Jonaitis, Marius
- book part[2017][Y1][S001][48]
;Berkmanas, Tomas; ; ; ;Šedbaras, Stasys; Žurauskaitė, EvelinaThe law of the Baltic States / Kerikmäe, T., Joamets, K., Pleps, J., Rodiņa, A., Berkmanas, T., Gruodytė, E. (Eds.). Cham : Springer International Publishing, 2017. ISBN 9783319544779., p. 359-406This section of the book is devoted to the presentation of a basic temporal (diachronic) and systematic (synchronic) overview of the legal system of Lithuania. Two dimensions are covered from the diachronic perspective. The first one is a retrospective or historical overview of the historical development of Lithuanian law from the medieval period, covering the monumental Statutes of the Grand Duchy of Lithuania, to the major law-related events of contemporary Lithuania. The second diachronic perspective is a prospective overview in which the perspectives of the future development of Lithuanian law in the major legal fields (such as constitutional, labor, civil, procedural, and so forth) are presented and analyzed. The synchronic overview of Lithuanian law also proceeds in two dimensions. The first one is devoted to the presentation of the system of law “from inside” by surveying the basic aspects of the system of Lithuanian courts and some other institutions/officials (prosecutors, attorneys, notaries, and bailiffs) that play important roles in the implementation of justice. The second one focuses more on the influences to the system “from outside,” although with a hybrid angle. First, the Lithuanian legal system is positioned in the larger domains of international law and the law of the European Union. Subsequently, specific attention is paid to the insurance of state security through/by the system of law, where not only the dangers of an internal (focus to the system of internal affairs and police) but also those of an external (focus to the system of national defense) nature are covered.
13 Vadovėlio „Romėnų privatinė teisė“ tikslas iš esmės tapatus tikslams, kurių senovės Romos iurisprudentes siekė rengdami jurisprudencijos veikalus, vadintus institutiones arba graikiškos kilmės vardu enchiridia (enchiridion) – suteikti pamatinių žinių apie romėnų teisės sistemą, jos šaltinius, pagrindinius principus ir institutus. Leidinyje glaustai pristatoma romėnų teisės sistema, jos raidos istorija bei šaltiniai, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama privatinėms teisės institutams. Supažindinama su romėnų teisės subjektais bei šeimos teise, aptariama romėnų teisės šaltiniuose gvildenama sandorių ir jų galiojimo problematika, subjektinių teisių įgyvendinimo ir gynimo privatinio proceso tvarka formos ir ypatumai, tačiau plačiausiai nagrinėjamos absoliutaus pobūdžio daiktinės teisės, paveldėjimo teisė, įvairiais pagrindais (iš sutarčių, tarytum iš sutarčių, iš deliktų) atsirandančios prievolės, t. y. tie romėnų privatinės teisės institutai, kurie ne tik turėjo reikšmingiausios įtakos šiuolaikinės privatinės teisės formavimuisi, bet savo aktualumo nėra praradę ir šiandien. Manytina, jog leidinys bus naudingas ir teisės praktikams, ir studijuojantiems teisę, padės ne tik artimiau susipažinti su romėnų privatine teise, bet ir susiformuoti įgūdžius, kuriuos įgijus lengvesnės taps šiuolaikinės civilinės teisės studijos, paprasčiau bus paaiškinti atskirų civilinės teisės institutų vietą tiek civilinės teisės sistemoje, tiek civiliniuose įstatymuose, suvokti jų tarpusavio ryšius, perprasti romėniškos kilmės lotyniškų juridinių terminų, kurie vartojami tiek teisės normų aktuose, tiek vis dažniau ir teismų praktikoje, reikšmes.
2084 638 Žmogaus gyvybė kaip teisinė vertybė ir jos apsauga romėnų teisėjeItem type:Publication, [Human life as legal value and its protection in Roman law]research article[2011][S4][S001][20]; Milinis, AlbertasJurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(3)., p. 821-840Straipsnyje atskleidžiamas romėnų teisės požiūris į teisę į gyvybę kaip vieną reikšmingiausių teisinių vertybių. Analizuojami žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentų reglamentavimo romėnų teisėje klausimai, aptariami teisės į gyvybę apsaugos ypatumai atsižvelgiant į asmens socialinį ir juridinį statusą, supažindinama su romėnų baudžiamosios teisės numatyta atsakomybe už nusikaltimus žmogaus gyvybei – paprastas ir kvalifikuotas nužudymų sudėtis. Autoriai prieina prie išvados, jog nors teisė į gyvybę Romoje buvo iš esmės nulemta asmens socialinio ir juridinio statuso ypatumų, romėnų teisės raida patvirtina joje tolydžio stiprėjusią tendenciją kiek įmanoma labiau gerbti ir teisinėmis priemonėmis ginti kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę.
