Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21733
Now showing1 - 10 of 30
  • Item type:Publication,
    Konstitucijos hermeneutika
    [The hermeneutic of Constitution : unity of law and philosophy]
    research article[2009][S1][S001][8]
    Logos : religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2009, Nr. 58 (sausis-kovas)., p. 36-43

    Straipsnyje analizuojami konstitucijos, šio išskirtinio teisės akto a) integralumo ir b) išskirtines juridinės galios bruožų teisiniai ir filosofiniai aspektai. Parodoma, jog būtent šie konstitucijos požymiai sudaro prielaidas konstitucija suvokti kaip teisinį ir kaip filosofinį dokumentą. Straipsnyje konstatuojama, jog teisine forma įtvirtintas konstitucijos sistemiškumo bruožas nulemia jos hermeneutinę prigimtį. Konstitucijos išskirtinės (aukščiausios) juridinės galios bruožas determinuoja griežtai apibrėžtos teisės normų hierarchijos egzistavimą bei vieningos konstitucijos interpretacijos poreikio atsiradimą. Parodoma, kad konstitucijos hermeneutika sudėtingas ir permanentinis procesas, nulemtas konstitucijos bruožų. Konstitucijos turinio, kaip hermeneutinio uždavinio, problema sprendžia bet kuris interpretuotojas. Būtent jo dispozicijoje yra visa hermeneutinė metodologija. Straipsnyje konstatuojama, kad filosofinis metodas, šalia teisinių, tampa reikšmingu, nes taikant jį, reflektuojama vertybinės, pasaulėžiūrinės interpretatoriaus nuostatos, požiūris ne tik á atskiras konstitucijos expressis verbis nuostatas, bei konstituciją kaip visumą.

      15
  • Item type:Publication,
    Tomáš Garrigue Masaryk ir Mykolas Romeris: dvi asmenybės, du požiūriai į valstybę ir Konstituciją
    [Tomáš Garrigue Masaryk and Mykolas Römeris: two personalities and two approaches to the state and Constitution]
    research article[2009][S4][S001][31]
    Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2009, Nr.1(115)., p. 7-37

    Straipsnyje analizuojama T. G. Masaryko ir M. Romerio požiūriai į valstybės kaip tautos kūrybos rezultatą, į teisinės valstybės sampratos, konstitucijos, jos turinio bei valstybės raidos perspektyvas. Parodoma, jog M. Romerio teisinė ir T. G. Masaryko demokratinė, humanistinė valstybė yra ta pati – ideali visuomenės gyvavimo forma, kurios jie abu siekė savo veikla ir reikšmingu moksliniu palikimu. Straipsnis aktualizuojamas pabrėžiant, kad demokratinės ir teisinės valstybės tikslai negali būtu prieštaringi, kad pagarba konstitucijai – tautos valios aktui ir yra demokratinės valstybės ir pilietinės visuomenės pagrindas.

      18  10
  • Item type:Publication,
    Konstitucijos interpretacinis poreikis
    [The Interpretative nature of constitution]
    research article[2009][S4][S001][16]
    Jurisprudencija: mokslo darbai = Jurisprudence : Research Papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio Universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 4(118)., p. 47-62

    Konstitucija, būdama reikšmingiausias kiekvienos šalies teisės aktas, lemia visos teisės normų sistemos funkcionalumą. Konstitucija yra tas šaltinis, kuris tampa galutinio teisėtumo materialiu arbitru. Taigi poreikis nuolat garantuoti teisės normų sistemos funkcionalumą formuluoja kitą poreikį – suvokti, suprasti konstituciją, joje įtvirtintų normų ir principų turinį. Straipsnyje atskleidžiami ir aptariami faktoriai, kurie lemia konstitucijos interpretacinę prigimtį. Konstatuojama, kad konstitucijos a) normų abstraktumas, b) konstitucijos normų „konkurencija“, c) konstitucijos vientisumo ir sistemiškumo požymis, bei konstitucijos reguliavimo omisijos problema yra faktoriai, determinuojantys konstitucijos permanentinį interpretacijos poreikį.

