Urmonas, Algimantas
Viešasis interesas kaip konstitucinės pareigos matas administracinėje teisėjeItem type:Publikacija, [The Public Interest as a Measure of Constitutional Duty in Administrative Law.]research article[2026][S5][S001][15]Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 520-534Sąvoka „viešasis interesas“ Lietuvos teisėje vartojama dažnai, tačiau jos turinys nėra vienareikšmis: ją skirtingai aiškina įstatymų leidėjas, teismai ir konstitucinė doktrina. Straipsnyje viešasis interesas suprantamas kaip konstitucinės pareigos – tarnystės žmogui – išraiška. Analizuojamos administracinės diskrecijos ribos, proporcingumo principo taikymas, įrodymų standartai ir sprendimų motyvavimo pareiga, siejant juos su Konstitucinio Teismo doktrina ir Europos standartais. Viešasis interesas pristatomas kaip vertybinė pusiausvyra tarp valdžios galios ir žmogaus teisių, todėl teisėtumas negali būti suvokiamas vien kaip procedūrinė forma. Sprendimo kokybę lemia aiškiai apibrėžtas tikslas, norminis pagrindas, alternatyvų įvertinimas, pagrįstumas ir skaidrumas. Taikomi metodai sudaro prielaidas derinti teisines ir socialines dimensijas, o viešasis interesas tampa praktiniu konstitucinės kultūros raiškos kriterijumi.
8 19 Profesorius dr. Vytautas Šlapkauskas: šiuolaikinės Lietuvos teisės sociologijos mokslo kūrėjas ir teisės socialinio veikimo modeliuotojasItem type:Publikacija, [Professor dr. Vytautas Šlapkauskas: creator contemporalis scientiarum sociorum Lithuanorum legis et modeller socialis munerum legis.]research article[2023][S5][S001][18]; Visuomenės pokyčiai ir teisė : Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui : straipsnių rinkinys, 2023, p. 9-26.Mokslinėje studijoje atskleidžiamas Mykolo Romerio universite- to profesoriaus dr. Vytauto Šlapkausko gyvenimo ir mokslinės pažangos siekimo kelias, einantis nuo pedagoginės ir mokslinės tiriamosios veiklos astronominės visatos klausimais iki socialinio pasaulio pažinimo, kelias, galiausiai sutelktai pri- taikytas gilesniam teisės reiškinių pažinimui. Svarbu pažymėti, kad informacija, gauta atliekant minėtus tyrimus ir susisteminta mokslinėse publikacijose, nedūli moksliniuose archyvuose, bet koncentruotai pritaikoma tolesniems moksliniams tyrimams. Žmogaus žmoniškumo idėja yra dažna moksliniuose tyrimuose. Ši tema arti- ma ir profesoriui Vytautui Šlapkauskui, kuris skyrė daug dvasinių ir intelektu- alinių pastangų tyrinėti žmogaus žmogiškumo sampratą suprasdamas, kad tai – atsakymas į klausimą, kaip pasiekti visuomenėje tvaraus saugumo būseną. Profesorius Vytautas Šlapkauskas, konstruktyvus, optimizmą išlaikantis žmogus, būtent taip modeliuoja socialinio valdymo priemones, kurias struktūrizuodamas nukreipia į vieną tikslą – sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų saugumo porei- kį visuomenėje. Profesinės patirties turinys akademinėje karjeroje atsiskleidžia per moksli- ninko moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomenės su individu standartą. Akivaizdu, kad profesorius Vytautas Šlapkauskas sau kėlė labai aukštą moralumo standartą kartu tai perduodamas jį supantiems kolegoms, studentams, artimie- siems ir visiems kitiems savo vingiuotame kelyje sutiktiems žmonėms. Jo profesi- nis likimas gali būti apibūdintas posakiu: „Kiek daug, kiek mažai!“.
20 30 Administrative Law in the Sphere of Public Policy upon Restoration of Independence of Latvia and LithuaniaItem type:Publikacija, [Administracinė teisė, socialinė tikrovė, viešoji politika ir socialiniai pokyčiai]research article[2021][S1b][S001][17]; Načisčionis, JanisViešoji politika ir administravimas = Public policy and administration. Kaunas : Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, 2021, vol. 20, no. 1., p. 127-143The authors of the article explore the multi-functionality of administrative law. Administrative legislation should take into account social realities, recognize the usefulness of social order (when assessing the need for legislative changes or their stability) and transfer them to the level of justice (in terms of the adequacy of legal regulation). After the restoration of independence, administrative law in Latvia and Lithuania had to undergo a transformation of values, abandon the imposed Soviet ideological standards and master new standards of democracies. This strengthened social and legal values, enshrined and protected in the Constitutions of both countries and after accession to the EU, in accordance with the provisions of public administration, allowed by the Treaty on the Functioning of the European Union.The article notes that the formation of legislative policy and the creation of legislation usually based on the discretion of the culture of politicians. The authors of the article draw attention to the synergistic knowledge of social reality and the use of this knowledge when building administrative and legal regulation to the level of macro-social regulation.
