Giedraitytė, Vidmantė
IX Tarptautinė mokslinė-praktinė viešojo valdymo pokyčių konferencija : Atsparumo paieškos viešajame sektoriuje : santraukos, 2022 m. gegužės 4 d.Item type:Publikacija, [9th International scientific-practical conference on public administration changes : Buiding of Resilience in the Public Sector : abstracts, 4 May 2022]book[2022][K5][S003][38]; ; Kazlauskaitė Markelienė, RolandaVilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 20228 - book[2022][K5][S001,S003,S004,S002][464]
;Schultz, David; Lanham: Rowman & Littlefield International, 2022Since the end of World War II and the breakup of the Soviet Union in 1991, the United States has taken the lead in maintaining European security through its membership in NATO. However, the economic and political positions of both the United States and Europe have changed in the last seventy-five years, leading many to wonder if America is still willing and able to provide for Europe’s security needs, especially at a time when the Russian Federation has become a more aggressive military and political player. Europe Alone explores the prospects of European security in a future when the United States may no longer be a reliable partner. Leading security scholars offer a multifaceted approach to the changing role and meaning of national security into the future. They look at European security issues from the perspective of small states and seek to broaden the concept of security beyond traditional domestic policing or national defense.
51 Tarptautinė mokslinė - praktinė VIII viešojo valdymo pokyčių konferencija: viešojo sektoriaus veikla pandemijos sąlygomis – iššūkiai ir tendencijos. SantraukosItem type:Publikacija, [8th International scientific-practical conference on public administration changes Public sector activities in the context of the pandemic: challenges and trends. Abstracts]book[2021][K5][S003][33]; Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 202112 - book[2016][K2a1][S003][400]
; ; ; Vilnius : Registrų centras, 2016482 88 Innovation process barriers in public sector: a comparative analysis in Lithuania and the European UnionItem type:Publikacija, research article[2014][S4][S003][11]; International journal of business and management. Toronto : Canadian Center of Science and Education, 2014, Vol. 9, no 10., p. 10-20Innovation design and implementation becomes one of the essential conditions for the modernization of public governance, but innovation process in public sector is a quite risky and the success is not always guaranteed, so it is important to identify and to prevent innovation barriers. Public sector organizations’ abilities to identify the innovation barriers and to develop their management instruments, determine the quality and efficiency of innovation processes. The most frequently mentioned barriers to public sector innovations are a lack of founding and human resources, regulatory requirements, a lack of management support and incentives for staff, an uncertain acceptance by users, a risk-averse culture and a staff resistance. The article focuses on the classification of public sector innovation problems and barriers. The authors, using meta-analysis method, attempt to model interferences of internal and external barriers to innovation. By a content analysis of secondary data, authors try to find differences, similarities and to compare innovation barriers in Lithuania and other countries of the European Union.
24 Viešojo valdymo reformos: inovatyvūs sprendimaiItem type:Publikacija, [Public governance reforms: innovative solutions]research article[2013][S4][S003][11]; Viešasis administravimas = Public administration / Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institutų asociacija. Vilnius : LVALIA, 2013, Nr. 2(38)., p. 41-51Globalizacijos nulemti pokyčiai, įtakojantys visuomenės, o tuo pačiu ir viešojo valdymo raidą, bei vykdomos globalios reformos, suformavo daug sudėtingų uždavinių viešojo valdymo sistemoms, jų tobulinimui, valdymo institucijų funkcinių uždavinių ir struktūrinės paskirties išskyrimui bei įtvirtinimui. Inovacijos ir inovatyvūs sprendimai viešajame valdyme yra glaudžiai susiję su reformomis ir pokyčiais, siekiančiais reorganizuoti ir modernizuoti viešąjį sektorių. Šiuolaikinėje reformų ir modernizavimo plėtros aplinkoje, inovatyviais viešojo valdymo modernizavimo faktoriais ir iššūkiais laikomi tarpsektorinės integracijos, multiorganizacijų ir hibridinių organizacijų kūrimas, horizontalių, vertikalių visų rūšių ir lygių valdžios bei verslo struktūrų partnerystės formų įvairovės plėtra, tinklaveikos įtvirtinimas, veiklos valdymo mechanizmų įgyvendinimas. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros metaanalizės, interpretacinio - teorinio modeliavimo, viešojo valdymo procesinių ypatumų lyginamosios analizės ir kitais metodais, analizuojami inovatyvūs viešojo valdymo faktoriai. Naujojo viešojo valdymo kontekste, autoriai siekia apžvelgti inovatyvius faktorius ir iššūkius, su kuriais susiduriama šiuolaikinėje reformų ir modernizavimo viešajame sektoriuje aplinkoje. Esminis autorių dėmesys skiriamas tarpsektorinės integracijos reikšmei vykdant viešojo valdymo reformas, kontraktavimo viešajame sektoriuje problemoms, tinklinės valdymo formos ypatumams bei naujų veiklos valdymo konstruktų analizei.