      29  15
  • Item type:Publication,
    Keli konstitucijos interpretavimo aspektai: vertybinių (moralinių) argumentų galimybė ir ribos
    [Some aspects of the interpretation of the Constitution the possibility and limits of valuable (moral) arguments]
    research article[2009][S4][S001][15]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2009, Nr. 2(116)., p. 45-59

    Autorius atskleidžia, kad interpretatorius, nors ir turėdamas diskreciją, kuri laiduoja galimybę laisvai pasirinkti interpretacijos metodologiją, vis dėlto susiduria su daugeliu interpretavimo problemų. O jų randasi, kai interpretuojant konstituciją teisiniai argumentai tampa nepakankami. Konstatuojama, kad būtent tuomet ne tik teisiniai, bet ir filosofiniai interpretacijos argumentai įgyja pagrindą materialumui. Straipsnyje pažymima, kad filosofiniai argumentai gali pasireikšti kaip interpretatoriaus vertybinės pasaulėžiūros, į kurią orientuojantis pasirenkamas interpretacijos proceso vektorius bei formuluojamų išvadų turinys, dalis. Konstatuojama, kad teisės ir moralės teorijose nusistovėjo doktrininis status quo, kurio esmė glūdi keliose įsitvirtinusiose viena kitos niekaip nepaneigiančiose moralinių vertybių universalumo ir reliatyvumo koncepcijose. Kadangi jokia teorija negali pretenduoti į absoliučios tiesos statusą, autorius teigia, kad teisės interpretacijos procese moralinės vertybės negali universalių vertybių forma atsispindėti kaip teisės interpretavimo rezultatas. Tačiau straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad vertybinė (moralinė) refleksija galima per interpretatoriaus subjektyvios vertybių sistemos prizmę. Tuomet konstitucijos normų expressis verbis neapibrėžtumus, konstitucinio reguliavimo dviprasmybes, ect. konkretus interpretatorius aiškinasi vadovaudamasis savo vertybine pasaulėžiūra, ir interpretuotojo teisinė sąmonė, filosofinė pasaulėžiūra, istorinio patyrimo pažinimas, ect., visa tai, ką galėtume pavadinti subjektyvia moraline konstitucija, atsispindi oficialioje konstitucinėje jurisprudencijoje.

      22  11
  • Item type:Publication,
    Vytauto Sinkevičiaus monografijos „Lietuvos Respublikos pilietybė 1918–2001 metais“
    [The review of Vytautas Sinkevičius monograph "Citizenship of the Republic of Lithuania 1918–2001"]
    review article[2008][C4][S001][3]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 1(103)., p. 96-98
      17
  • research article[2008][S5][S001][24]
    Konstitucinė jurisprudencija : Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2008, Nr. 2(10)., p. 110-133
      13
  • Item type:Publication,
    Konstitucija monocentrinėje teisės sistemoje
    [The Constitution in the monocentrist legal system]
    research article[2008][S5][S001][22]
    Konstitucinė jurisprudencija : Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2008, Nr. 4 (12) (spalis-gruodis)., p. 220-241

    In practice, evidence of the legal power of the Constitution (aspect de jure) appears as a problematic problem of law, sociology of law. The extents of expressis verbis expression of the Constitution do not change the meaning of the Constitution itself for ensuring the hierarchal functionality of the legal system, therefore, any expression of expressis verbis form of the Constitution is sufficient that on its ground any question of legitimacy arising in the system of this law would be decided and resolved. While ensuring the functionality of the legal system, the expressis verbis "limitation problem" of the Constitution is decided by interpreting the Constitution as a systematic document. The interpretation of the official constitutional doctrine becomes the only Standard of perception of the Constitution which may be applied not only dejure but already also defacto while deciding the questions of legitimacy of legal acts.

