Meilius, Kazys
Institucijų reikšmė visuomenei, šeimai ir asmeniuiItem type:Publikacija, [The implication of institutions for the society, family and person]research article[2014][S4][S001][14]; Soter : religijos mokslo žurnalas = Journal of Religious Science. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2014, [t.] 49(77)., p. 87-100Pliuralizmas šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja kaip universalus standartas, darantis įtaką politiniams sprendimams ir formuojamiems teisiniams konceptams. Šeimos institutas yra ta sritis, kurioje reiškiasi vertybių apsaugos problemos. Kas yra institutas (institucija)? Kokias funkcijas atlieka ir kaip sąveikauja su individualybe bei šeima? Būtina analizuoti šias temas siekiant kompetentingai vertinti šiuolaikinius šeimos instituto klausimus.
16 14 Vyskupui ir kunigui Šventimais ir jurisdikcija suteikta galia mokyti, šventinti bei valdyti ir jų juridinė atsakomybė (I)Item type:Publikacija, [Authority to teach, sanctify and govern given to bishop and priest by holy orders and jurisdiction and their judicial responsibility (I)]research article[2011][S4][S001][30]Soter : religijos mokslo žurnalas = Journal of Religious Science / Faculty of Theology at Vytautas Magnus University. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011, Nr. 38(66)., p. 63-92Bažnyčia Vatikano II Susirinkimo dokumentuose ir vėliau, analizuodama Bažnyčios misiją pasaulyje, nuolat primena ganytojams apie ganytojiškąjį pastoracinės tarnystės vaidmenį, kurį jie prisiima Šventimais ir jiems suteikta jurisdikcija. Atkreipdama dėmesį į Viešpaties ganytojams suteiktą galią mokyti, šventinti ir valdyti drauge iškelia tėviškų savybių, šventumo ir pavyzdžio reikšmę, vedant Dievo tautą link išganymo.
10 22 Švenčiant Lietuvos vardo paminėjimą : krikščioniškos, pagoniškos ir ateistinės pamokosItem type:Publikacija, research article[2010][S5][H001][29]Regnum est. 1990 m. Kovo 11-osios nepriklausomybės Aktui - 20. Liber Amicorum Vytautui Landsbergiui : mokslo straipsnių rinkinys / Mykolo Romerio universitetas; atsak. red. G.Mesonis. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. ISBN 9789955191667., p. 427-45523 19 New Age : religinio sinkretizmo ir sekuliarizacijos sąsajosItem type:Publikacija, [New age : links of religious syncretism and secularisation]research article[2010][S4][H002][30]Soter : religijos mokslo žurnalas = Journal of Religious Science / Faculty of Theology at Vytautas Magnus University. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010, Nr. 34(62)., p. 149-178Naujosios pagonybės pavadinimas nenoriai vartojamas. Iš tikrųjų tai yra ne kas kita kaip judėjiško-krikščioniško paveldo atmetimas, atsigręžiant į tradicinius pagoniškuosius kultus ir gamtinės religijos papročius. Ši gamtinėmis ir maginėmis galiomis besiremianti srovė iki krikščionybės traktuota kaip labiau atitinkanti nesugadintą šalies ar tautos dvasią. Vis dėlto, jei sakome, kad senoji visuomenė buvo nesubrendusi monoteistiniam Dievui, tiksliau, krikščioniškajam tikėjimui priimti ir jį praktikuoti, tai šiandieninė visuomenė – priešingai, pliuralizmo sąlygomis tolsta nuo monoteizmo ir atsakymų ieško politeistinėje, gamtos, kosmoso įvairovėje. Įsitikinus, kad visa yra Dievas arba kad visa yra Dieve ir Dievas visame kame, kiekvienas visatos elementas tampa dievybe. Naujosioms pagoniškoms srovėms rekonstravus senosios pagonybės formas atsirado pliuralistinių pažiūrų panteonas, kuriam esant nesunkiai gali būti tenkinami šiuolaikinių ideologijų poreikiai.