34 18 Konstitucinė ir administracinė teisė: naujų metodologinių paradigmų paieškaItem type:Publikacija, [Constitutional and administrative law: the search for new methodological paradigms]research article[2021][S5][S001][12]Konstitucija ir teisinė sistema. Liber Amicorum Vytautui Sinkevičiui : [recenzuotų mokslo straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. ISBN 9786094880162., p. 163-174Pastaruoju metu socialinių mokslų tyrimuose teisės ir kiti socialiniai reiškiniai vis dažniau tyrinėjami tarpdalykiniu požiūriu. Tokiuose tyrimuose, siekiant praturtinti teisės mokslą naujomis žiniomis, yra analizuojamos teisinių ir įvairių kitų socialinių laukų sąsajos. Šių tyrimų pagrindu vyksta teisės teorinių ir metodologinių prielaidų pokyčiai, keičiasi teisinio mąstymo apimtys ir gylis, atskleidžiamos naujos idėjos. Straipsnyje pateikiami svarbiausi šiuolaikinės konstitucinės ir administracinės teisės problemų sprendimų modeliai, nagrinėjamos naujojo metodologinio mąstymo paradigmos. Tyrime taikomo modeliavimo pavyzdžiu buvo pasirinkti svarbiausi Lietuvos Respublikos pilietybės instituto klausimai. Dažnai yra manoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimui pakanka tradicinių tekstinių tyrimo metodų. Žurnale „Jurisprudencija“ esančių publikacijų analizė rodo, kad teisės moksliniuose tyrimuose dažniausiai taikomi dokumentų analizės, mokslinės literatūros analizės, sisteminis, loginis, teleologinis, verbalinis, lyginamosios analizės, apibendrinamasis metodai. Taikydami šiuos metodus, tyrėjai yra įsitikinę, kad tokie tyrimai padeda užtikrinti Konstitucijos ir jos saugomų vertybių nuostatų darnumą, stabilumą ir tęstinumą. Tačiau vykstant globalizacijai, socialinė aplinka nuo Konstitucijos priėmimo 1992 m. ženkliai pakito. Todėl būtina atsižvelgti į naujus konstitucinio ir administracinio teisinio reguliavimo objektyviuosius poreikius, kurie aktualizuoja žmogaus, visuomenės ir valstybės viešuosius interesus. Šie poreikiai yra ypač svarbūs lietuvių kilmės asmenims, kurie, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gyvena kitose šalyse.
59 32 Teisėkūros sąveikų su viešąja politika ypatumai LietuvojeItem type:Publikacija, [Peculiarities of legislative interactions with public policy in Lithuania]research article[2019][S1b][S001][18]Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration. Kaunas : Kauno Technologijos universitetas ; Mykolo Romerio universitetas, 2019, t. 18, Nr. 1., p. 100-117Teisėkūros viešoji politika Lietuvoje yra specifinė valstybės veiklos sritis, kurioje keliamos teisėkūros paskirties ir kaitos priežastys, ieškomi sprendimai, kaip tobulinti įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų leidybą. Teisėkūros priemonėmis bandoma spręsti įvairias socialines problemas. Tačiau teisėkūros nuostatų formavimas viešojoje politikoje ir jos įgyvendinimo administravimas Lietuvoje pasižymi ne tik sąsajomis, bet ir dideliais atotrūkiais tarp šių reiškinių. Tai visiškai suprantama, nes viešoji politika remiasi naudingumo paradigma, o teisė – teisingumo paradigma. Todėl politikai, naudodamiesi teisėkūros galiomis nūdienos realijų kontekste ir turėdami savų interesų, savo elgesiu ne tik susidvejina, bet ir būna orientuoti į didesnį socialinių vaidmenų mastą. Politikas, vienu metu būdamas teisėkūros subjektu, orientuojasi į rinkėją, grupinius politinius interesus partijoje, į proteguojamus verslo atstovų ekonominius interesus, taip pat jis turi ir tam tikrų asmeninių savo buvimo valdžioje interesų. Straipsnyje siekiama nustatyti viešosios politikos subjektų poveikį teisėkūros procesams. Tyrime nagrinėjami teisėkūros ypatumai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisėkūros esmė, jos ryšys su teisės samprata ir viešąja politika, teisėkūros proceso orientyrai.