      5
  • Item type:Publication,
    The President of the Republic of Lithuania and the constitutional principle of the separation of powers
    [Lietuvos Respublikos Prezidentas ir konstitucinis valdžių padalijimo principas]
    research article[2008][S4][S001][8]
    Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 9(111)., p. 46-53

    The separation of powers represents a particular concept, the core idea being that of balancing the power between different bodies so that no power can act without co-operation of the others, and each checks the others. The doctrine of the system of checks and balances has been developed on the basis of this particular conception. The most influential version of the separation of powers is that proposed by C. L Montesquieu ("De L 'Esprit de his ", 1748). Regardless of the doctrine we subscribe to (be it that of J. Locke or that of C. L. Montesquieu) there are no ways of implementation which have been recognized and agreed upon universally. Thus, it is the government which creates a legal reality of implementation of the principle of separation of powers. The principle of separation of powers envisages the development of a system whereby human rights and freedoms were guaranteed alongside with the effective functioning of the government. The work of models of the separation of powers is only possible in a democratic political regime. In the Republic of Lithuania the principle of separation of powers is enshrined in the Constitution. The head of the country i.e. the President acts following the principles of the system of checks and balances. His functions are defined in the Constitution and laws. The jurisprudence of the Constitutional Court is a source of law that helps in understanding provisions of the Constitution. Therefore it also helps to understand the scope of powers of the President provided for in the Constitution. Lithuania has the parliamentary form of government, therefore powers of the President are in many ways conditional and in some areas quite nominal. Therefore there are frequent proposals to amend the Constitution by way of redistribution of powers. However, eagerness to improve the form of government often competes with another value i.e. constitutional stability. [...]

      38  25
  • Item type:Publication,
    Kai kurie Konstitucijos interpretavimo aspektai:expressis verbis ribos
    [Some aspects of interpretation of the constitution: the limits of the expressis verbis]
    research article[2008][S4][S001][10]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 5(107)., p. 19-28

    Konstitucija kiekvienos valstybės teisės sistemoje yra išskirtinis dokumentas, išskirtinis teisės aktas. Šį išskirtinumą rodo daugelis aspektų. Konstitucija yra aukščiausios juridinės galios aktas. Jis nustato visos teisės sistemos hierarchinį apibrėžtumą. Konstitucijos bruožas - tai, kad ji yra vientisas teisės aktas, taip pat lemia jos sampratos turinio specifiką. Taigi šiame straipsnyje analizuojamas konstitucijos vientisumo, jos normų sistemiškumo bruožo turinys bei šio požymio įtaka interpretacijos procesui. Konstitucijos vientisumo požymis yra mūsų konstitucijoje expressis verbis forma įtvirtinta teisinė realybė. Tad šio teisės akto suvokimas ne kaip sisteminio jau yra negalimas. Pavienė konstitucijos norma (expressis verbis raiškoje) retai gali būti suvokiama vienareikšmiškai. Konstitucijos vientisumas reikalauja, jog siekiant neiškreipti atskirose normose įtvirtintų vertybių turinio kiekvieną konstitucinę normą būtina suvokti kaip integralią visų konstitucijos normų sistemos dalį. Tuomet suvokiant konstituciją, net atskiras jos nuostatas, expressis verbis „metodas" tampa nepakankamas, visų normų sisteminis ryšys sukuria naują teisinę realybę - konstitucijos dvasią. Teisės ir konstitucijos suvokimo raidoje Šis terminas turi ilgas istorines tradicijas. Interpretuodamas Konstituciją šį terminą yra vartojęs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Straipsnyje analizuojami tam tikri šio jurisprudencijos termino turinio aspektai. Konstitucijos dvasia - tai konstitucijos turinys, atskleistas ją interpretuojant sisteminiu metodu. Šio metodo taikymo rezultatas yra konstitucijos turinys, atskleidžiantis struktūrines atskirų jos normų sąsajas. Tokios interpreta¬cijos rezultatas - išsaugota ir atskleista skirtingose konstitucijos normose įtvirtintų vertybių pusiausvyra (harmonija). [...]

      68  12
  • book[2008][K1a][S001][596]
    Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008

    Knygoje Parlamentas ir valstybinės valdžios institucijų sąranga: Liber Amicorum Česlovui Juršėnui parlamentas ir parlamentarizmas nagrinėjami keliais aspektais: analizuojama istorinė Lietuvos parlamentarizmo raida, nagrinėjamos kai kurios parlamento veiklos problemos, sietinos su šiuolaikiniu konstiticionalizmu, ir apžvelgiama kai kurių užsienio šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Graikijos, Pietų Afrikos Respublikos) atstovaujamųjų institucijų reikšmė ir vieta valdžių padalijimo sistemose.

      61  89