29 21 Conception of roman marriageItem type:Publication, [Romėniška santuokos samprata: valstybinės šeimos politikos koncepcija. Istorinė patirtis]research article[2009][S4][S001][22]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2009, Nr. 2(116)., p. 295-316On 3 June 2008 the National Family Policy Concept was adopted by Seimas that states the goals and principles of the state family policy and several times refers to historical and scientific experience. The present article aims to reveal the historical and legal experience of the ancient Rome that laid foundations of contemporary private law and to compare the goals of the National Family Policy Concept and the state policy of the ancient Rome regarding family issues. The concept of family framed by the National Family Policy Concept is based on matrimony. This is why the authors of the article focus on Roman matrimony. Having discussed the ancient Roman concept of marriage and Roman state policy regarding issues of matrimony and family and comparing it with the aims of the National Family Policy concept it might be stated that policy of encouraging family and promoting family relations based on matrimony that is provided by the Lithuanian state is not a new invention but may also refer to legal resolutions of the ancient Rome.
22 29 The Concept of Bar and Fundamental Principles of an Advocate’s activity in Roman LawItem type:Publication, [Advokatūros samprata ir pagrindiniai advokato veiklos principai Romėnų teisėje]research article[2009][S4][S001][14]; Jurisprudencija: mokslo darbai = Jurisprudence : Research Papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 3(117)., p. 299-312In Roman civil procedure legal representatives (cognitores, procuratores) functioned together with their different assistants (advocati, patroni, oratores) who had the right to participate in the procedure together with the party and not instead of it. This article aims to show the peculiarities of the legal status of advocates, patrons, rhetoricians and other assistants of the litigants in civil procedure, the concept of a bar, as a professional corporation, presumption of its origin and mission in ancient Rome, origins of state guaranteed legal aid and the institute of obligatory participation of the advocate in the procedure, the conditions of the agreement between the advocate and the client (mandatum), the peculiarities of the advocate’s fees for legal services, the responsibility of the advocate for improper execution of duties and other issues.
43 70 Kai kurie atstovavimo instituto reglamentavimo romėnų teisėje klausimaiItem type:Publication, [Some issues regarding legal representation under roman law]research article[2008][S4][S001][8]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 7(109)., p. 14-21Iš pradžių romėnų teisėje vyravo atstovavimo negalimumo koncepcija, kuria remiantis kiekvienas juridinis veiksmas teisines pasekmes galėjo sukelti tik tiems, kurie dalyvavo jį atliekant. Atstovavimo, atsirandančio susitarus atstovaujančiajam ir atstovui, idėja Romoje kilo ir aktyviau pradėta plėtoti tik susiformavus formuliniam procesui. Straipsnyje autoriai atskleidė tiesioginio ir netiesioginio atstovavimo sąvokų materialinę ir teisinę prasmę, nurodydami priežastis, kodėl romėnų teisėje vyravo ne šiuolaikinėms privatinės teisės sistemoms būdingas tiesioginis atstovavimas, bet netiesioginio atstovavimo atvejai, aptarė procesinio atstovavimo instituto skirtingų romėnų civilinio proceso legisakrinio, formulinio ir ekstraordinarinio formų plėtotę, supažindino su privalomojo (būtinojo), pagal įstatymą ir savanoriškojo (pasirenkamojo) atstovavimo rūšimis bei išanalizavo savanoriškojo atstovavimo atvejus atskleisdami kognitoriaus ir prokuratoriaus skyrimo tvarkos ir teisinio statuso ypatumus, jų dalyvavimo procese sukeliamas teisines pasekmes.
34 15 Alternatyvūs šeimos kūrimo modeliai, dirbtinis apvaisinimas bei vaiko teisės ir interesaiItem type:Publication, [Alternative models of family creation, in vitro fertilization and children's rights and legal interests]research article[2008][S4][S001][11]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 2(104)., p. 7-17Šiuolaikinė visuomenė ir teisė nuolatos revizuoja santuokos ir šeimos sampratą, kuria ir institucionalizuoja naujus, tradicinei Šeimai alternatyvius Šeimos kūrimo modelius, dažnai grindžiamus ne žmogaus prigimtimi, o išimtinai besiremiančius asmeniniais suaugusiųjų interesais, paliekant nuošalyje vaikų teises ir teisėtus interesus. Straipsnyje plačiau diskutuojama apie tai, kaip tradicinio šeimos ir santuokos modelio, t. y., vyro ir moters sąjungos keitimas alternatyviais šeimos kūrimo modeliais, pavyzdžiui, įteisinant dviejų tos pačios lyties asmenų santuokas, savo ruožtu turi įtakos tėvystės instituto turiniui. Šiuo aspektu reikšminga tai, jog greta biologinės tėvystės sampratos formuojasi psichologinė tėvystė, tolydžio įgaunanti svaresnę reikšmę tiek įstatymų leidybos procese, tiek teismų praktikoje. Psichologinės tėvystės problema savo ruožtu glaudžiai susijusi su dirbtiniu apvaisinimu, vienu iš faktorių, sąlygojančių tokios tėvystės sampratos formavimąsi. Pagrindinį publikacijos tiksią sudaro šių socialinių, o kartu ir teisinių reiškinių įtakos vaiko teisėms bei interesams analizė.