30 The organizational culture as the factor of public sector risk management: theoretical analysisItem type:Publikacija, conference paper[2013][T1e][S003][2]Public administration in Central Europe : in search of tradition : international virtual conference presentation summaries, 7-8 November, 2013 [Elektroninis išteklius]. Vilnius : Mykolas Romeris Universitety, 2013. ISBN 9789955196037., p. 8-99 Inovacijos viešajame valdyme: socialinė tinklaveikaItem type:Publikacija, [Innovations in public governance: social networking]research article[2013][S4][S003][9]; Viešasis administravimas = Public administration / Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institutų asociacija. Vilnius : LVALIA, 2013, Nr. 4(40)., p. 29-37Straipsnio uždaviniai yra sufokusuoti į transformacinių tendencijų poveikio socialinės tinklaveikos mechanizmus, tokius kaip institucijos veiklos hibridizacija, tinklų poveikio institucinės aplinkos parlamentų nustatymas, monitoringo ir naujų veiklos kontrolės principų kūrimas, tolesnės socialinių tinklų struktūros ir procesai bei tinklaveikoje užimtų partnerių intelektinis, psichologinis potencialas, formalių ir neformalių sąveikų pozicionavimas siekiant efektyvesnių tinklaveikos institucinių darinių veiklos parlamentų. Metodologinį tyrimo pagrindą sudaro visuma mišriųjų tyrimo metodų: metaanalizė, loginis klasifikavimas, sinektinis (analogų), teorinis modeliavimas, pirminių šaltinių interpretacija ir prognozavimas. Atlikus tyrimą, padarytos išvados, kad kiekybinius ir kokybinius socialinės tinklaveikos parametrus lemia struktūriniai socialinių tinklų parametrai, ryšių kokybė, socialinės tinklaveikos turinys, funkcinės priedermės, informacijos sklaidos greitis, taip pat institucinių tinklų kontrolės užtikrinimas, struktūrų gebėjimas naudoti savianalizės priemones bei stiprinti korporatyvinę institucijos socialinę atsakomybę už inovatyvios ideologijos sklaidą, inovacinių procesų skaidrumą ir inovacijų diegimą.
16 Tinklaveika viešojo valdymo pokyčių struktūrojeItem type:Publikacija, [Networking in the structure of public governance changes]research article[2013][S4][S002,S003][12] ;Bučinskas, Antanas; Regional formation and development studies : journal of social sciences. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 2013, no. 2(10)., p. 46-57Straipsnyje, remiantis mokslinių šaltinių metaanalizės, mišrios analitinės sintezės, interpretacinio modeliavimo metodais, bandoma atskleisti esmines tinklaveikos, kaip šiuolaikinio viešojo valdymo etapo, tipologijos raiškos formas, tyrimo dėmesį sutelkiant į kompleksinį naujojo viešojo valdymo pobūdį, įvertinant tinklaveikos tyrimų metodologinį reikšmingumą, veiklos metodologiją traktuojant kaip viešųjų struktūrų tyrimo ir veiklos valdymo logiką. Straipsnio autoriai aptaria naujojo viešojo valdymo evoliucijos procesus, kai vis svarbesnė tampa valdymo pokyčių kokybė, į rezultatus nukreipta veiklos vadyba, inovacinių valdymo sprendimų rengimas ir įgyvendinimas.
115 33 Decompozition of innovation management in local self-governmentItem type:Publikacija, research article[2012][S4][S003][11]; Socialiniai tyrimai = Social research / Šiaulių universitetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2012, [Nr.] 3(28)., p. 17-27The global environment of new (good) public governance forms higher standards for modernisation process of state governance and requires a systematic approach doing functional analysis in all types and levels of government, ensuring opportunities to use the mixed form analysis, which is necessary and appropriate for the selection of research approaches, forms, methods and procedures. The analysis of new public management evolution process, for article authors, serves as a methodological basis to identify and summarise the first expression conditions of new public governance decomposition elements in the governance of local level, on purpose to improve public policy formation, decision-making procedures, innovative strategic management and social responsibility of public organisations. The authors seek to evaluate the installation of good governance in local authorities' practices (focusing attention on inter - sectorial integration and networking), to analyse the external environmental factors of new public governance as a contextual unit, describing the current and future trends in the development of innovation capabilities and the obstacles for the positive approach to necessity for the realisation of innovative ideas and consolidation ideological context of management changes and reforms. The authors identify the aim to implement the social, political and cultural dimensions of the obstacle complex in the implementation of innovation ideology, which forms on the basis of contra-preneurship doctrine and actualises (in the institutionalisation of the new public governance) as institutional - functional stereotypes of public organisations activities, as the lack of organisation and staff skills and as ill-preparation for necessary changes, reforms and all kind innovative management of resources, which are important to guarantee the permanent process of governance modernisation.
6