Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies
Vyresnio amžiaus Romos katalikų tikėjimas: tipai, raiška gyvenimo eigoje ir jo reikšmė psichologiniam atsparumuiItem type:ETD, [Roman Catholic Faith of Older People: Types, Expression in the Life Course and Its Impact for Psychological Resilience]doctoral thesis[2019][S006]Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019-10-25Religinis tikėjimas ir su juo susijęs psichologinis atsparumas yra aktuali sritis šiuolaikinei visuomenei, mokslui ir specialistų darbo praktikai su vyresnio amžiaus asmenimis. Šioje disertacijoje nagrinėjamas vyresnio amžiaus asmenų religinis (Romos katalikų) tikėjimas, kaip daugiakomponentis reiškinys, turintis gebėjimą vystytis, ir jo reikšmė psichologiniam atsparumui. Kaip pasireiškia jų tikėjimas gyvenimo eigoje? Kokie religinio tikėjimo tipai būdingi vyresnio amžiaus asmenims? Kaip jų tikėjimas padeda asmenims išlikti psichologiškai atspariems? Atsakymams atrasti šiame tyrime pasitelktas kokybinis tyrimo metodas ir atvejo tyrimo strategija. 7 tyrimo dalyvių, vyresnio amžiaus Romos katalikų, duomenys buvo analizuojami trimis analizės metodais: temine naratyvine, struktūrine ir turinio. Tyrimo analizė atskleidė, kad šeimos aplinka vaikystėje sukūrė ankstyvą pozityvų santykį su Romos katalikų tikėjimu, kuris gyvenimo eigoje sudarė sąlygas formuotis skirtingoms raiškos tendencijoms: stabiliam ir banguojančiam religiniam tikėjimui. Vyresnio amžiaus Romos katalikams būdingi šie religinio tikėjimo tipai: paveldėtas, socialus ir autentiškas. Disertacijoje autorė pristato tyrimo rezultatais paremtą teorinį religinio tikėjimo ir psichologinio atsparumo modelį, integruojantį psichologinio atsparumo išteklius ir religinio tikėjimo būdus, stiprinančius vidinį psichologinį atsparumą: įveikti krizę, stiprinti gerovę ir įprasminti gyvenimą.
42 31 Williamo Shakespeare’o sonetų vertimai į lietuvių kalbą: atitikmens problemaItem type:ETD, [Translations of William Shakespeare’s Sonnets into Lithuanian: The Problem of Correspondence]Literatūrologiniai vertimo tyrinėjimai Lietuvoje nėra gausūs, ypač poetinio vertimo. Disertacijoje siekiama sistemingai ištirti Shakespeare’o sonetų vertimus į lietuvių kalbą, aprėpiant visus keturis egzistuojančius sonetyno vertimus, kuriuos pateikė keturi poetai – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda and Tautvyda Marcinkevičiūtė. Pagrindinė šiame darbe kelta problema yra atitikmuo (arba ekvivalentiškumas) Shakespeare’o sonetų vertimuose į lietuvių kalbą. Atitikmuo suprantamas kaip daugybinis analogas. Nors atitikmens kūrimui tikslinėje literatūroje tarsi suteikiama savotiška laisvė, įvairios skaitymo alternatyvos, egzistuoja tam tikros ribos, neleidžiančios svarbiausioms reikšmėms ir prasmėms išsprūsti. Lyginamoji analizė atskleidė, kad sonetų vertimuose į lietuvių kalbą nėra visiškų atitikmenų nuo makro - iki mikrolygmenų. Kai kurie vertėjai labiau susitelkia į etiškumą, kiti į poetiškumą. Bendra sonetų tematika dažniausiai perteikiama vertimuose į lietuvių kalbą, tačiau kai kurių tropų ir daugiasluoksnio teksto vertimas kelia didesnių keblumų. Atitikmuo veikiausiai buvo visų vertėjų siekiamybė, tik ne visada pavyko jį rasti ir perteikti.
