Petrauskienė, Alina
Atvejo vadyba pagalbos vaikams (šeimai) proceseItem type:ETD, [Case management in child and family support services]magister thesis[2025][S005]Sakalauskė, VaidaBaigiamojo darbo temos pavadinimas – Atvejo vadyba pagalbos vaikams (šeimai) procese. Tikslas - atskleisti atvejo vadybos taikymo galimybes ir iššūkius pagalbos vaikui (šeimai) procese. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, buvo atlikta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė bei vykdytas kokybinis tyrimas, kurio duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo metu buvo taikoma tikslinė tiriamųjų atranka, siekiant surinkti aktualius ir giluminius duomenis apie pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo procesą atvejo vadybos kontekste. Tyrimo dalyvių grupę sudarė 8 atvejo vadybininkai, atrinkti iš skirtingų įstaigų, turintys ne mažiau kaip dvejų metų darbo stažą bei tiesiogiai dirba su šeimomis, kurios patiria socialinę riziką. Surinkti tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinės (angl. Content) turinio analizės metodu. Teorinė ir empirinė duomenų analizė atskleidė, kad atvejo vadyba yra svarbus procesas, kuriuo siekiama, kad paslaugų gavėjai laiku gautų pagalbą, atitinkančia jų poreikius. Šis procesas apima situacijos vertinimą, pagalbos planavimą, paslaugų derinimą ir jų stebėseną. Svarbu, kad asmenys būtų įgalinti aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime, taip užtikrinat jų atsakomybę ir motyvaciją. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad tinkamai organizuota atvejo vadyba padeda šeimoms išlaikyti stabilumą ir lengviau įveikti sunkumus. Atvejo vadybininkas dažnai tampa jungtimi tarp šeimos ir socialinės pagalbos sistemos, siekdamas ilgalaikių pokyčių. Tyrimas atskleidė, kad taikant atvejo vadybą galima pasiekti teigiamų pokyčių šeimose, tačiau norint užtikrinti gerus rezultatus, būtinas visos komandos (šeimos, specialistų) įsitraukimas ir socialinė parama. Nepaisant to, šiame procese kyla tam tikrų iššūkių, kurie gali apsunkinti atvejo vadybos įgyvendinimą ir trukdo pasiekti norimus rezultatus. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių – skirtingos specialistų nuomonės, kurios gali lemti nesutarimus dėl pagalbos strategijų ar intervencijų pasirinkimo. Taip pat dažnai susiduriama su informacijos trūkumu, kuris apsunkina išsamų situacijos vertinimą ir trukdo priimti tinkamus sprendimus. Probleminių situacijų kyla ir dėl duomenų apsaugos reikalavimų – jie riboja galimybes dalytis svarbia informacija tarp specialistų. Neaiškiai apibrėžtas atsakomybių pasiskirstymas gali sukelti painiavą ir apsunkinti koordinuotą veiklą. Galiausiai, paslaugų kokybę neretai riboja nepakankami žmogiškieji ir materialieji ištekliai. Norint įveikti šiuos sunkumus, būtina stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, aiškiai pasiskirstyti atsakomybes bei nuolat kelti specialistų kompetencijas.
