or accused adults as vulnerable participants of the proceedings, Lithuanian legal regulations in this area must be improved.
35 11Scopus© Citations 4 Procesinių prievartos priemonių taikymo pažeidimas ir pareiga atlyginti žaląItem type:Publication, [Infringement of application of procedural coercive measures and obligation to compensate harm]research article[2013][S4][S001][13]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (10) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public security and public order : scientific articles (10). Kaunas : Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2013, [t.] 10., p. 238-250Straipsnyje analizuojamas procesinių prievartos priemonių taikymo pažeidimas kaip prielaida asmeniui, kurio atžvilgiu jos buvo taikytos, reikalauti žalos atlyginimo. Kad procesinė prievarta nebūtų taikoma beatodairiškai, valstybė yra įpareigota numatyti tam tikras garantijas, viena iš šių garantijų – tai efektyviai veikiantis žalos, atsiradusios dėl procesinės prievartos taikymo, atlyginimo mechanizmas. Straipsnyje, greta klasikinių žalos atlyginimo formų - teisminės ir neteisminės, autorius ragina ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus vis dažniau apsvarstyti galimybę taikyti moralinę bei restitucinę žalos atlyginimo formas. Taip pat identifikuojamos pagrindinės priežastys, lemiančios itin retą neteisminės žalos atlyginimo formos naudojimą. Ypatingas dėmesys yra skiriamas teisminei žalos, atsiradusios dėl procesinės prievartos priemonių taikymo pažeidimo, atlygimo formai. Šie pažeidimai analizuojami valstybės civilinės atsakomybės sąlygų kontekste. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama vienai iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo analizei ir jos refleksijai praktiniame procesinės prievartos priemonių taikymo procese.
45 16 Kai kurie privataus kaltinimo teisės įgyvendinimo aspektaiItem type:Publication, [Some aspects of the implementation of the private prosecution right]research article[2013][S4][S001][23]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (10) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public security and public order : scientific articles (10). Kaunas : Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2013, [t.] 10., p. 86-108Akademinėje jurisprudencijoje dažniausiai nagrinėjamas pozityvusis privataus kaltinimo teisės reguliavimas, nekvestionuojant jo egzistavimo reikalingumo. Nors, žvelgiant retrospektyviai, privataus kaltinimo teisė buvo numatyta Lietuvos baudžiamajame procese visais istoriniais laikmečiais ir visose Baudžiamojo proceso kodekso redakcijose, tačiau šios teisės įgyvendinimas sukelia sunkumų nukentėjusiam asmeniui, savo teises ginančiam privataus kaltinimo tvarka. Todėl būtent visuomenėje, taip pat ir tarp teisininkų, vis dažniau kyla diskusijų dėl privataus kaltinimo instituto reikalingumo. Šio straipsnio tikslas yra ištirti nukentėjusio asmens galimybes ginti savo interesus šioje proceso formoje, nustatyti veiksnius, trukdančius veiksmingą jų gynybą ir atsakyti į klausimą, ar privatus kaltinimas kaip nukentėjusiojo teisių gynimo būdas pateisina nukentėjusiojo lūkesčius bei užtikrina veiksmingą jo interesų gynybą.
27 10 Probleminiai nekaltumo prezumpcijos aspektai įrodinėjant jauno pilnamečio nepakankamą socialinę brandąItem type:Publication, [Problematic aspects of presumption of innocence while establishing insufficient social maturity of a young adult]research article[2013][S4][S001][25]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 5(3)., p. 945-969Nepilnamečio įtariamojo (kaltinamojo) nepakankama fizinė, psichinė ir socialinė branda suponuoja poreikį užtikrinti efektyvią jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą viso baudžiamojo proceso metu, taip pat pritaikyti kiek įmanoma labiau individualizuotą, į nepilnamečio socialinę gerovę orientuotą baudžiamosios atsakomybės formą. Tačiau pasitaiko situacijų, kai ir jaunas pilnametis, jau sulaukęs 18 metų, tačiau nesulaukęs 21 metų, dėl nepakankamos socialinės brandos yra pripažįstamas nepilnamečiu; taigi jo atžvilgiu taip pat gali būti taikoma specifinė, nepilnamečiams skirta baudžiamosios atsakomybės forma. Šios specifinės nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės formos taikymo galimybę jauniems pilnamečiams lemia tai, kad baudžiamojoje teisėje galiojanti pakankamos socialinės brandos prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti paneigta. Straipsnyje keliamas klausimas, ar de facto šios prezumpcijos paneigimo mechanizmas nėra vienas iš veiksnių, lemiančių tai, kad Baudžiamojo kodekso 81 straipsnio nuostatos teismų praktikoje taikomos itin vangiai. Tad šio straipsnio tikslas yra aptarti pakankamos socialinės brandos prezumpcijos procesinius aspektus, o būtent – koks yra ir koks turėtų būti šios prezumpcijos paneigimo mechanizmas. Siekiant šio pagrindinio tikslo, straipsnyje aptariama baudžiamajame procese galiojančių prezumpcijų samprata ir reikšmė, taip pat nekaltumo prezumpcijos svarba paskirstant įrodinėjimo pareigą.
61 12