Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20044
Rodoma1 - 8 iš 8
  • Item type:ETD,
    Sąmokslo naratyvų struktūra ir funkcijos politinėje komunikacijoje: Lietuvos žiniasklaidos turinio analizė
    [Structure and Functions of Conspiracy Narratives in Political Communication: A Content Analysis of Lithuanian Media.]
    magister thesis[2026][S008]
    Kriaučiūnė, Dovilė

    Šiame darbe, remiantis teorine literatūros analize, sukurtas sąmokslo naratyvų analitinis modelis, kuris empiriškai pritaikytas analizuoti Lietuvos žiniasklaidos publikacijas, kuriose perteikiama Dainiaus Kepenio viešoji komunikacija. Politinėje komunikacijoje plintantys sąmokslo naratyvai gali prisidėti prie alternatyvių politinės realybės interpretacijų formavimo ir nepasitikėjimo institucijomis stiprinimo. Tyrimo tikslas – konceptualizuoti sąmokslo naratyvų struktūrą politinėje komunikacijoje ir identifikuoti pagrindinius jų elementus bei funkcijas. Tyrime taikyta mišri tyrimo metodologija, derinant teorinės literatūros analizę, kiekybinę medijų duomenų analizę ir kokybinę turinio analizę. Kiekybinė ir kokybinė analizė atliktos remiantis „Mediaskopo“ duomenimis 2018–2025 m. laikotarpiu. Kiekybinė analizė apėmė 5003 įrašus, o kokybinei analizei pasirinktos Delfi.lt publikacijos, sudariusios didžiausią tiriamojo laikotarpio publikacijų dalį ir leidusios išvengti besidubliuojančio turinio skirtinguose informacijos sklaidos kanaluose. Literatūros analizės pagrindu sukurtas analitinis modelis leido identifikuoti pagrindinius sąmokslo naratyvų konstrukcinius elementus politinėje komunikacijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad sąmokslo naratyvų elementai Dainiaus Kepenio komunikacijoje pasireiškia fragmentiškai – jie nustatyti 15 iš 78 analizuotų publikacijų, o dažniausiai identifikuoti institucijų delegitimizavimo, emocinės mobilizacijos ir piktavališkų veikėjų konstravimo elementai. Svarbiausias šio tyrimo rezultatas – sukurtas analitinis modelis, kuris gali būti taikomas tiriant sąmokslo naratyvus įvairiuose politinės komunikacijos kontekstuose.

      11
  • Item type:ETD,
    Vizualinės metaforos lietuviškuose biografiniuose komiksuose: naratyvinės prasmės konstravimo principai
    [Visual Metaphors in Lithuanian Biographical Comics:Narrative Meaning Making Principles]
    magister thesis[2026][S008]
    Pukelė, Augustė

    Šiame darbe tiriama, kaip vizualinės metaforos 2021–2025 m. lietuviškuose biografiniuose komiksuose kuria pasakojimo prasmę. Tiriamąją medžiagą sudaro trys lietuvių autorių komiksai: Akvilės Magicdust „Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija“ (2021), Jurgos Vilės „Meko sodas. Apie Joną Meką, įkvėpimus ir plast“ (2024) ir Gerdos Jord „Karalius nakvos Merkinėje“ (2025). Tyrimas grindžiamas šiais analizės principais: komiksų kultūrinio konteksto analizė; vizualinių metaforų identifikacija ir klasifikacija, taikant teorinį–analitinį modelį; vizualinių metaforų grupavimas į temines grupes. Taikoma naratyvinė–multimodalinė analizė vizualinėms metaforoms interpretuoti. Tyrimo rezultatai parodė, kad vizualinės metaforos komiksuose yra gausios, įvairios ir dažniausiai kryptingai suformuotos. Pasakojimo prasmė kuriama per pasikartojančius vizualinius motyvus, jų variacijas kadrų sekose, kompoziciją, mastą, puslapio maketą ir multimodalinę sąveiką. Komiksuose vizualinių metaforų vystymosi procesas įgauna skirtingus principus – laipsnišką valdžios galios intensyvėjimą („Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija“), prasmių kaupimą atminties tema („Meko sodas. Apie Joną Meką, įkvėpimus ir plast“) arba emocinės įtampos / būsenos stiprinimą („Karalius nakvos Merkinėje“). Per pasikartojančias ir besivystančios prasmių sistemas formuojami emocinis, kultūrinis ir interpretacinis pasakojimo sluoksniai.

