Bardauskienė, Raminta
Aspects of categorization of families in LithuaniaItem type:Publication, research article[2019][S5][S005][11]Sociológia a spoločnosť = Sociology and society. Nitra : Constantine the Philosopher University, 2019, vol. 1, no. 4., p. 48-58There are families that struggle with problems such as child neglect, alcoholism, unemployment, poverty, crime, drugs etc. These families are categorized as families at social risk. The study focuses on how families experience the category social risk family. The aim of the present article is to explore social workers’ approaches concerning the impact of the category social risk family on families' everyday life. The qualitative analysis is based on interviews with 6 social workers in Social services centre of one region in Lithuania. The findings show the category social risk family has a great impact on families as it forms negative attitudes towards such families in society. Families are usually condemned for their way of life and behaviour, and are also underestimated and serviced, or even threatened.
14 Deinstitutionalisation of elderly health and social care system in LithuaniaItem type:Publication, conference paper[2018][T1e][S005][1]; ; Society. Health. Welfare : 7th international interdisciplinary scientific conference : Contemporary social dynamics and welfare : Urban and rural development perspectives : abstracts (Rīga, 10–12 October 2018) / Editor: Lolita Vilka. Riga : Rīga Stradiņš University, 2018. ISBN 9789934563393., p. 1098 The effectiveness of social work services for families whose children are in temporary custodyItem type:Publication, conference paper[2018][P1a1][S005][7]; Society. Health. Welfare : 6th international interdisciplinary scientific conference, November 23-25, 2016 Riga, Latvia / U. Berkis and L. Vilka (Eds.). Les Ulis : EDP Sciences, 2018, 01003. ISBN 9782759890293., p. 1-7Despite that there is an operating social support system for families, social workers are affected by factors that limit effectiveness of their activities in working with families whose children are taken into temporary custody. The article aims to uncover what hinders social worker to carry out effective work in providing social services for families whose children are in temporary custody. Qualitative research data shows that the research participants’ awareness of social work effectiveness is limited to its individual components. Putting together these components one can get a broad definition of effectivenessof social work though the research participants themselves donot use such a concept. The research data reveals that micro level factors influencing effectiveness of social workers’ activities working with families whose children are in temporary custody are as follows: absence of parental motivation to seek changes and unfavourable environment as well as negative community approach to social risk families. Macro level factors limiting social work effectiveness working with the families at social risk lie in the system of social services. Inadequate management of social work, limited social workers’ access to resources necessary to restore family functions; too high workload for social workers are essential factors limiting social work effectiveness.
29 18 Vadovų nuostatos apie lyčių vaidmenis formuojant kolektyvą vaikų globos organizacijojeItem type:Publication, [Managers’ attitudes towards gender hiring staff for a child-care organization]research article[2018][S4][S005][13]; Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018, vol. 1, no. 16., p. 22-34Straipsnyje yra analizuojamas vaikų globos organizacijos vadovų nuostatos apie lyčių vaidmenis formuojant kolektyvą. Pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Tyrimo duomenims rinkti taikytas pusiau struktūruotas interviu metodas. Rezultatai analizuojami remiantis turinio analizės metodu. Tyrimas atliktas 2015–2016 metais vaikų globos organizacijos 5 padaliniuose. Taikant kriterinę imtį tyrimo dalyviais buvo pasirinkti 5 skyrių direktoriai turintys ne trumpesnį nei 3 metų vadovavimo organizacijoje stažą. Vienas tyrimo dalyvis buvo įgijęs socialinio darbo kvalifikaciją, dauguma turėjo nemažą darbo stažą socialinio darbo srityje - darbo vaikų globos organizacijoje vidurkis 13 m. Tyrimo dalyvių amžius – nuo 35 metų iki 55 metų. Vidutinė interviu trukmė – 40 minučių. Rezultatai rodo, kad aukštas administracines pareigas einančių asmenų nuostatos apie lytis ir jiems priskiriamus vaidmenis reiškiasi per tradicinį požiūrį į vyrus ir moteris ir apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujamasi formuojant darbuotojų kolektyvą vaikų globos organizacijoje. Tyrimo dalyviai patvirtina stereotipinį požiūrį į susiformavusias lyčių vaidmenų tradicijas kaip savaime egzistuojančias, išskiria vyrų ir moterų prigimtį, dėl kurios vienai ar kitai lyčiai „natūraliai“ sekasi geriau save realizuoti skirtingose profesinės veiklos sferose. Į moteris darbuotojas vis dar tradiciškai žiūrima kaip į vaikų globėjas, todėl vyrai šioje srityje yra traktuojami kaip nepajėgūs, per silpni susitvarkyti su pareigomis. Kita vertus, vyrai, neatitinkantys visuomenėje dominuojančio vyriškumo modelio, taip pat nėra pageidaujami vaikų globos institucijoje. Tie vyrai, kurie dirba socialinį darbą, dažniausiai siekia vadovaujančių pozicijų. Moterys yra kaltinamos, kad nenori siekti vadovės posto, nors tikroji priežastis yra „stiklo lubos“, kurios užkerta kelią moterų karjerai. Atranka į vadovaujančias pareigas yra paliekama savieigai, tarsi lyčių galimybės būtų visiškai lygios. Tuo tarpu, feminizuotose profesinėse srityse pasireiškia „stiklo eskalatoriaus“ reiškinys - vyrai įgija pranašumą, nes yra labiau vertinami, turi geresnes karjeros galimybes. Vadovų tradicinės lyčių vaidmenų nuostatos palaiko ir puoselėja lyčių nelygybę darbo rinkoje.
