Štitilis, Darius

Šiame magistro darbe nagrinėjami privatumo nustatymų įtaką ir vaidmuo vartotojų pasitikėjimui ir pasitenkinimui elektroninėje komercijoje. Siekiant šio tikslo darbe buvo ištirti ir išanalizuoti teoriniai privatumo, pasitikėjimo ir saugumo aspektai, siekiant nustatyti ryšį tarp privatumo ir pasitikėjimo, plačiau apibrėžti sąvokas, atskirus privatumo nustatymų elementus ir tokiu būdu suteikti kuo platesnį suvokimą apie privatumo nustatymus ir jų įtaką vartotojų pasitikėjimui. Pirmoji tyrimo dalis skirta apžvelgti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius, tyrimus, publikacijas ir kitus literatūros šaltinius, kuriuose nagrinėjami ir aptariami teoriniai privatumo politikos ir nustatymų aspektai, susiję su vartotojų pasitenkinimu, pasitikėjimu ir saugumu elektroninėje komercijoje, taip pat nagrinėjamas privatumo vaidmuo vartotojų pasitikėjimui ir pasitenkinimui. Antroje dalyje paaiškinama ir pagrindžiama tyrimo metodika. Taip pat analizuojami tyrimo rezultatai ir nagrinėjami vartotojų elgsena bei privatumo nustatymų svarba ir jų įtaka pasitikėjimui. Tyrime naudojami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai. Klausimynas naudojamas siekiant išsiaiškinti privatumo nustatymų vaidmenį ir įtaką vartotojų įpročiams ir elgesiui, o interviu pasitelktas, siekiant suprasti vartotojų pasirinkimo priežastis.

Magistro baigiamajame darbe susipažinus su kibernetinio saugumo ir daiktų interneto teorine medžiaga, buvo pateikta tarpusavio priklausomybė ir įtaka verslo saugumui diegianti daiktų interneto įrenginiu. Išanalizavus pasirinktų šalių pavyzdžius, kibernetinio saugumo ekspertų nuomonę apie pagrindines daiktų interneto architektūros problemas taip pat atlikus kokybinį tyrimą buvo išsiaiškintos pagrindinės daiktų interneto keliamos problemos kibernetiniam saugumui bei galimi jų sprendimo būdai ir priemonės. Pirmoje dalyje nagrinėjami teoriniai aspektai bei kaip daiktų interneto atsiradimas pakeitė saugumo situaciją versle. Antroje – analizuojami JAV, Kinijos, Vokietijos, Lietuvos šalių pavyzdžiai, esama situacija, daiktų interneto diegimo tendencijos. Trečioji dalis skirta išnagrinėti kodėl daiktų internetas nesaugus naudoti ir kas tai lemia, kokie žingsniai norint tinkamai apsaugoti.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išnagrinėti ar įmanoma sukurti kibernetinių incidentų valdymo komandos modelį, kuris papildydamas nacionalinius pajėgumus leistų iš kelių šalių CERT ekspertų sudarytai komandai teisėtai ir efektyviai veikti padedant ES valstybėms, institucijoms, partneriams ir BUSP misijoms. Pirmoje dalyje nagrinėjama valstybių bendradarbiavimo tiriant kibernetinius incidentus teoriniai aspektai, mokslinė literatūra ir straipsniai aprašantys kibernetinio saugumo situaciją Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, apibūdinantys pagrindines kibernetines grėsmes ir veikėjus, atsako priemones. Pirmoje dalyje taip pat nagrinėjami kibernetinio saugumo modeliai bei mokslinių straipsnių pagrindu aptariama Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) tikslai ir raida. Antrojoje dalyje jau nagrinėjami PESCO CRRT komandų veiklos vadybiniai ir teisiniai aspektai. Trečiojoje dalyje aptariamas PERSCO CRRT kibernetinių greito reagavimo komandų projekto įgyvendinimo tyrimas.

