Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20482
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinių ugdymo įstaigų mokytojų profesinė motyvacija
    [Professional motivation of preschool teachers]
    magister thesis[2025][S007,S003]
    Litvincevienė, Milda

    Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių, susiduriama su mokytojų trūkumo ir jų išlaikymo problemomis, kurios reikšmingai paliečia ikimokyklinio ugdymo bei kitų grandžių ugdymo įstaigas. Siekiant spręsti šią problemą šalies lygmeniu – nuosekliai stiprinamas mokytojo profesijos patrauklumas, mokytojų motyvavimo ir paramos priemonių įgyvendinimas. Tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, stengdamiesi išlaikyti kvalifikuotus mokytojus, sumažinti jų kaitą, o lygiagrečiai skatinti švietimo inovacijų, kokybiško ugdymo ir įtraukties principų įgyvendinimą, susiduria su reikšmingais mokytojų profesinės motyvacijos ir ją lemiančių veiksnių ypatumais. Manytina, kad identifikavę ir supratę įstaigoje dirbančių mokytojų motyvacijos poreikius, vadovai gebės geriau suprasti kylančio profesinio nepasitenkinimo ir emocinio atsitraukimo priežastis. O taip pat, žinodami kas mokytojus motyvuoja, galės užtikrinti efektyvesnį jų įsitraukimą į profesinę veiklą, taikyti veiksmingesnes motyvavimo sistemas ir paskatas, taip sumažinant mokytojų trūkumo ir jų kaitos įstaigoje rizikas. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema, kuri formuluojama šiais klausimais: kokie veiksniai lemia mokytojų profesinę motyvaciją? Kokie veiksniai mažina mokytojų profesinę motyvaciją? Kaip mokytojai vertina savo profesinę motyvaciją ir darbovietėje taikomas motyvavimo paskatas (priemones)? Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinės motyvacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų profesinės motyvacijos ypatumus ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti profesinės motyvacijos teorinius aspektus. 2. Apžvelgti ugdymo įstaigose taikomas mokytojų motyvacijos priemones. 3. Ištirti ikimokyklinio ugdymo mokytojų požiūrį į profesinę motyvaciją ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizė, apibendrinimo metodai, internetinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Išvados. Tyrime dalyvavusių Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų profesinei motyvacijai reikšmingesnę įtaką turi vidiniai motyvaciniai veiksniai (autonomija ir sprendimų priėmimo laisvė, darbo prasmė ir meilė jam, patiriamas džiaugsmas, noras perduoti žinias) ir nematerialios paskatos (dėmesys, pagarba ir pasitikėjimas, įtraukimas, tobulėjimo galimybės), o darbo užmokestis, priedai ar premijos laikytini svarbiais motyvatoriais, tačiau jie nėra pagrindiniai. Nustatyta, jog mokytojams reikšminga yra jų autonomija profesinėje veikloje, savirealizacija, palanki darbo aplinka, profesinio tobulėjimo galimybės, vadovų bei kolegų pripažinimas ir palaikymas. Tuo tarpu nesutarimai su vadovu ar kolegomis, vadovų kritika, spaudimas ar nepakankamas palaikymas, psichologinė įtampa, per didelė biurokratija ir kiti veiksniai mažina jų profesinę motyvaciją. Šiuo darbu atskleista, jog mokytojų motyvavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniau pasitelkiamos įvairios nematerialinės paskatos, tačiau ten dirbančių mokytojų profesinė motyvacija priklauso nuo kompleksinio materialinių ir nematerialinių motyvavimo veiksnių derinio.

      31
  • Item type:ETD,
    Karjeros kompetencijų ugdymas pasaulio pažinimo pamokose pradinėje mokykloje
    [Development of career competences in world knowledge lessons in primary school]
    master thesis[2024][S003,S007]
    Morkūnienė, Jovita

    Magistrinio darbo tema „Karjeros kompetencijų ugdymas pasaulio pažinimo pamokose pradinėse klasėse“. Šio darbo tikslas – atskleisti karjeros kompetencijų ugdymo integravimo pasaulio pažinimo pamokose galimybes pradinėje mokykloje. Tikslui pasiekti buvo taikomi šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė bei atliktas kokybinis tyrimas. Karjeros kompetencijų ugdymo integravimas pasaulio pažinimo pamokose pradinėse klasėse iki šiol nebuvo tyrinėta. Literatūros analizė atskleidė, kad karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas į mokymo programas per keturias pagrindines sritis: savęs pažinimo, karjeros pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo. Mokyklos karjeros specialistų veikla yra svarbi šių kompetencijų plėtojimui. Karjeros kompetencijų ugdymas yra susijęs su socialiniu, pasaulio pažinimu ir gamtamoksliniu ugdymu, leidžiant mokiniams pažinti save, jį supančia aplinką ir įgyti svarbių gebėjimų tolimesniam karjeros pasirinkimui. Integruojant karjeros galimybes su gamtos mokslais, technologijomis, matematika, svarbų vaidmenį atlieka STEAM ugdymo metodai, kurie padeda mokiniams pasirinkti ir siekti ateities karjeros tikslų. Atliktas tyrimas parodė, kad pasaulio pažinimo dalykas yra integralus su kitais ugdymo dalykais. Tačiau pasaulio pažinimo dalykui skiriama per mažai dėmesio ir yra svarbu sukurti integracinius ryšius su kitais dalykais. Karjeros kompetencijų ugdymas pasaulio pažinimo pamokose įgyvendinamas per turinį ir metodus, tokius kaip patyriminis ugdymas, ir edukacinės išvykos. Pradinių klasių mokytojai jaučiasi nepasirengę karjeros kompetencijų ugdymui, kadangi trūksta informacijos ir laiko, o bendruomenės dalyvavimas karjeros kompetencijų ugdyme yra nepakankamas.