32 17 Social work with families at social risk in promoting egalitarian family model in LithuaniaItem type:Publication, book part[2017][Y1][S005][12]; Wsparcie rodziny założenia i praktyka w ujęciu interdyscyplinarnym / redakcja naukowa Agnieszka Regulska, Andrzej J. Najda. Warszawa : Instytut Papieża Jana Pawła II, 2017. ISBN 9788365198105., p. 193-204The family ramains one of the most important institution in a modern society, but the concept of a family has changed a lot and nowadays, as A. Giddens1 points out, we can’t describe “family” as one universal model without considering variety that this term involves. The author also emphasises that the increase in the variety of different forms of family generates the crisis of patriarchal authority and power relations2. The opposition to traditional family based on patriarchal relationship and power division is an egalitarian family where power, domestic responsibilities and child care is shared more-or-less equally by either partners or spouses that seek to create harmonious egalitarian relationship.
9 Efficiency and limitations of social workers’ performanceItem type:Publication, conference paper[2016][T1e][S005][1]; 6th international interdisciplinary scientific conference “Society. Health. Welfare”: living in the world of diversity: Social transformations. Innovations. Solutions : Rīga, 23–25 November 2016 : abstracts. Riga : Rīga Stradiņš University, 2016. ISBN 9789934563010., p. 87 Attitudes of delinquent youth towards activities of socialization centers in LithuaniaItem type:Publication, book part[2016][Y1][S005][19]; Family versus post-modernity challenges. Upbringing. Problems. Assistance and support. Warsaw : Institut Papieza Jana Pawla II, 2016. ISBN 9788365198198., p. 153-171The attitude of delinquent youth towards activities of socialization centers is analysed in the article. Socialization is a fundamental process that begins at birth and continues throughout a person‘s life. One of the extreme consequences of such ongoing unsuccessful socialization is juvenile misbehavior and crime. In Lithuania according to the Law of minimum and medium care measures are imposed for delinquent youth with behavior problems aiming to provide those under the age of criminal responsibility with social-educational, psychological and other assistance. The article presents a research that reveals reasons why children get into a children socialization center, what young people have to undergo in socialization centers, and their evaluation of various activities there, what research participants think about the influence of re-socialization on their personality and future perspectives. The study has revealed that the most common reasons why children are imposed the average childcare measure are school non-attendance, failure to comply with minimum care measures, administrative and criminal law offences, and anti-social behavior of the children. Children are afraid to get in the socialization center and, once there, they face very acute problems. While children evaluate their personal changes upon returning from the socialization center positively they do not believe that other children who are living there can change, and think that the measures have a negative impact.