Nuolatos didėjanti kibernetinių išpuolių gausa privertė šalis imtis veiksmingų prevencinių priemonių norint efektyvios kibernetinės gynybos bei prevencijos. Kibernetinio saugumo aktualumas tapo pagrindiniu klausimu, siekiant apsaugoti nacionalinę šalių kibernetinę erdvę bei informacinius išteklius. Pasaulis priverstas kurti kibernetinio saugumo strategijas bei programas. Šių kibernetinio saugumo strategijų tikslas yra apsaugoti informacinius išteklius, užtikrinti infrastruktūros veiklą esant kritinei situacijai. Didelis dėmesys skiriamas kibernetinio atsparumo didinimui, informacijos ir ryšių technologijų apsaugai, kritinių infrastruktūrų saugumo užtikrinimui. Pirmame skyriuje, siekiant geriau išanalizuoti teorinius Lietuvos kibernetinio saugumo valdymo aspektus bei raidą, remiantis moksliniais straipsniais, kibernetinį saugumą reglamentuojančiais teisės aktais bei analizuojant kitų šalių praktiką, buvo nagrinėjama Lietuvos institucijų, atsakingų už kibernetinį saugumą veikla, bei kibernetinio saugumo strategijos, programos ir kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimas. Antrame skyriuje buvo analizuota kolektyvinės valstybės kibernetinės gynybos ypatumai, veiklos principai, valdymo būdai. Išanalizuotas Lietuvoje jau įdiegtos kolektyvinės kibernetinės gynybos modelio taikymas, valdymo efektyvumas, pagrindinių uždavinių įgyvendinimas. Pateikiama detali kibernetinių atakų analizė, kurią Lietuvoje patiria viešąjį sektorių ginantis Saugusis valstybės duomenų perdavimo tinklas. Išanalizavus dabartinę situaciją Lietuvoje, paskutiniame skyriuje buvo atliktas kolektyvinės ir individualios gynybos palyginimas, identifikuotos pagrindinės problemos. Apžvelgta Lietuvos kibernetinio saugumo branda bei perspektyvos.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir įvertinti internetinės rinkodaros efektyvumo kūrimo elementai Lietuvos elektroninėje prekyboje. Pirmoje ir antroje teorinės analizės dalyje pateikiama e. prekybos ir internetinės rinkodaros koncepcijos, veikimo principai, šiuolaikinės e. prekybos ir internetinės rinkodaros tendencijos, galimybės, skleidimo priemonės ir strategijų kūrimas. Detaliai nagrinėjami internetinės rinkodaros kanalai ir jų efektyvumo rodikliai, aktualizuojami reklamos internete kūrimo procesai, bei ištiriami aplinkos veiksniai turintys įtakos efektyvumui. Trečioje dalyje nagrinėjamas ekspertinio vertinimo tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti internetinės rinkodaros efektyvumo kūrimo principus; veiksnius darančius įtaką reklamos efektyvumui e. prekyboje; pagrindinius internetinės rinkodaros kanalus ir efektyvumo rodiklius, išskirti internetinės rinkodaros efektyvumo kūrimo naudą elektroninei prekybai. Paskutinėje darbo dalyje sukuriamas internetinės rinkodaros efektyvumo kūrimo e. prekyboje modelis, apimantis pagrindinius efektyvumo kūrimo proceso etapus, bei atskleidžiantis galimus rezultatus e. prekyboje, taikant internetinės rinkodaros efektyvumą didinančius elementus.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo užtikrinant kibernetinį saugumą situacija ir plėtros galimybes Lietuvoje. Darbe išanalizuotos ir įvertintos klasikinio viešojo ir privataus sektorių formos bei metodai, valdymo būdai, tokios partnerystės skirtumai kibernetinio saugumo srityje, galimos jau egzistuojančios apraiškos Lietuvoje bei pateikti pasiūlymai dėl bendradarbiavimo apibrėžimo. Pirmoje dalyje teoriniu aspektu analizuojama viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, bendradarbiavimo formos ir įgyvendinimo būdai, taip pat nagrinėjami esminiai skirtumai tokios partnerystės atsiradimo kibernetinio saugumo užtikrinimo apimtyje. Antroje dalyje analizuojamos užsienio šalių praktikos įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje per kibernetinio saugumo strategijos prizmę. Pateikiami partnerystės apraiškų pavyzdžiai Lietuvoje ir Europoje, apibendrinti duomenys bei pateikiamos pagrindinės prielaidos tokios partnerystės vystymuisi. Trečioje dalyje atliekama kibernetinio saugumo srityje dirbančių ekspertų apklausa siekiant išsiaiškinti dabar egzistuojančias partnerystės apraiškas Lietuvoje, galimas bendradarbiavimo kryptis, daromas klaidas ir suformuojant išvadas dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės užtikrinant kibernetinį saugumą Lietuvoje tobulinimo.