42 39Scopus© citavimai 2 Lietuvos teisinių institucijų intelektinės schemos šalies teisinėje sistemojeItem type:Publikacija, review article[2013][C4][S001][16]Teisė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013, t. 86., p. 185-20055 13 Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtintų principų įgyvendinimo vietos savivaldoje ir inkorporavimo nacionalinėje teisės sistemoje ypatumaiItem type:Publikacija, [The peculiarities of the implementation and incorporation of the principles of European Charter of Local Self-Government in Lithuanian local government and national legal systems]research article[2011][S4][S001][16]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(3)., p. 1019-1034Straipsnyje akcentuojamas Europos vietos savivaldos chartijos reikšmingumas Lietuvos nacionalinei teisės sistemai. Lietuva, ratifikavusi chartiją, ne tik pripažino, bet ir įsipareigojo įgyvendinti jos nuostatas. Chartiją sudaro 13 straipsnių, išreiškiančių vietos savivaldos esmę, kurių turinyje yra įtvirtinta principinė vietos savivaldos paskirtis visuomenei. Todėl vietos savivaldos raiškos principai turi būti ne tik deklaratyviai perkelti į nacionalinę teisės sistemą, bet ir būtina jais vadovautis. Straipsnyje tyrinėjamas atskirų Chartijoje įtvirtintų principų turinys, jų pasireiškimo nacionalinėje teisės sistemoje laipsnis. Teigiama, kad, skirtingai suvokiant viešųjų interesų paskirtį, tarp vykdomosios ir vietos valdžios kyla teisinių ginčų.
25 9 Objektinės mokytojų teisės į sveiką ir saugią darbo aplinką ir subjektinių teisių užtikrinimo vertinimasItem type:Publikacija, [Evaluation of objective teacher’s right to a healthy and safe working environment and of security of subjective rights]research article[2011][S4][S001,S005,S007][20] ;Merkys, Gediminas; Bubelienė, DaivaJurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(2)., p. 575-594Nagrinėjami konkretūs profesinės veiklos veiksniai, kontekstai ir rizikos šaltiniai, sukeliantys didesnį mokytojų profesinį stresą bei galbūt sudarantys prielaidas valdžios institucijų makroteisiniam nihilizmui bei viešai pateisinamam masiniam ir nuolatiniam darbuotojų teisių pažeidinėjimui. Interpretacijos ir hipotezės teisėmis straipsnio autoriai nurodo kai kurias konkrečias atitinkamo sektoriaus reformavimo ir jo teisinio reguliavimo tobulinimo gaires. Ši informacija įstatymų leidėjams ir teisės taikytojams atskleidžia objektyvų poreikį teisinio reguliavimo procesuose labiau vadovautis teisės socialinio sąlygotumo nuostatomis. Moksliniu požiūriu, atliktas tyrimas išryškina tam tikrą mokytojų socialinių teisių pažeidžiamumo lygmenį, nes dėl reikalingos reprezentatyvios informacijos stokos dažnai priimami netinkami sprendimai.
17 80 Changes of legal regulation on natural gas market in the context of the Third European Union energy packageItem type:Publikacija, [Gamtinių dujų rinkos teisinio reguliavimo pokyčiai Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo kontekste]research article[2011][S4][S001][17]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(1)., p. 233-249The article analyzes the changes of legal regulation on natural gas market in the context of the third European Union (EU) energy package. The paper consists of the introduction, two parts and conclusions. The first part analyses the main provisions on the natural gas market of the Third EU energy package. The second part of the paper focuses on the effect of the Third EU energy package on legal regulation of natural gas market in Lithuania. For this purpose, the author analyzes the relevant provisions of the future legal regulation that are laid out in the Conception on draft amendment of the Lithuanian law on natural gas (the Conception) that was adopted by the Resolution of 19 May 2010 No. 585 of the Government of the Republic of Lithuania (the Government). The author analyses the chosen model of implementation of the Directive 2009/73/EC of the European Parliament and of the Council concerning common rules for the internal market in natural gas of 13 July 2009 and repealing Directive 2003/55/EC (Directive 2009/73/EC), and the possible negative and positive consequences of the implementation of the model chosen by the drafters of the Conception. The paper is ended with motivated conclusions.
25 14 - research article[2010][S5][S001][28]Regnum est : 1990 m. Kovo 11-osios nepriklausomybės Aktui - 20 : Liber Amicorum Vytautui Landsbergiui : mokslo straipsnių rinkinys / Mykolo Romerio universitetas ; atsak. red. G. Mesonis. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. ISBN 9789955191667., P. 483-510
14 29