18 51 XII lentelių įstatymai ir kai kurios atskirų šiuolaikinės teisės šakų bei institutų nuostatosItem type:Publication, [Laws of twelve tables and some provisions of particular branches of contemporary]research article[2008][S4][S001][9]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 1(103)., p. 7-15Titas Livijus - Romos istorijos tiAb urbė condita" autorius XII lentelių įstatymus vadina fons omnis publici privatiąue iuris - visos viešosios ir privatinės teisės šaltiniu. Nors šis apibūdinimas yra kiek hiperbolizuotas, vis dėlto XII lentelių įstatymuose stengtasi susisteminti reikšmingiausias paprotines tiek viešosios, tiek privatinės teisės srities nuostatas. Antra vertus, leges XII tabularum galima nesunkiai atpažinti ir daugeliui atskirų šiuolaikinės teisės šakų ir institutų (civilinės teisės, civilinio proceso, teisinės atsakomybės) būdingų idėjų bei juridinių konstrukcijų. Be daugelio jų neįsivaizduojama iš esmės nė vienos Šiuolaikinės valstybės teisė, bet apie tai, kur ir kada Šie institutai susiformavo, susimąstoma ypač retai.
43 18 XII lentelių įstatymaiItem type:Publication, [Laws of XII Tables : Germs of the Contemporary Law Maxims]research article[2007][S4][S001][9]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 11(101)., p. 33-41XII lentelių įstatymai (leges XII tabularum) - pirmasis rašytinis romėnų teisės šaltinis, pasirodęs V a. pr. Kr. viduryje. Romanistikos mokslas, apibūdindamas šį teisės paminklą, jį tituluoja „didingu teisės kūriniu", „fundamentaliu romėnų teisės paminklu, kuriame padėta visa senovės teisinė kūryba ir kuris nustatė vėlyvesnės teisės išsirutuliojimo gaires", „visos vėlesnės romėnų teisė užuomazga", „teise, kuria tebesinaudojame ir dabar". Patys romėnai XII lentelių įstatymus laikė visos teisės, t. y. tiek viešosios, tiek ir privatinės, Šaltiniu (fons omnium publicum privatique iuris), o Markas Tulijus Ciceronas teigia, jog Romos mokyklose jų nuostatas buvę privalu įsiminti. Kitaip tariant, XII lentelių įstatymai buvo savotiškas „pagrindinis įstatymas", sankcionavęs svarbiausius iki tol susiklosčiusius teisinius papročius bei įtvirtinęs reikšmingiausius teisinio reguliavimo principus. Siame straipsnyje į XII lentelių įstatymus stengiamasi pažvelgti ne tik tradiciniu, t. y. teisės istorijos, aspektu, kaip į iškiliausią ikiklasikinio laikotarpio romėną teisės paminklą, bet ir mėginama rekonstruotame įstatymų tekste identifikuoti tai, kas šiandien yra tapę bendriausiais teisės principais, perimtais ir įgyvendinamais veik visų civilizuotų valstybių teisės sistemose.
555 109 Šeimos struktūros ir tėvystės sampratos pokyčiai, turintys įtakos vaiko teisėms ir interesamsItem type:Publication, [Alterations in family structure and parenthood concept affecting rights and interests of the child]research article[2007][S4][S001][9]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 12(102)., p. 7-15Santuokos ir šeimos kaip dviejų asmenų – vyro ir moters sąjungos modelis postmodernistinėje visuomenėje kaskart patiria vis spartesnes ir didesnes modifikacijas. XX amžiuje santuoka prarado iki tol neatskiriamą savo savybę – pastovumą bei ilgaamžiškumą. Skyrybų revoliucija lėmė tai, jog santuoka individo gyvenime tapo „serijiniu“ įvykiu, o su vienu iš tėvų augančių vaikų skaičius gerokai padidėjo. Tai sudarė sąlygas nepageidaujamiems reiškiniams atsirasti – išaugęs nepilnoje šeimoje vaikas ateityje pats labiau linkęs nutraukti santuoką, vietoj jos rinktis kitas bendro gyvenimo formas. Taigi santuoka tampa ne vieninteliu ar bent jau ne pagrindiniu šeimos organizavimo būdu ir priversta egzistuoti vis labiau gožiama tokių socialinių reiškinių kaip įvairios kohabitacijos formos. Tolesnė santuokos ir šeimos sampratos modifikacija iš esmės pasikeitė, paneigdama šeimos, kaip vyro ir moters sąjungos, modelio absoliutumą. Tai susiję su tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimu. Vertindami šių pokyčių įtaką vaikų teisėms ir interesams, straipsnio autoriai teigia, jog šio poveikio esmė ta, kad buvo paneigtos principinės vaiko teisės, tokios kaip teisė turėti tėvą ir motiną. Taigi atsakant į klausimą, kas skatina šeimos ir santuokos sampratos modifikavimą, reikia pripažinti, jog to priežastys – ne tik noras užtikrinti suaugusiųjų teises, bet neretai tai tiesiog įgeidžių, nuosekliai nepagrįstų jokiomis atsakomosiomis pareigomis vaikams, tenkinimas. Tuo tarpu vaikų teisės dažniausiai lieka neįvertintos ar net nepastebėtos.
37 12