4 28 Alternatyvūs šeimos kūrimo modeliai, dirbtinis apvaisinimas bei vaiko teisės ir interesaiItem type:Publikacija, [Alternative models of family creation, in vitro fertilization and children's rights and legal interests]research article[2008][S4][S001][11]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 2(104)., p. 7-17Šiuolaikinė visuomenė ir teisė nuolatos revizuoja santuokos ir šeimos sampratą, kuria ir institucionalizuoja naujus, tradicinei Šeimai alternatyvius Šeimos kūrimo modelius, dažnai grindžiamus ne žmogaus prigimtimi, o išimtinai besiremiančius asmeniniais suaugusiųjų interesais, paliekant nuošalyje vaikų teises ir teisėtus interesus. Straipsnyje plačiau diskutuojama apie tai, kaip tradicinio šeimos ir santuokos modelio, t. y., vyro ir moters sąjungos keitimas alternatyviais šeimos kūrimo modeliais, pavyzdžiui, įteisinant dviejų tos pačios lyties asmenų santuokas, savo ruožtu turi įtakos tėvystės instituto turiniui. Šiuo aspektu reikšminga tai, jog greta biologinės tėvystės sampratos formuojasi psichologinė tėvystė, tolydžio įgaunanti svaresnę reikšmę tiek įstatymų leidybos procese, tiek teismų praktikoje. Psichologinės tėvystės problema savo ruožtu glaudžiai susijusi su dirbtiniu apvaisinimu, vienu iš faktorių, sąlygojančių tokios tėvystės sampratos formavimąsi. Pagrindinį publikacijos tiksią sudaro šių socialinių, o kartu ir teisinių reiškinių įtakos vaiko teisėms bei interesams analizė.
18 51 Šiuolaikinė asmens statuso transformacija: sisteminės krizės paradigma ir atsako paieškaItem type:Publikacija, [Contemporary transformation of personal status: paradigm of systemic crisis and the quest for solution]research article[2007][S4][H001][14]; Soter: religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007, Nr. 24 (52)., p. 75-88Asmens statusas – tai kompleksinė sąvoka, apimanti kelis dėmenis, dažniausiai jis aiškinamas kaip pareigų ir teisių visuma. Asmens statuso suvokimas ir apibūdinimas nėra statiškas, jis laipsniškai kinta. Pastaraisiais dešimtmečiais statusas siejamas su asmenine gerove bei finansine galia, tuo tarpu moraliniai ir etiniai statuso aspektai tampa vis mažiau reikšmingi. Statuso sampratos kaita yra glaudžiai susijusi su pokyčiais – transformacijos procesais visuomenėje. Moralinis reliatyvizmas, susilpnėję ar nutrūkę bendruomeniniai ir šeimyniniai saitai, asmeninio nesaugumo jausmas žymi suirusią socialinių ir kultūrinių koordinačių sistemą. Šiuolaikinis asmens statuso suvokimas yra veikiamas sisteminės krizės, būdingos tiek Vakarams, tiek buvusio sovietinio lagerio šalims.
6 18 Šeimos struktūros ir tėvystės sampratos pokyčiai, turintys įtakos vaiko teisėms ir interesamsItem type:Publikacija, [Alterations in family structure and parenthood concept affecting rights and interests of the child]research article[2007][S4][S001][9]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 12(102)., p. 7-15Santuokos ir šeimos kaip dviejų asmenų – vyro ir moters sąjungos modelis postmodernistinėje visuomenėje kaskart patiria vis spartesnes ir didesnes modifikacijas. XX amžiuje santuoka prarado iki tol neatskiriamą savo savybę – pastovumą bei ilgaamžiškumą. Skyrybų revoliucija lėmė tai, jog santuoka individo gyvenime tapo „serijiniu“ įvykiu, o su vienu iš tėvų augančių vaikų skaičius gerokai padidėjo. Tai sudarė sąlygas nepageidaujamiems reiškiniams atsirasti – išaugęs nepilnoje šeimoje vaikas ateityje pats labiau linkęs nutraukti santuoką, vietoj jos rinktis kitas bendro gyvenimo formas. Taigi santuoka tampa ne vieninteliu ar bent jau ne pagrindiniu šeimos organizavimo būdu ir priversta egzistuoti vis labiau gožiama tokių socialinių reiškinių kaip įvairios kohabitacijos formos. Tolesnė santuokos ir šeimos sampratos modifikacija iš esmės pasikeitė, paneigdama šeimos, kaip vyro ir moters sąjungos, modelio absoliutumą. Tai susiję su tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimu. Vertindami šių pokyčių įtaką vaikų teisėms ir interesams, straipsnio autoriai teigia, jog šio poveikio esmė ta, kad buvo paneigtos principinės vaiko teisės, tokios kaip teisė turėti tėvą ir motiną. Taigi atsakant į klausimą, kas skatina šeimos ir santuokos sampratos modifikavimą, reikia pripažinti, jog to priežastys – ne tik noras užtikrinti suaugusiųjų teises, bet neretai tai tiesiog įgeidžių, nuosekliai nepagrįstų jokiomis atsakomosiomis pareigomis vaikams, tenkinimas. Tuo tarpu vaikų teisės dažniausiai lieka neįvertintos ar net nepastebėtos.