      7
  • Item type:ETD,
    Informacinio vakuumo formavimasis ir jo poveikis žiniasklaidos diskursui: „DHL“ incidento Lietuvoje analizė
    [The Emergence of an Information Vacuum and Its Impact on Media Discourse: A Case Study of the DHL Incident in Lithuania]
    magister thesis[2026][S008]
    Kudrevičiūtė, Urtė

    Šiuolaikinė informacinė aplinka kelia naujus iššūkius institucijų komunikacijai, ypač nacionalinio saugumo grėsmių kontekste. Šiame darbe keliama tyrimo problema: kaip Lietuvos institucijų komunikacijos dinamika „DHL“ siuntų su sprogstamaisiais užtaisais incidento metu lėmė informacinio vakuumo susidarymą ir kaip šis vakuumas atsispindėjo žiniasklaidos diskurso struktūroje? Tyrimas yra pirmasis akademinis darbas, analizuojantis 2024 metų „DHL“ siuntų su sprogstamaisiais užtaisais atvejį – nuo pirmojo incidento Leipcige (liepos 20 d.) iki lapkričio mėnesį pasirodžiusių tarptautinių patvirtinimų apie Rusijos karinės žvalgybos dalyvavimą. Pirmoji lietuviška publikacija pasirodė rugpjūčio 30 d., tačiau pirmasis oficialus institucijų patvirtinimas sekė tik po 49 dienų – šio komunikacinio atotrūkio pasekmės žiniasklaidos diskursui ir sudaro pagrindinį tyrimo objektą. Darbo tikslas – empiriškai ištirti, kaip institucijų komunikacijos dinamika „DHL“ incidento metu lėmė informacinio vakuumo susidarymą ir kaip šis vakuumas transformavo žiniasklaidos diskurso struktūrą. Teorinį pagrindą sudaro Wardle ir Derakhshan (2017) informacijos sutrikimo tipologija, Woon ir Pang (2017) keturių stadijų informacinio vakuumo modelis bei Coombs (2018) situacinės krizės komunikacijos teorija. Siekiant tyrimo tikslo, taikyti trys metodai. Chronologinė analizė leido rekonstruoti institucijų komunikacijos ir žiniasklaidos publikacijų laiko seką bei identifikuoti vakuumo susidarymo momentą ir trukmę. Kokybinė turinio analizė pagal Mayring (2014) metodologines gaires taikyta 71 žiniasklaidos tekstui, atrinktiems iš Mediaskopo duomenų bazės ir apimančiam 2024 m. rugpjūčio 30 d. – lapkričio 8 d. laikotarpį; kiekvienas tekstas koduotas pagal penkias kategorijas: vakuumo stadija, informacijos sutrikimo požymiai, pagrindinis informacijos šaltinis, institucijų citavimas ir diskurso tonas. Naratyvų analizė, grindžiama Entman (2007) įrėminimo teorija, naudota diskurse susiformavusiems pasakojimams identifikuoti ir jų evoliucijai vakuumo stadijų kontekste atsekti. Empirinė analizė atskleidė, kad institucijų komunikacijos stoka sukūrė struktūrines sąlygas naratyvų eksternalizacijai: pradžios stadijoje institucijos nebuvo cituojamos 66,7 proc. tekstų, o eskalacijos stadijoje 70,8 proc. tekstų pasižymėjo klaidinančios informacijos požymiais. Diskurse susiformavo penki konkuruojantys naratyvai – faktinio pranešimo, pavienio veikėjo atakos, Rusijos sabotažo operacijos, institucijų nutylėjimo ir Rusijos kontrnaratyvas – kurių konkurencija atspindėjo informacinio vakuumo stadijų kaitą. Institucijoms pradėjus komunikuoti spalio 18 d., institucijų citavimas šoktelėjo nuo 29,2 proc. iki 97,1 proc., tačiau informacijos sutrikimo požymiai išliko ir sprendimo stadijoje, patvirtindami tęstinės įtakos efektą (Ecker et al., 2022). Remiantis šiais radiniais, suformuluotas penkių žingsnių informacinio vakuumo mechanizmo modelis: nuo komunikacijos stokos ir diskurso eksternalizacijos per naratyvų amplifikaciją iki institucijų reaktyvios pozicijos ir tęstinės diskurso deformacijos. Tyrimo išvados patvirtina, kad bet koks institucinis komunikacijos atidėliojimas sukuria sąlygas, kurių vėlesnė komunikacija visiškai neutralizuoti negali: diskurso valdymo galimybė prarandama struktūriškai, ne tik situaciškai.

      8
  • Item type:ETD,
    Psichosocialinė parama suaugusiems, išgyvenantiems krizes
    [Psychosocial support for adults experiencing crises]
    magister thesis[2026][S005]
    Švickis, Ignas

    -.

      8  1
  • Item type:ETD,
    Socialinės pagalbos programų veiksmingumas smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų psichologinei gerovei
    [The Effectiveness of Social Support Programs on the Psychological Well-being of Individuals who have Experienced Domestic Violence]
    magister thesis[2026][S005]
    Litovčenko, Patricija

    -.