70 125 Predicting and Promoting Adolescents’ Pro-Environmental Behavior in Different Big Five Trait ClustersItem type:ETD, [Paauglių gamtai draugiško elgesio prognozavimas ir skatinimas skirtinguose Didžiojo Penketo bruožų klasteriuose]The dissertation investigates youth’s pro-environmental behaviors through a holistic personoriented perspective and adopts evolutionary psychology as a unifying metatheory for understanding and explaining behavior. The aim of the dissertation is to investigate how predictive models of pro-environmental behavior function in different groups of individuals clustered by their personality traits and how evolutionarily tailored persuasive normative stimuli affect individuals in these groups. The dissertation concludes that: the classical model of the Theory of Planned Behavior functions sufficiently well without additional expansions; individuals with different patterns of Big Five personality traits form beliefs about pro-environmental behaviors differently and therefore predictive models function differently for these clusters as well; evolutionarily tailored normative stimuli are effective in promoting pro-environmental intentions, but their effectiveness is different for individuals with different patterns of Big Five personality traits; conventional correlational approaches are not sufficient enough to fully understand the role of innate traits in pro-environmental behavior because traits do not function independently of one another.
50 36 Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimasItem type:ETD, [Holocaust Survivors’ Experience of Identity]Mokslininkai sutinka, kad tapatumas yra kintantis pagal situaciją darinys, priklausomas nuo aplinkos. Kai aplinka yra traumuojanti, ji nutraukia stabilią individo gyvenimo tėkmę, pakeičia prisiimtus vaidmenis, nusistovėjusias vertybes, gyvenimo tikslus. Holokaustas buvo trauma, sutrikdžiusi žmonių kasdienį gyvenimą, privertusi iš naujo įvertinti save ir aplinką. Šiame darbe buvo nagrinėjama, kaip Holokausto sukelta trauma skatino keistis išgyvenusiųjų tapatumą karo metu, ir kokios yra ilgalaikės Holokausto pasekmės tapatumui. Atsakymams į šiuos klausimus atrasti buvo pasitelkta kokybinio tyrimo strategija ir teminės analizės metodas. 11 tyrimo dalyvių, išgyvenusių Holokaustą, interviu medžiaga atskleidė tapatumo pokyčius, sukeltus Holokausto karo metu - pakito išgyvenusiųjų savęs kaip visuomenės nario suvokimas dėl atskirties, susijusios su tautybe; pakito savo žydiškos kilmės suvokimas; pakito savo vaidmens šeimoje suvokimas, šeimos narių praradimas sustiprino šeiminius ryšius tarp išlikusiųjų; pakito gyvenimo tikslai, pagrindiniu tikslu tapo išgyvenimas; pakito savęs vertinimas. Holokaustas sukėlė ilgalaikes pasekmes tapatumui: Holokaustas suformavo savęs kaip „išgyvenusiojo“ suvokimą, kuris įgijo skirtingą vertę Lietuvos ir Izraelio visuomenių kontekste; išgyvenusieji save suvokia kaip vertinančius gyvybę, suprantančius materialių vertybių laikinumą; jie suvokia save kaip priimančius Dievą arba kaip neigiančius jo egzistavimą. Išgyvenusieji atskleidžia dvejopą savo santykį su Holokaustu: save suvokia kaip pasisėmusius stiprybės, gyvenimiškos patirties, Holokauste atradusius prasmę arba kaip netekusius gyvenimo tęstinumo, neradusius prasmės trauminiuose išgyvenimuose.