108 Socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų bendradarbiavimas teikiant pagalbą vaikamsItem type:ETD, [Collaboration between social workers and social pedagogues in providing assistance to the children]master thesis[2024][S005]Kvedienė, IngridaTema: ,,Socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų bendradarbiavimas teikiant pagalbą vaikams“. Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų bendradarbiavimas. Tikslas: Atskleisti socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų bendradarbiavimą teikiant pagalbą vaikams. Probleminis klausimai: Kaip socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų bendradarbiavimas vyksta praktikoje? Koks socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų bendradarbiavo poveikis gerinant vaiko (šeimos) gerovę? Tiriamieji: Mokyklų socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai dirbantys su šeimomis. Pasirinktas tikslinės imties sudarymo būdas – kriterinė atranka. Metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai: Atskleista, kad socialinę riziką patiriančios šeimos ir jose augantys vaikai susiduria su įvairiomis problemomis, dėl kurių reikalinga socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų bei kitų specialistų pagalba. Tiek socialinis darbuotojas, tiek socialinis pedagogas dirba su vaiku dėl vieno tikslo – jo gerovės užtikrinimo. Bendras jų abiejų komandinis darbas leidžia suteikti efektyvią, greitą, profesionalią pagalbą vaikui, pasiekti norimus rezultatus. Bendradarbiavimas būtinas ir reikšmingas sprendžiant patyčių, patiriamo smurto, motyvacijos, mokyklos nelankymo, elgesio ir emocinius sunkumus, bendravimo problemas. Bendradarbiavimą apsunkina specialistų (socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų) silpna motyvacija bendradarbiauti, didelis darbo krūvis ir laiko stoka, gauta klaidinga informacija, tėvų nenoras bendradarbiauti. Jų motyvaciją bendradarbiauti skatina noras padėti vaikui, geriau suvokti jo poreikius ir juos patenkinti, gauti daugiau informacijos apie vaiką (šeimą), efektyviau ir veiksmingiau spręsti vaiko problemas, siekiu teikti kokybiškas paslaugas vaikui ir šeimai.
102 Vienišumo įveikos galimybės globos namuoseItem type:ETD, [Possibilities of overcoming loneliness in nursing homes]master thesis[2024][S005]Šerpenskienė, JolantaDarbe nagrinėjamos vienišumo įveikos galimybės globos namuose. Nagrinėjama vienišumo samprata, charakteristika, globos namuose gyvenančių asmenų vienišumo patirtis. Taip pat gilinamasi į pagyvenusių ir senyvo amžiaus asmenų vienišumo patirtis, susijusias su psichosocialiniais senėjimo veiksniais, bei jų sąsajas su šių asmenų gyvenimu globos namuose. Svarstoma, kaip pagyvenusiems ir senyvo amžiaus asmenims būtų galima padėti įveikti vienišumą. Aktualizuojant socialinio darbuotojo vaidmenį šioje srityje, analizuojama, kaip socialinis darbuotojas galėtų padėti globos namų gyventojams įveikti vienišumą, kiek efektyvios globos namuose teikiamos socialinės paslaugos, kurios iš jų galėtų būti labiau patobulintos ar praplėstos. Magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių, gyvenančių ilgalaikės socialinės globos įstaigose, vienišumo įveikos galimybes. Formuluojami tokie baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti asmens senėjimo procesą, jį sąlygojančius psichosocialinius pokyčius ir kasdienės pagalbos/priežiūros senyvo amžiaus ir pagyvenusiems žmonėms poreikį; 2. Remiantis atlikta sistemine mokslinės literatūros analize, pateikti pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių vienišumo apibūdinimą. 3. Išanalizuoti pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms taikomą priežiūrą bei kasdienę pagalbą globos namuose. 4. Ištirti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių, gyvenančių X globos įstaigoje, vienišumo įveikos galimybes. Darbe taikomi tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, kokybinis tyrimas (pusiau struktūruotas interviu), turinio analizė. Tyrimo rezultatai. Atliktu moksliniu tyrimu atskleidžiama, kad globos namuose gyvenantys pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenys yra išgyvenę vienišumo patirčių, kurios gali būti ilgalaikės, traumuojančios. Nepaisant to, jie šias patirtis stengiasi vertinti teigiamai („nelaimė – tai galimybė”), sportuoti, kurti pozityviai mąstyti ir tai tampa jų vienišumo įveikos strategijomis. Vienišumo įveikos strategija – tai pastangos, rodomos siekiant nepatirti neigiamo vienišumo poveikio (fizinei ir psichinei sveikatai, asmens gerovei, psichosocialiniam prisitaikymui). Atliktu tyrimu išsiaiškinama, kad, nors informantai teigiamai vertina socialinių darbuotojų vaidmenį ir pagalbą, siekiant jiems padėti įveikti vienišumą bei teikiant su šios įveikos galimybėmis susijusias socialines paslaugas, globos namų gyventojų gerovė galėtų būti labiau patobulinta, o teikiamų socialinių ir kitų paslaugų spektras pakoreguotas labiau atsižvelgiant į tikruosius globos namų gyventojų poreikius.
91