37 12 Socialinių, psichologinių ir teisinių veiksnių reikšmė šeimos santykių transformacijai, sąlygojančiai tėvystės statuso sumenkinimąItem type:Publikacija, [Significance of social, psychological and legal factors to the family relations’ transformation determining devaluation of paternity status]research article[2006][S4][S001][31]; Soter: religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006, 21(49)., p. 121-151Tradicinėje visuomenėje individo, užimančio įvairius statusus, pareigos ir teisės neprieštaravo kito individo teisėms ir tokiu būdu ne tik susiformuodavo atitinkamo elgesio standartas, bet ir būdavo pasiekiama socialinių santykių pusiausvyra. Modernioje susiskaldžiusioje visuomenėje daugybė situacijų ir mažai standartizuoto elgesio normų nesuteikia tai pačiai pasidalijusiai visuomenei pusiausvyros ir sutarimo, bet, priešingai, kursto naujus visuomenės konfliktus.
3 19 Ar laisvamanybė, kaip politiškai privilegijuota ideologija, nepažeidinėja tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų teisių?Item type:Publikacija, [Does laicism as politically privileged ideology violates the rights of traditional confessions]research article[2006][S4][S001][32]Soter: religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006, Nr.17 (45)., p. 99-130Šiai akademinei studijai pretekstą davė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimo Valdybai, kai Europos reikalų komitetas svarstė pritarti ar nepritarti Seimo narės komandiruotei į Brazilijoje ir Peru vykstančius mokymus. Pagrindinis šio renginio organizatorius – „Katalikai už laisvą pasirinkimą“ – Catholics for Free Choice (CFFC). Lietuvos Vyskupų Konferencijos įsitikinimu, Seimo valdyba, svarstydama A. M. Pavilionienės galimos komandiruotės atvejį, turėtų atsižvelgti į tai, kad minėta nevyriausybinė organizacija pasauliniu mastu vykdo prieš Katalikų Bažnyčią nukreiptą veiklą, siekdama ją diskredituoti ir suskaldyti iš vidaus. Lietuvos parlamentaro siuntimas į tokius antikatalikiškus renginius galėtų būti traktuojamas, kaip Lietuvos Respublikos Seimo parama tokiai šios organizacijos veiklai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto tarptautinėje sutartyje Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų nustatoma, kad Valstybė ir Katalikų Bažnyčia pripažįsta ir gerbia viena kitos autonomiją. Be to, minėtos parlamentarės dalyvavimas renginyje gali sudaryti regimybę, jog Seimo narė išreiškia ne tik Seimo, bet ir Lietuvos katalikų nuomonę. Taip būtų daromas precedento neturintis spaudimas tiek Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, tiek Lietuvos valdžios institucijoms. Seimo narės dalyvavimas Katalikų Bažnyčiai priešiškame renginyje gali klaidinti Lietuvos gyventojus, tarsi CFFC būtų Katalikų Bažnyčios pripažinta organizacija, nors ši... [toliau žr. visą tekstą]
9 15 Teisė į gynybą bažnytiniame teismeItem type:Publikacija, [The right to defence in ecclesiastic tribunal]research article[2004][S5][S001][14]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2004, t. 53(45)., p. 71-84The aim of the present article is to outline the elements of the right to the defence in the procedural law in the Catholic Church, and at the same time to point out some problematic aspects of this right which could appear during the trial...
9 19