16 16 Jaunų suaugusiųjų mokymosi savanorystėje patirtysItem type:ETD, [Learning Experience from Volunteering of Young Adults]doctoral thesis[2019][S007]Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019-05-24Disertaciniame darbe siekta ištirti ir aprašyti jaunų suaugusiųjų mokymosi savanorystėje fenomeną išgirstant ir analizuojant tyrimo dalyvių patyrimą. Tyrimo metodologija pasirinkta Interpretacinę fenomenologinė analizė (Smith ir kt., 2009) ir tyrime atliktas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenys atskleidė mokymosi savanorystėje procesą skiriant visa dėmesį tyrimo dalyvių patyrimui. Mokymosi procesas savanorių išgyvenamas esant pasitikėjimo santykiui su Kitu, kai tampama dialogo „Aš - Tu“ dalimi. Pasitikėjimo santykis savanorių kuriamas su laisvai pasirenkamu autoritetu, kurio dėka net ir pačios sunkiausios savanorystės patirtys yra suvokiamos ir įprasminamos. Pasitikėjomo santykio dėka tyrimo dalyviai galėjo kiekvieną kartą vis iš naujo padėti Kitam ir tuo pačiu sau, išgyvenančiam egzistencines krizes. Nerandant autoriteto ir nepatiriant pasitikėjimo ir pripažinimo santykio, mokymasis savanorystėje tampa neįmanomu, nes pagalba netenka prasmės. Pasitikėjimo santykio stokojant savanorystės patyrimas pateko į egzistencinį savanorystės beprasmybės išgyvenimą, kuris taip ir liko už suvokimo ribos. Tyrimo dalyvių patirtys atspindėjo at(si)skyrimo savanorystėje patyrimą, kuris reiškėsi būnant svetimu ir kitokiu. At(si)skyrimo patyrimas vedė tyrimo dalyvius link susitikimo su savimi arba link atskirties, kaip esminės savanorystės patirties patyrimo. Viena vertus at(si)skyrimo patyrimas tarnavo idealizuotam savanorystės paveikslo priartinimui prie realybės per skurdą, ligas, negalias ir pan. Kita vertus at(si)skyrimas neišgyvenant pasitikėjimo ir pripažinimo santykio uždarė savanorius ilgalaikėje atskirtyje. Mokymasis savanorystėje patiriamas sąmoningai ir nesąmoningai, siekianto tobulėti ir atrasti kažką naujo apie save ir kitus bei nesiekiant nieko atrasti. Tyrimo dalyviai patekę į savanorystės patyrimą vieni sąmoningai to siekdami, kiti atsitiktinai pateko ir į mokymosi patyrimą, kuris vedė link įvairiapusio ir daugiasluoksnio savęs, Kito ir pasaulio kitoniško suvokimo.
66 81 Tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgyvendinimo analizė teikiant kompleksinę pagalbą šeimoms Utenos rajoneItem type:ETD, [Analysis of the Implementation of Interinstitutional Cooperation to Render Assistance for Family in Utena District]master thesis[2019][S005]Grunevas, MartynasDarbo tikslas išanalizuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo pokyčius teikiant kompleksines paslaugas šeimai įvedus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybę Utenos rajono savivaldybėje.
