Šenavičius, Vytautas

Straipsnyje analizuojami smulkiojo akcininko interesų apsaugos teisinio reglamentavimo formavimosi bei įgyvendinimo praktiniai aspektai. Siekiama atskleisti, kaip formavosi smulkiojo akcininko interesų apsaugos privalomo oficialaus siūlymo metu teisinės idėjos, kaip šios idėjos įgyvendintos Europos Sąjungos teisės normose ir interpretuotos Europos Teisingumo Teismo. Kartu straipsnyje siekiama įvertinti, ar Europos Sąjungos lygmeniu iškeltas tikslas privalomo oficialaus siūlymo metu užtikrinti efektyvų smulkiųjų akcininkų apsaugos teisinį reglamentavimą atsispindi Lietuvos teisinėje sistemoje ir atskleisti, kokios praktinės problemos kyla Lietuvos teismų praktikoje.

Besibaigianti finansų krizė parodė, jog bankų priežiūros mechanizmai nėra pakankami užtikrinti finansinį stabilumą ir tvarų bankų sektoriaus augimą. Per krizę daugelis Europos Sąjungoje veikiančių bankų susidūrė su kapitalo pakankamumo ir kitomis problemomis, o kraštutiniu atveju tapo nemokūs. Kadangi valstybės narės neturėjo aiškių taisyklių, kaip spręsti bankų problemas, dažnai valstybės narės bankus pertvarkydavo savo lėšomis („gelbėdavo bankus“). Straipsnyje analizuojama, kaip, siekiant išvengti bankų finansavimo valstybės lėšomis, keičiasi Europos Sąjungos viešoji politika. Akcentuojama, kad, siekiant užtikrinti sisteminę viso Europos Sąjungos bankų sektoriaus priežiūrą, planuojama centralizuoti didžiųjų Europos Sąjungoje veikiančių bankų rizikos ribojimo priežiūrą. Straipsnyje siekiama įvertinti, kokia įtaka centralizavus bankų rizikos ribojimo priežiūrą ir sukūrus bankų pertvarkymo mechanizmą bus daroma valstybių narių nacionalinėms viešojo administravimo sistemoms.

Pranešime taip pat skiriama dėmesio Lietuvos banko pareigai neteismine tvarka išnagrinėti vartotojų ginčus su finansų rinkos dalyviais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nuostatomis, vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo sutartinių ar su jais susijusių santykių teises ar teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme instituciją (Lietuvos banką). Tačiau ši teisė suteikiama tik laikantis tam tikrų taisyklių, o Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinis. Taigi, pranešime vertinamas vartotojų, veikiančių finansų rinkose, teisių apsaugos efektyvumas, kartu atskleidžiamos praktinės priežiūros problemos.

In the pursuit of economic development of emerging countries, capital is needed. To attract it, the Republic of Lithuania is struggling to enhance the investment climate of the country through international and domestic legal instruments. Therefore, it is vital that legal regime of foreign investment is in line with the international practice. The aim of this article is to analyze the conception of foreign investment under the laws of the Republic of Lithuania and also under Convention on the Settlement of Investment Disputes. First of all, we analyze the scope of application investor’s rights and obligations under Convention on the Settlement of Investment Disputes. Here we emphasize the meaning of investment under the said convention and go further into analysis of the laws of the Republic of Lithuania in order to find out whether the foreign investment conception under the Law on Investment of the Republic of Lithuania is in line with the widely known conception of investment under the Convention on the Settlement of Investment Disputes. The second part of the article highlights the tendencies of recent international disputes on the matter.

Straipsnyje nagrinėjama Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. gruodžio 9 d. direktyvoje 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo įtvirtinta draudimo tarpininkų pareiga suteikti informaciją bei šios direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisę. Siekiama atskleisti, kokių viešųjų tikslų siekia draudimo rinkos viešąjį administravimą Lietuvoje atliekantis Lietuvos bankas, nustatydamas informacijos pateikimo pareigą, bei nurodyti praktinio įgyvendinimo problemas.

Straipsnyje analizuojamos viešojo administravimo tendencijos draudimo sektoriuje. Akcentuojama, vartotojų (draudėjų) neteisminio ginčų nagrinėjimo svarba. Teigiama, kad centralizavus finansų rinką draudimo sektoriaus viešąjį administravimą iš esmės atlieka Lietuvos bankas, tačiau tais atvejais, kai draudėjas yra vartotojas, tam tikrus įgalinimus turi ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Straipsnyje vertinamas draudėjų kaip vartotojų ir draudiko sudaromų sutarčių viešojo administravimo efektyvumas, kartu atskleidžiama, kad kai kuriais atvejais praktikoje kyla tam tikrų viešojo administravimo problemų.