      26
  • Item type:ETD,
    Karjeros paslaugų raiška pradinėje mokykloje
    [The implementation of career services in primary school]
    master thesis[2024][S003,S007]
    Samoškaitė, Vesta

    Baigiamojo darbo tema – karjeros paslaugų raiška pradinėje mokykloje. Baigiamojo darbo tikslas yra teoriškai ir empiriškai atskleisti karjeros paslaugų raišką pradinio ugdymo įstaigoje. Šiam tikslui pasiekti buvo taikyti šie metodai: 1. Atlikta mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė, siekiant išanalizuoti karjeros paslaugų teorinius aspektus pradinėje mokykloje, karjeros kompetencijas pradinio ugdymo kontekste. 2. Siekiant ištirti karjeros paslaugų X pradinėje mokykloje atvejį vykdytas kokybinis tyrimas taikant dokumentų analizės bei pusiau struktūruoto interviu metodus. Tiriamieji – X pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojai, administracija ir švietimo pagalbos specialistai. Mokslinė literatūros analizė atskleidė, kad karjeros paslaugų turinys pradinėje mokykloje apima ugdymas karjerai ir informavimo karjerai paslaugas. Ugdymo karjerai paslaugų paskirtis padėti mokiniams suprasti mokomųjų dalykų ir karjeros lūkesčių sąsajas, atverti karjeros galimybių lauką. Informavimo karjerai paslaugos padeda mokiniams pažinti darbo pasaulį, atveria karjeros galimybes. Pradinėje mokykloje ugdomos mokinių savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo kompetencijos. Karjeros kompetencijos pradinėje mokykloje ugdomos per įvairias veiklas: pamokos, edukacijos, ugdomieji projektai, komandinės veiklos ir taip pat gali vykti per kūrybines, STEAM veiklas. Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad karjeros paslaugų turinys X pradinėje mokykloje pasireiškią per įvairias formas: karjeros paslaugos integruojamos į neformalias švietimo veiklas, organizuojami pažintiniai vizitai, edukacijos ir renginiai karjeros tema, į karjeros paslaugų teikimą įtraukiami ir tėvai. X pradinės mokyklos ugdomos savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo sričių kompetencijos. Viena iš X pradinės mokyklos stiprybių yra vykdoma nuolatinio tobulinimo metodika, kuri glaudžiai siejasi su ugdymo karjerai turiniu. Pagrindiniai X pradinėje mokykloje karjeros paslaugų teikimo iššūkiai susiję su vadybiniais ir ugdomaisiais aspektais.

      55
  • Item type:ETD,
    Refleksija grįsta socialinio darbuotojo veiklos praktika
    [Reflection-based social workers' work practice]
    master thesis[2024][S005]
    Rudzevičienė, Lina