23 13 Socialinių darbuotojų patirtis rengiant tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus)Item type:ETD, [The experience of social workers in preparing foster-parents for children deprived of parental care]master thesis[2019][S005]Pajaujienė, AistėŠio darbo tema – “Socialinių darbuotojų patirtis rengiant tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus)”. Šiuo metu Lietuvos visuomenės strateginis tikslas yra vaiko globa šeimoje ar jai artimoje aplinkoje. Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka skirta sudaryti galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje biologinėje aplinkoje, jos nesant – įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai identifikuoti socialinių darbuotojų, rengiančių tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus), darbo ypatumus. Šiame darbe keliami šie probleminiai klausimai: kaip atestuoti socialiniai darbuotojai vertina savo pasirengimą ir darbą, santykius su būsimais vaikų globėjais (rūpintojais), jų rengimo globai ir globos metu bei, su kokiais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, rengdami tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus). Pirmiausia, buvo atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių šaltinių, apie globos sistemą bei globėjų (rūpintojų) mokymo procesą, analizė. Atliktas tyrimas, naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą, siekiant išsiaiškinti atestuotų socialinių darbuotojų pasirengimą dirbti su be tėvų globos netekusių vaikų globėjais (rūpintojais) pagal Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą GIMK. Taip pat, išsiaiškinti jų požiūrį į šią globėjų (rūpintojų) mokymo programą, su kokiais iššūkiais susiduria atestuoti socialiniai darbuotojai. Atliekant tyrimą buvo apklausti 6 atestuoti socialiniai darbuotojai. Analizuojant surinktus duomenis atlikta kokybinė turinio analizė. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog specialistų parengtis dirbti šį darbą yra gera, jie GIMK programą vertina, kaip naudingą ir reikalingą, suteikiančią galimybę globėjams (rūpintojams) įgyti naujų žinių, įsivertinti savo galimybes bei gebėjimus globoti be tėvų globos likusius vaikus. Tyrimo dalyviai pastebėjo, jog mokymų procesas yra struktūruotas ir įdomus, naudojama teorinė medžiaga apie globos procesą, kylančias problemas ir jų sprendimo būdus bei aktyvūs darbo metodai, kurie padeda tinkamai pasiruošti galimų sunkumų įveikimui. Tačiau, respondentai pastebi, jog atnaujinta programa turi keletą trūkumų – mažiau susitikimų su globėjais, trūksta laiko diskusijoms ir aptarimams bei gilesniam globėjų (rūpintojų) pažinimui. Kitas pastebėjimas, jog mokymų medžiagą tenka koreguoti pagal grupės dydį, kadangi neretai grupės narių skaičius nėra didelis, o mokymai yra paremti grupinio darbo metodu. Tyrimo dalyviai vertindami savo teorinį ir praktinį parengimą, pasigenda dažnesnių supervizijų ir konsultacijų. Išskirdami GIMK specialisto kompetencijas, tyrimo dalyviai svarbiomis laiko tiek asmenines žmogaus savybes, tiek profesinius įgūdžius. GIMK specialistas turi pasižymėti empatija, tolerancija, mokėjimu bendrauti. Taip pat, privalo nuolat atnaujinti žinias, turėti pakankamai darbo patirties, gebėti spręsti konfliktines situacijas. Šios atestuoto socialinio darbuotojo kompetencijos padeda jam užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su globėju (rūpintoju) suteikti jam reikalingą pagalbą. Savo darbinėje veikloje atestuoti socialiniai darbuotojai susiduria su neigiamomis globėjų (rūpintojų) nuostatomis bei per dideliais lūkesčiais, su neigiamu visuomenės požiūriu, su abejonėmis vertinant globėjų (rūpintojų) tinkamumą. Respondentai teigia, jog pakeisti neigiamas globėjų (rūpintojų) nuostatas ar per didelius lūkesčius yra vienas iš didžiausių iššūkių darbinėje veikloje. GIMK specialistai nėra patenkinti savo darbo užmokesčiu bei darbo krūviu. Dėl menko darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio jie jaučiasi nevertinami. Tačiau, tyrimo dalyviai tikina, jog sėkmingos globos istorijos, globojamų vaikų pokyčiai motyvuoja dirbti šį darbą ir sukelia teigiamas emocijas. Taip pat, respondentai vertina savo kolegas bei nemonotonišką darbą.
38 18 Vyresnių vaikų teisių įgyvendinimas gausioje šeimojeItem type:ETD, [Implementation of the rights of older children in large families]master thesis[2019][S007]Urbonaitė, Kristinatyrimu nustatyta, kad gausiose šeimose yra įgyvendinamos šios vyresnių vaikų teisės: teisė į laisvalaikį, teisė į poilsį, teisė išreikšti savo nuomonę, teisė į privatų gyvenimą, teisė mokytis, teisė bendrauti su giminaičiais ir teisė į saviraiškos laisvę. Darbe naudojami tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė. 2. Kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas pusiau struktūruotas (neformalizuotas) interviu. 3. Duomenų analizės metodas turinio (content) analizė. Tyrimo tiriamieji: 1 .Vaikai, kurie gyvena šeimose, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų . 2. Vyresni šeimos vaikai nuo 12 m. iki 18 m.
