Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21837
Now showing1 - 6 of 6
  • Item type:Publication,
    B.Bitinas ir L.Jovaiša: filosofinės ugdymo paradigmos
    [The paradigms of philosophical education: B.Bitinas and L.Jovaiša]
    research article[2006][S4][S007][4];
    Žilionis, Juozas
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Edukologija, 2006, [t.] 83., p. 35-38

    Gilinantis į žmogaus ugdymo prigimtį ir jo specifiką, dažnai iškyla klausimas, kodėl filosofija ir ugdymas yra taip glaudžiai susiję. Ši problema buvo ir tebėra aktuali ugdymo teorijai ir praktikai. Straipsnyje autoriai apžvelgia Bronislovo Bitino ir Leono Jovaišos požiūrius į filosofijos paskirtį bei vaidmenį šiuolaikiniame ugdymo procese, asmenybės tobulinimo ir savikūros vyksme. B. Bitinas ugdymo realybėje išryškina pedagoginės diagnostikos vaidmenį, kaip ugdymo tikrovės pažinimo instrumentą; L. Jovaišą domina filosofinės gairės, atskleidžiančios pačios ugdymo tikrovės struktūrą ir jos pažinimo sudėtingumą.

      229  25
  • Item type:Publication,
    Fenomenologinė didaktikos raiška: dialogas ugdymo procese
    [Phenomenological expression of didactic: the dialogue in education]
    research article[2006][S5][S007][11];
    Žilionis, Juozas
    Tiltai. , 2006, [Nr.] 4., p. 95-105

    Konceptualieji fenomenologijos metodai vis plačiau taikomi tiriant šiuolaikinės pedagogikos problemas. Fenomenologai ugdymo procese, kuris apima ugdytoją, ugdytinį ir tai, kas ugdoma, atkreipė dėmesį į komunikacijos modelį, ypač pabrėždami dialogą. Dialoginė siuntimo-gavimo sąveika praplečiama, kitaip tariant, ji papildoma intenciniu pasaulio suvokimu. Fenomenologo Algio Mickūno teigimu, „dialogas – tai vyksmas, kuriame individai ne tik dalyvauja, bet ir struktūruoja savo suvokinius, sąvokas, vertybes ir, žinoma, savęs pačių supratimą“ (Mickūnas, 1999, p. 220). Didaktiniame vyksme dialogas tarsi savaime įformina susitikimą su kitu ir patirtas autentiško buvimo ribas bei jų kismą. Straipsnyje nagrinėjama fenomenologinė dialogo samprata, jos raida ir apibrėžtis šiuolaikinių ugdymo koncepcijų sklaidoje.

      8  13
  • Item type:Publication,
    Įstatymo auklėjamosios galios interpretacijos Tomo Akviniečio filosofijoje
    [The interpretation of the educative power of law in the philosophy of Thomas Aquinas]
    research article[2006][S4][S001,S007,H001][5]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 9(87)., p. 26-30

    Straipsnyje nagrinėjamas viduramžių teologo ir filosofo Tomo Akviniečio teisės teorijos auklėjamasis aspektas. Auklėjamąją istatymo galią autorė analizuoja remdamasi teisingumo dorybe ir sąžinės samprata. Ši tema nėra pakankamai plačiai aptarta juridiniu ir edukaciniu požiūriu, todėl straipsnis aktualus ir teisininkams, ir pedagogams. Autorė teigia, kad teisminės veiklos pagrindas yra teisingumas, kuris įgyvendinamas tada, kai teisėjai, būdami teisingi ir remdamiesi teisingais istatymais, atitinkančiais visuomenės bendrojo gėrio reikalavimus, atlieka teisingas procedūras. Auklėjimą istatymu T. Akvinietis vertina kaip priemonę, turinčią ne tik baudžiamąją, bet ir auklėjamąją galią.

      10  21
  • Item type:Publication,
    Dorovinių galių fenomenologinė įžvalga: vertybinis ugdymo aspektas
    [The phenomenological insight of the moral faculties: educational value aspect]
    research article[2005][S4][S007][4]
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Edukologija, 2005, [T.] 79., p. 46-49