Šiame moksliniame darbe analizuojami pasirinktų duomenų subjekto teisių – prieigos teisės, ištaisymo teisės ir teisės būti pamirštam – teisinio reguliavimo bei įgyvendinimo probleminiai aspektai specifinėse erdvėse – virtualiuose socialiniuose tinkluose. Taip pat nagrinėjama, kaip galima būtų pagerinti duomenų subjekto teisių apsaugą virtualiuose socialiniuose tinkluose. Disertacinio darbo tikslas – išanalizavus duomenų subjekto teisių reguliavimą ir apsaugą virtualiuose socialiniuose tinkluose, atskleisti šioje teisės srityje egzistuojančius atitinkamo reguliavimo ir teisių apsaugos trūkumus bei pasiūlyti galimus sprendimo variantus. Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad tiek šiuo metu galiojančios Duomenų apsaugos Direktyvos 95/46/EB, tiek ir 2018 m. pradedamo taikyti Reglamento nuostatos išsamiai ir pakankamai reglamentuoja duomenų subjekto teises, tačiau esminė problematika nustatyta duomenų subjekto teisių įgyvendinime. Duomenų subjektams įgyvendinant savo teises virtualūs socialiniai tinklai nesilaiko teisiniame reguliavime numatytų nuostatų ir, tokiu būdu, duomenų subjekto teisių apsauga yra užtikrinama tik iš dalies. Atsižvelgiant į specifines virtualių socialinių tinklų ypatybes bei globalumą ir siekiant užtikrinti efektyvesnę apsaugą virtualiuose socialiniuose tinkluose, disertacijos autorė šalia teisinių normų siūlo taikyti bendrojo reguliavimo metodą.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertintas Interneto neutralumo poveikis Lietuvos startuoliams, siekiantiems tapti lyderiais informacinių technologijų srityje, kuris buvo įvertintas empiriškai. Pirmame skyriuje nagrinėjama Interneto neutralumo koncepcija ir teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje bei JAV. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjami įvykę Comcast ir KPN teisiniai ginčai dėl Interneto neutralumo pažeidimų, ir palyginamoji analizė, siekiant identifikuoti skirtumus tarp Interneto neutralumo reglamentavimo principų Europoje ir JAV ir identifikuoti kliūtis, kurios trukdo reguliavimui tapti efektyvesniu. Trečiajame skyriuje yra pateikiami kiekybinio tyrimo dėl Interneto neutralumo įtakos Lietuvos startuoliams rezultatai, patvirtinamos ar atmetamos hipotezės ir daromos išvados. Ketvirtajame skyriuje yra pateikiamos išvados bei siūlymai, kaip skatinti startuolių efektyvumą, įsiliejimą į pasaulinę skaitmeninę ekonomiką ir iškeliamos empirinio tyrimo metu išryškėjusios problemos.