5 15 Socialinio darbuotojo veikla, sprendžiant socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemasItem type:ETD, [Activities of a social worker in solving problems of families experiencing social risk factors]master thesis[2019][S005]Kudriavceva, ViktorijaŠeima, patekusi į krizinę situaciją ar susidūrusi su socialinės rizikos veiksniais tampa pažeidžiama, sutrikdoma šeimos santykių pusiausvyra bei sėkmingas funkcionavimas. Socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemų sprendimo būdų ieško įvairių sričių specialistai: psichologai, teisininkai, politikai, sociologai, socialiniai darbuotojai bei kt. Lietuvoje darbas su socialinės rizikos veiksnius patiriančiomis šeimomis vis labiau struktūruojamas bei tampa metodiškesnis, nuolat ieškoma efektyviausiu šeimų problemų sprendimo būdų. Tai atspindi ir pakeitimai teisinėje bazėje, nuo 2018 m. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymui į socialinio darbo su šeima procesą įtraukiant atvejo vadybos metodą. Šiuo darbu siekiama išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklos, sprendžiant socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemas, ypatumus.
12 83 Socialinio darbo magistrantūros studijų metu įgytos kompetencijos: absolventų patirtysItem type:ETD, [Competences Acquired During The Master's Degree in Social Work: Experiences of Graduates]master thesis[2019][S007]Bielskytė, KristinaVisuomenė nuolatos susiduria su įvairiomis socialinėmis problemomis. Socialiniai darbuotojai yra tie profesijos atstovai, kurie įgalina asmenis, negebančius veikti savarankiškai, spręsti savo iškilusias problemas ir daryti teigiamą pokytį. Didėjant socialinio darbo specialistų būtinumui yra svarbu užtikrinti kokybišką ir tinkamą šių profesijos atstovų pasirengimą profesinei veiklai, nes nuo to priklauso jų teikiamų paslaugų kokybė ir visuomenės gerovė. Magistrantūros studijos yra viena iš tobulėjimo galimybių, kurių metu asmenys įgyja specifinių šiai sričiai žinių, tobulina gebėjimus ir įgūdžius dirbti neapibrėžtoje aplinkoje, išmanyti socialinę politiką, numatyti pagalbos teikimą, inicijuoti, valdyti pokyčius ir kt. Šiame darbe analizuojamos Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo magistrantūros absolventų patirtys apie studijų metu įgytas kompetencijas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinio darbo magistrantūros studijų metu įgytų kompetencijų raišką. Tyrimo duomenys rinkti taikant rašytinės refleksijos metodą. Interpretuojant duomenis naudotasi turinio (content) analizės metodu. Taikyta tikslinė informantų atranka. Tyrimo dalyviai – 7 Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo magistrantūros studijų programos absolventai, kurie studijas baigė 2018 m. pavasarį (2016-2017 m. stojimas) bei šiuo metu dirbantys socialinio darbo srityje. Įvairios informantų patirtys atskleidė, kad studijų metu absolventai tobulino dalykines ir bendrąsias kompetencijas, kurios nurodytos studijų programos apraše. Labiausiai atsiskleidė patobulintos mokslinių tyrimų, projektinės veiklos, socialinių problemų sprendimo ir vadybos kompetencijos. Empirinio tyrimo rezultatai liudija, kad pasiekti numatytus studijų rezultatus absolventams labiausiai padėjo paskaitų ir seminarų metu taikomi aktyvūs, studentą įtraukiantys metodai. Galima išskirti atvejų analizės ir diskusijų metodus, kaip itin naudingus įsisavinant žinias bei gebėjimus. Tyrimu nustatyta, jog reikia tobulinti studijų proceso organizavimo aspektus.
10 22