    Magistrinio darbo tema „Refleksija grįsta socialinio darbuotojo veiklos praktika“. Šio darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai išanalizuoti refleksijos vaidmenį socialinio darbuotojo veiklos praktikoje. Tikslui pasiekti buvo taikomi šie tyrimo metodai: sisteminė, loginė ir lyginamoji mokslinės literatūros, periodinių leidinių ir mokslinių straipsnių analizė bei atliktas kokybinis tyrimas. Literatūros analizė atskleidė, kad refleksija - tai nuolatinė savo profesinės veiklos analizė, savęs pažinimas, supratimas, vertinimas ir apmąstymas. Reflektuodami socialiniai darbuotojai gali ne tik pažinti save, bet ir tobulinti savo profesinę praktiką bei santykius su aplinka. Vadinasi, refleksija vyksta socialinio darbuotojo asmenybės atsinaujinimo procese, emocinėje sferoje ir praktikoje bei išgrynina santykius su pačiu savimi bei su paslaugų gavėjais. Refleksija atlieka reikšmingą ir svarbų vaidmenį plėtojant pagalbos santykius. Ji padeda paslaugų gavėjams atsakyti į klausimus kodėl, ką ir kaip, kad jie galėtų susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Visgi, refleksija pabrėžia kūrybiškumą. Todėl vis dažniau kalbama apie kūrybinio mąstymo poreikį socialiniame darbe. Socialinio darbo specialistams kūrybinis mąstymas gali padėti įprasminti kasdienę veiklą, išlikti lankstiems pokyčiams, išlaikyti motyvaciją, įžvelgti naujas galimybes problemose ir išlaikyti perspektyvą. Socialiniai darbuotojai, kaip profesionalai, susiduria su įvairiais iššūkiais. Todėl socialinio darbo praktikoje svarbus vaidmuo tenka refleksijos strategijų taikymui. Dalyvavimas įvairiose refleksijos praktikose suteikia socialiniams darbuotojams galimybę apmąstyti problemas, su kuriomis jie susiduria, pasidalyti profesiniais iššūkiais su kolegomis ir gauti kolegų paramą įveikiant iššūkius ir ieškant problemų sprendimų. Supervizija, interviu, mentorystė ir mokymasis iš kolegų - tai pagrindinės refleksyviosios praktikos, kuriose dalyvauja socialiniai darbuotojai. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad pagrindinis kontekstas, kuriame taikoma refleksija, yra savirefleksija, t. y. savo patirties apmąstymas, siekiant rasti geriausius profesinius sprendimus, keisti profesinį elgesį ir tobulėti, kurti ir palaikyti santykius su paslaugų gavėjais, patirti nusivylimo ar nepasitenkinimo savo veikla situacijas. Refleksijos reikšmė socialinių darbuotojų profesinei transformacijai išryškėja plėtojant jų santykį su savimi, pasitikėjimą savimi ir savo vertinimu, asmeninį ir profesinį tobulėjimą bei profesinės veiklos permąstymą. Iššūkiai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, taikydami refleksiją savo profesinėje veikloje, yra susiję su baime pasitikėti kolegomis ir fizinės erdvės grupinei refleksijai trūkumu organizacijoje. Refleksija grindžiamų strategijų vaidmuo socialinio darbo praktikoje išsiskiria socialinių darbuotojų profesinių galių suteikimu vykdant superviziją, interviu nauda socialinio darbo specialistams, mentorystės taikymu socialinio darbo praktikoje ir tarpusavio mokymusi kaip socialinių darbuotojų profesinio tobulėjimo pagrindu. Išskiriamas tarpusavio mokymosi kaip socialinių darbuotojų profesinio tobulėjimo pagrindo naudojimas.

      167  9
  • Item type:ETD,
    Robotikos priemonių taikymas ikimokykliniame ugdyme: Estijos ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtis
    [Application of Robotics Tools in Pre-school Education: Experience of Estonian Pre-school Teachers]
    master thesis[2023][S007]
    Mikonienė, Julija

    Analizuojant teorinės dalies duomenis buvo išsiaiškinta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymas Estijoje ir Lietuvoje padeda pagrindus vaikų raidai ir yra labai svarbus mokymosi pasiekimams mokykloje, paauglystėje ir suaugus. Teorinės dalies analizė atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojams reikia nuolatos tobulinti skaitmeninę kompetenciją, nes nuo mokytojų skaitmeninio raštingumo gebėjimų priklauso vaikų skaitmeninės kompetencijos ugdymas. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad tarp įprastų skaitmeninių priemonių atsirodo edukacinė robotika, kuriuos tikslas robotus naudoti veikloje, kaip mokymo (si) įrankius ir mokymo (si) priemones (Heinmäe ir kt. 2022, p. 3). Mokslininkai Verde ir Valero (2021, p. 40) pabrėžia, jog edukacinė robotika gali suteikti daug privalumų ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus, nes yra galinga ugdytinių motyvavimo ir mokymosi priemonė. Mokslinių šaltinių analizė atskleidė, kad robotika yra tinkama skaitmeninė priemonė ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymui, nors kaip teigia Verde ir Valero (2021) tyrimai su ikimokyklinio amžiaus vaikais robotikos taikymo srityje dar tik pradedami. Todėl mokslinė problema apibrėžiama klausimais: Kaip skatinti ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymą, taikant robotikos priemones? Kokios robotikos priemonės padeda ikimokyklinio ugdymo mokytojams ugdyti vaikų kompetencijas? Kaip ikimokyklinio ugdymo mokytojai pasirengę taikyti robotiką ikimokyklinio ugdymo procese? Kokie iššūkiai kyla? Tyrimo objektas yra robotikos taikymo ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijas galimybės. Tyrimo tikslas atskleisti robotikos taikymo ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijas galimybes. Uždaviniai: 1. Atskleisti ikimokyklinio ugdymo apibrėžtį Estijos ir Lietuvos švietimo sistemose. 2. Aptarti robotikos taikymo ypatumus ikimokykliniame ugdyme. 3. Atskleisti Estijos ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtį, taikant robotiką ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymui. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas, giluminis interviu, duomenų analizė. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad (1) ugdomojoje veikloje naudojama didelė robotikos priemonių įvairovė, (2) robotikos priemonių taikymas prisideda tiek prie vaikų, tiek prie pačių mokytojų kompetencijų tobulinimo(si) ir (3) su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai taikydami robotiką savo veikloje ir kas juos padeda įveikti.

      107  10