      14  16
  • Item type:ETD,
    Darbuotojų kultūrinės įvairovės augimo iššūkiai organizacinei kultūrai
    [Rethinking Organisational Culture in the Face of Increasing Multicultural Diversity]
    magister thesis[2026][S008]
    Burinskytė, Toma

    Tyrimo tikslas - identifikuoti darbuotojų kultūrinės įvairovės augimo keliamus iššūkius organizacinei kultūrai ir nustatyti šios kultūros kaitos tendencijas. Darbe buvo sprendžiamas klausimas, kaip darbuotojų kultūrinės įvairovės augimas keičia organizacinę kultūrą ir kokie iššūkiai atsiskleidžia kasdienėje organizacijos veikloje. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu, dokumentų analizė ir indukcinė kokybinė turinio analizė. Tyrime analizuota, kaip kultūrinė įvairovė veikia organizacijos vidinę komunikaciją, darbuotojų tarpusavio santykius, bendradarbiavimą, vadovavimo praktiką, įtrauktį ir bendrų vertybių palaikymą. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokie kultūriniai skirtumai labiausiai išryškėja organizacijoje, kokių sunkumų jie kelia darbuotojams ir vadovams bei kokios priemonės gali padėti šiuos iššūkius valdyti. Pagrindinės išvados - darbuotojų kultūrinės įvairovės augimas daro reikšmingą poveikį organizacinei kultūrai. Skirtingos darbuotojų kultūrinės patirtys, kalbos vartojimas, bendravimo stiliai, požiūris į hierarchiją, atsakomybę ir darbo santykius gali sukelti nesusikalbėjimų, įtampų ir susiskaldymo riziką. Tačiau kryptingai valdoma kultūrinė įvairovė gali stiprinti organizacinę kultūrą, skatinti atvirumą, lankstumą, kūrybiškumą ir darbuotojų įsitraukimą.

      4  17
  • Item type:ETD,
    Psichopatijos bruožų išreikštumo, neigiamų minčių ir alkoholio vartojimo sąsajos su smurto apraiškomis romantiniuose santykiuose
    [The Role of Psychopathic Traits, Negative Cognitions, and Alcohol Use in Intimate Partner Violence]
    magister thesis[2026][S006]
    Paulėkaitė, Gabrielė

    Šio darbo tikslas – ištirti psichopatijos bruožų išreikštumo, neigiamų minčių ir alkoholio vartojimo su smurto apraiškomis romantiniuose santykiuose bei įvertinti šių veiksnių prognozuojamąją galią. Tyrimo imtį sudarė 203 asmenys, atrinkti naudojant patogiosios imties metodą. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, kurios nuoroda buvo platinama socialiniuose tinkluose. Tyrime dalyvavo vyrai ir moterys, turintys ar turėję romantinių santykių patirties. Tyrimo dalyviai pagal amžių buvo pasiskirstę nuo 18 iki 35 metų amžiaus, didžiausią dalį sudarė 27 metų amžiaus dalyviai (28,6 %), (M=27,63; SD=3,77). Tyrimo metodika. Buvo sudaryta anketa, kurią sudarė penkios pagrindinės dalys: 1) Socialdemografiniai duomenys; 2) AUDIT (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test, Saunders et al., 1993); 3) Pasikartojančių neigiamų minčių klausimynas (angl. Perseverative Thinking Questionnaire (PTQ), Ehring et al, 2008); 4)TriPM-SF (angl. The Triarchic Psychopathy Measure, Short version, Sellbom et al., 2013) 5) Smurto romantiniuose santykiuose klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad alkoholio vartojimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su smurto romantiniuose santykiuose apraiškomis. Taip pat nustatyta reikšminga sąsaja tarp alkoholio vartojimo ir neigiamų minčių pasireiškimo. Psichopatijos bruožų išreikštumas nebuvo reikšmingai susijęs su smurtu bendroje imtyje, tačiau moterų grupėje nustatyta reikšminga sąsaja. Neigiamos mintys prognozavo smurtą romantiniuose santykiuose tik vyrų imtyje. Moderacijos analizė parodė, kad neigiamos mintys nemoderuoja psichopatijos ir smurto romantiniuose santykiuose ryšio, o alkoholio vartojimas moderuoja šį ryšį tik moterų imtyje. Regresinė analizė parodė, kad psichopatijos bruožai, neigiamos mintys ir alkoholio vartojimas kartu paaiškina apie 28,6 % smurto romantiniuose santykiuose.

      1  11
  • Item type:ETD,
    Viešojo transliuotojo nepriklausomumo konflikto rėminimas: mišri LRT įstatymo pataisų svarstymo atvejo analizė
    [Framing the Conflict of Public Service Broadcaster Independence: A Mixed Methods Case Study of LRT Law Amendments]
    magister thesis[2026][S008]
    Bernotas, Mindaugas

    Darbe analizuojama, kaip LRT įstatymo pataisų svarstymas Seimo, skaitmeninės žiniasklaidos ir protesto komunikacijoje buvo rėminamas kaip viešojo transliuotojo nepriklausomumo konfliktas. Taikant mišrią atvejo analizę, kiekybinę turinio analizę, kokybinę rėminimo analizę ir konfliktinės komunikacijos rėminimo indeksą, nustatyti konflikto intensyvumo bei rėmų skirtumai tarp komunikacijos lygmenų. Tyrimo rezultatai pagrindžia, kad procedūrinis teisėkūros klausimas viešojoje komunikacijoje transformavosi į politinės kontrolės, laisvo žodžio ir demokratinio viešojo intereso konfliktą.

      10  16