Šis darbas svarbus teorine bei praktine prasme dėl analizuojamos temos naujumo ir svarbos šiuolaikiniame pasaulyje, tai yra informacijos apsaugos valdymas organizacijoje veikiančioje elektroninėje erdvėje. Autorius išanalizavo informacijos apsaugos valdymo geriausias praktikas bei tarptautinius informacijos apsaugos standartus pripažįstamus IT pramonėje. Išanalizavus minėtus šaltinius autorius siūlo kompleksinį požiūrį į informacijos apsaugą, tai yra apimanti fizinį saugumą, kibernetinį saugumą, procedūrinį saugumą, saugumo incidentų valdymą susitelkiant ties e-verslo organizacijomis. Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti informacijos apsaugos valdymo užtikrinimą e-versle. Šio tyrimo pagrindinis tikslas buvo patvirtinti arba paneigti hipotezes, kurias autorius pateikė, tai yra informacijos saugumo valdymo procedūrų trūkumas e-versle sąlygoja konfidencialios informacijos praradimą, bei informacijos saugumo valdymo metodų trūkumas sąlygoja incidentų valdymo procesų trūkumus e-versle. Mokslinio tyrimo eigoje autorius panaudojo teorinius ir empirinius duomenų analizės ir rinkimo metodus bei atliko atvejo analizę. Teorinėje dalyje buvo panaudoti mokslinės literatūros, archyvuose, oficialiuose dokumentuose esančios informacijos analizė ir informacinių technologijų bei informacijos apsaugos specialistų apklausa. Galutinis autoriaus atlikto tyrimo tikslas buvo patvirtinti suformuluotas hipotezes. Darbo išvadose teigiama, kad e-verslas privalo implementuoti savo veikloje iniciatyvų bei lankstų informacijos apsaugos modelį kurio sudėtinės dalys būtų principai kaip "saugumas projektuojant" (ang. – security by design) ir "saugumas nuodugniai" (ang. – security in depth). Taipogi svarbus aspektas yra rizikos valdymo vertinimo vykdymas ir šio vertinimo pastovus pasikartojantys vykdymas bei pateikiamų rizikų įvertinimas bei diegimas į informacijos apsaugos valdymo sistemas siekiant sumažinti galimo pažeidžiamumo riziką. Kitos svarbios išvados yra paslaugų valdymo procedūrų kaip incidentų valdymas, pakeitimų valdymas, poreikio valdymas implementavimas kasdieninėje e-verslo veikloje bei techninių ir valdymo kompetencijų subalansavimas tarp personalo atsakingo už informacijos apsaugos organizavimą.

Kibernetinio saugumo valdymo magistro baigiamojo darbo tema „Organizacijos X kibernetinės erdvės gynyba“ yra aktuali, kadangi sparčiai tobulėjant technologijoms organizacijos iškelia savo veiklą į kibernetinę erdvę. Tačiau kibernetinių incidentų dinamika rodo, kad kibernetinės erdvės patrauklumas neteisėtai veiklai vykdyti nuolat didėja, o organizacijoms kibernetinėje erdvėje kyla realios grėsmės. Organizacijoms, ypač mažoms ir vidutinėms, kurių veikla nėra tiesiogiai susijusi su IT, kyla iššūkiai kuriant efektyvias kibernetinės erdvės gynybos sistemas. Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjama kibernetinės erdvės gynybos samprata, nustatomi organizacijų kibernetinės erdvės grėsmių vektoriai, analizuojami kibernetiniai incidentai ir identifikuojamos pavojingiausios kibernetinės grėsmės. Apžvelgiamos ir palyginamos organizacijų kibernetinės erdvės gynybai taikytinos metodikos bei identifikuojami efektyvios kibernetinės gynybos principai. Tiriamas Organizacijos X pasirengimas vykdyti kibernetinės erdvės gynybą, teikiamos rekomendacijos ir vertinamas jų efektyvumas. Šis darbas padės Organizacijai X pamatyti realias kibernetines grėsmes bei įvertinti esamos kibernetinės erdvės gynybos sistemos būklę. Atlikti tyrimai padės identifikuoti silpnąsias Organizacijos X kibernetinės erdvės gynybos sistemos grandis ir sustiprinti kibernetinę gynybą, taikant efektyvios kibernetinės gynybos principus. Kitoms organizacijoms, kurioms kelia nerimą jų kibernetinės erdvės gynybos sistemos būklė, šis tyrimas leis pamatyti aspektus, kurie sąlygoja efektyvios kibernetinės erdvės gynybos sistemos sukūrimą. Darbą sudaro įvadas, dvi dėstymo dalys, tiriamoji dalis ir išvados bei rekomendacijos. Pirmojoje magistrinio baigiamojo darbo dalyje nagrinėjami teoriniai kibernetinės erdvės gynybos aspektai. Antrojoje dalyje nagrinėjami mažų ir vidutinių organizacijų kibernetinės erdvės gynybos organizavimo principai. Trečiojoje darbo dalyje aprašoma atlikto tyrimo metodologija ir analizuojami tyrimo metu gauti rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos Organizacijos X kibernetinės erdvės gynybos sistemos stiprinimui.