    In this article the phenomenological insight into conscience, guilt and repentance are analyzed along with the possibilities of practical application in education the phenomenological methods elaborated by Husserl, Heidegger, Scheler, and Wojtyła. The results of phenomenological inquiry enable to estimate the dynamism of morality in the scale of values; the internal causes and motives of personal behavior. Phenomenology underlines that conscience assist person in understanding the meaning of his / her life and reach personal ends. The conscience urges person to be faithful to himself / herself and causes the experience of guilt. But, according to Heidegger, the idea of guilt is not arbitrary contrived and applied to man. In quotidian life people, as rule, understand guilt as failure to do something which has to be done, or unintended deprivation of other person of what is his / her due. According to Heidegger, such understanding of “to be guilty” leads to the existentialist idea of guilt. Existential guilt, according to Heidegger is the ontological foundation of the possibility of moral crimes. According to Scheler, the repentance can free us of the sense of guilt. The genuine repentance acts like self-healing of human soul. It is one of several ways to restore the lost spiritual powers. Scheler speaks not only about personal but also about collective repentance which opens possibility for the spiritual renovation of whole nation. Thus in the interpretation of Heidegger and Scheler the existential guilt is the condition of moral activity. Nevertheless the moral activity depends on accepted decisions. The criteria of these decisions are implanted during the process of education. Wojtyła underlines the importance of ethics, which validate moral norms, for education.

      6  13
  • book[2004][K2c][H001][60]
    Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004

    Viduramžių filosofijos ir etikos kursas yra skirtas etikos ir filosofijos specialybių vyresniųjų kursų studentams. Jie išklauso 16 paskaitų ir, vadovaujant dėstytojui, pasirengia 8 seminarams. Seminaruose nagrinėjami paskaitų tematiką atitinkantys viduramžių autorių tekstai. Darbas su jais padės ne tik geriau suprasti paskaitose išdėstytą medžiagą, bet ir ugdyti studijuojančiųjų mokslinio bei pedagoginio darbo įgūdžius. Kurse chronologine tvarka aptariamos istoriškai reikšmingiausios viduramžių filosofijos ir etikos teorijos. Ankstyvieji viduramžiai, kurie truko iki XIII a., vadinami lotyniškaisiais, nes mokslininkai ir teologai rašė tik lotyniškai. Pirmaisiais viduramžių amžiais buvo studijuojami tik graikų autorių veikalų fragmentai. IX a., Karolingų laikais, prasidėjus kultūros pakilimui, buvo steigiamos mokyklos ir jose telkiami mokslininkai, buvo atsigręžta į graikų filosofiją. Ankstyvaisiais viduramžiais šalia lotyniškosios krikščioniškos filosofijos (scholastikos) ir etikos, kaip atskiro mokslo, Vakarų Europoje plito arabų ir žydų filosofija bei Dieviškųjų Įstatymų etika. XIII a., kuris laikomas brandžiųjų viduramžių pradžia, Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, Sigeras Brabantietis ir kiti, rašantys teologijos sumas ar filosofinius komentarus, buvo veikiami arabų ir žydų mąstytojų. Jų veikaluose buvo aptarinėjamos normatyvinės, psichologinės bei sociologinės etikos problemos. XIV a. pradžioje kilusi reakcija prieš scholastiką pasireiškė dviem srovėmis: racionalizmu... [toliau žr. visą tekstą]

      130  27
  • book[2001][K2c][H001][52]
    Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2001

    Kursas etikos specialybės magistrantams, doktorantams bei vyresniųjų kursų filosofiją studijuojantiems studentams sudarytas iš 12 paskaitų ir tiek pat seminarų: 1. „Fides et ratio“ ir jos reikšmė etikai. 2. Tomo Akviniečio sistemos bruožai. 3. Gėrio transcendentalija ir gėrio tipai. 4. Žmogaus vieta esaties hierarchijoje. 5. Tomo Akviniečio filosofinės etikos pradai. 6. Sąžinė: protas ar jausmas? 7. Dorybių sistema. 8. Žmogaus veikla dorovės požiūriu. 9. Tomo Akviniečio etika kaip Aristotelio eudemonistinės etikos tęsinys. 10. Politinės problemos Tomo Akviniečio darbuose. 11. Jacques Maritaino „Integralinis humanizmas“. 12. Šiuolaikinės etinės problemos tomistinės filosofijos požiūriu. Seminaruose nagrinėjami paskaitų tematiką atitinkantys Tomo Akviniečio bei kitų autorių tekstai. Dėl šių tekstų specifikos darbas su jais ne tik padės geriau suprasti paskaitose išdėstytą medžiagą, bet ir ugdys studijuojančiųjų mąstymą, kuris būtinas tiek moksliniam, tiek pedagoginiam darbui. Norint parodyti, kokia aktuali tomistinė etika šiuolaikinei pedagogikai, pirmoji paskaita ir seminaras skiriami popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikai „Fides et ratio“ (1998), kurioje atskleidžiamas nuolatinis Tomo Akviniečio minties naujumas. Enciklikoje pabrėžiama teisingos filosofijos pasirinkimo svarba visuomenės kultūrai ir asmens gyvenimui. Paskaitų cikle keliami pamatiniai etikos klausimai, parodant, kaip juos sprendė Tomas Akvinietis ir kaip sprendžia šių dienų filosofai, grindžiantys savo sistemą... [toliau žr. visą tekstą]

      12  30