7 Politikų požiūris į moterų smurtą prieš vyrusItem type:Publication, [Politicians‘attitudes toward women violence against men]research article[2016][S4][S005][13]; Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2016, Nr. 14(1)., p. 40-52Straipsnio tikslas – ištirti, koks Seimo narių požiūris į moterų smurtą prieš vyrus Lietuvoje. Kiekybinio tyrimo metu buvo apklausti Seimo nariai, siekiant išsiaiškinti, kokie, jų požiūriu, moterų veiksmai laikytini smurtu prieš vyrus, kokios pagalbos ieško, kokią pagalbą galėtų gauti moterų smurtą patyrę vyrai, koks politikų požiūris į vyrus, kurie patyrė moterų smurtą. Mokslinių šaltinių analizė atkleidė, kad dažniausiai visuomenėje aktualizuojama moterų ir vaikų, kaip smurto aukų, problematika, o vyrai vaizduojami kaip agresyvūs, dominuojantys smurtautojai. Vyriškumo studijas nagrinėjantys mokslininkai teigia, kad vyrai taip pat gali patirti moterų smurtą, tačiau jie apie jį linkę nepranešti ne tik dėl to, jog jiems 2 gėda, bijo visuomenės pasmerkimo, bet ir dėl to, kad jie nežino, kur kreiptis pagalbos. Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentai smurtu laiko tokius moterų veiksmus, kaip įžeidžiančios replikos ir juokai, šaukimas ir barimas, stumdymas, daiktų gadinimas, vertimas lytiškai santykiauti, grasinimas neleisti matytis su vaikais, grasinimas skyrybomis. Tai psichologinio, fizinio ir seksualinio smurto apibūdinimas. Tačiau respondentai nepripažįsta tokių ekonominio ir psichologinio smurto veiksmų, kaip draudimas dirbti ar mokytis, nuolat reiškiamas nepagrįstas pavydas, ignoravimas ir nekalbėjimas, trukdymas bendrauti su draugais bei priekaištavimas. Dauguma respondentų nesikreipė arba nesikreiptų pagalbos dėl smurto, kadangi jie to nesureikšmina. Tai susiję su respondentų smurto samprata, kadangi veiksmus, kuriuos prieš juos panaudoja partnerės ar sutuoktinės dauguma respondentų nelaiko smurtu. Respondentų požiūris į vyrus, patyrusius moterų smurtą prieštaringas. Iš vienos pusės respondentai mano, kad vyras neturi tylėti ir turėtų kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto, tačiau patys patiriamo smurto nesureikšmina, todėl pagalbos nesikreipia (ar nesikreiptų). Respondentai nėra linkę gailėti tų vyrų, prieš kuriuos moterys smurtauja, tačiau jie nėra linkę tokių vyrų niekinti ar kaltinti. Respondentai pripažįsta, jog bet kuris vyras, ne tik silpnas, gali patirti moterų smurtą. Tik maža dalis respondentų į vyrus, patyrusius moterų smurtą, vis tik žiūri neigiamai.
12 51 Social work with families at social risk promoting gender equalityItem type:Publication, conference paper[2016][P1a1][S005][10]; SHS web of conferences : 5th International interdisciplinary scientific conference „Society. Health. Welfare“ : November 26–28, 2014, Rīga Stradiņš University. Vol. 30 / A. Vetra and L. Vilka (Eds.). Les Ulis : EPD Sciences, 2016. ISBN 9782759890071., p. 1-10The article is based on the research whose aim is to find out the attitudes of social workers toward gender equality. The qualitative research was carried out in 2014 in order to find out social workers' attitudes to gender equality in families and families at social risk, as well as obstacles and possibilities for implementation of gender equality in families at social risk. Eight social workers working with families at social risk were interviewed using semi-structured interview and content analysis for research data analysis. The research data reveals that gender equality in the family can be reached by mutual agreement, when the division of duties and responsibilities is in accordance with needs and abilities of family members. Good family relations are emphasized as a prerequisite for gender equality. Families at social risk with unbalanced social functioning and relationships are affected by stereotyped thinking about gender roles. As informants point out, this makes gender equality impossible in families at social risk. Social workers reveal that they do not directly relate the gender dimension with social work practice, and as a result it becomes problematic to promote gender equality in families at social risk. The main obstacles for implementation of gender equality are clients' resistance to change, too much responsibilities put on women-mother by social workers and other institutions that deal with social risk families, lack of information on gender equality and tools for promoting gender equality in the family. However, the informants provide solutions for promotion of gender equality in micro, mezzo and macro practice that correspond to the guidelines presented in the documents and strategies on gender equality at national and EU level.
5 Socialinio darbuotojo veiklos efektyvumas ir jį ribojantys veiksniaiItem type:Publication, [Effectiveness of social work and factors restraining it]research article[2016][S4][S005][12]Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2016, Nr. 14(2)., p. 162-173Tyrimo duomenys parodė, jog socialinio darbuotojo veiklos efektyvumui dirbant su globojamų vaikų šeimomis, ypatingą poveikį turi tėvų motyvacijos siekti pokyčių nebuvimas, neigiama artimiausia aplinka bei neigiamas bendruomenės požiūris į socialinės rizikos šeimas. Socialinio darbuotojo, dirbančio su socialinės rizikos šeimomis, veiklos efektyvumą ribojančių veiksnių priežastinis pagrindas glūdi pačioje socialinių paslaugų sistemoje. Netinkamai organizuota socialinio darbuotojo veikla, ribotos socialinio darbuotojo galimybės užtikrinti visų būtinų šeimos funkcijų atstatymui išteklių panaudojimą, per dideli socialinių darbuotojų darbo krūviai yra itin svarbūs veiksniai, ribojantys socialinio darbuotojo veiklos efektyvumą. Socialinių darbuotojų požiūriu, jų veikla teikiant socialines paslaugas globojamų vaikų šeimoms būtų efektyvesnė, jei jie turėtų galimybę veikti sistemoje glaudžiai bendradarbiaujant ne tik su kliento aplinka, bet ir su vietos bendruomene, institucijomis, veikiant komandoje ir naudojant įvairesnius išteklius pagalbos šeimai procese.
171 16