Mačiulaitis, Vilius
The Role of Artificial Intelligence in the European Union Labor MarketItem type:ETD, [Dirbtinio intelekto vaidmuo Europos Sąjungos darbo rinkoje]master thesis[2024][S001]Skrypnyk, RehinaThe master thesis examines the place of artificial intelligence in the European labour market. The study begins with an analysis of the concept of artificial intelligence and the challenges caused by its development. Also, the author describes the benefits and drawbacks of AI applications in the labour market. Further research concentrates on analyzing the European and Ukrainian legislation to compare their approaches to AI regulation and identify ways of cooperation between the European Union and Ukraine. Additionally, the author searched through the AI strategies of certain EU member states, examining how they deal with risks created by AI for national labour markets. The choice of countries is dictated by their economic ties and belonging to a Romano- Germanic legal family.
40 56 Diskriminacijos ikisutartiniuose darbo santykiuose nustatymo ir pažeistų teisių gynimo ypatumaiItem type:ETD, [Peculiarities of Discrimination in Pre-Contract Employment and Protection of Violated Rights]master thesis[2022][S001]Stanionytė-Baidokė, ElvyraPagrindinis magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti diskriminacijos ikisutartiniuose darbo santykiuose nustatymo bei pažeistų teisių gynimo mechanizmus, atskleisti jų ypatumus bei problematiką ir pasiūlyti galimus problemų sprendimo būdus. Atlikta diskriminacijos ikisutartiniuose darbo santykiuose nustatymo bei pažeistų teisių gynimo ypatumų analizė leido konstatuoti, kad ginamasis teiginys, jog Lietuvoje asmenys, patyrę diskriminaciją ikisutartiniuose darbo santykiuose, turi visapusišką galimybę apginti savo pažeistas teises, nepasitvirtino. Lygių galimybių kontrolieriaus institucija, gindama asmenų, patyrusių diskriminaciją, interesus, nėra aktyvi. Be to, Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Pažeistų teisių asmuo negali ginti kreipdamasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kadangi Lietuva nėra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 12, kuriuo yra nustatomas bendras draudimas diskriminuoti.
78 18 Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai: teisinis reguliavimas Europos Sąjungos šalyse ir praktinis įgyvendinimas LietuvojeItem type:ETD, [Maximum Working Time Requirements: Law Regulation in the European Union Countries and Practical Implementation in Lithuania]master thesis[2021][S001]Piličiauskaitė, IevaMagistro darbo tikslas išnagrinėti maksimaliojo darbo laiko reikalavimus ES ir Lietuvoje, identifikuoti maksimaliojo darbo laiko teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Darbe atlikta analizė parodė, kad ES bei tarptautinės teisės dokumentuose, kurie perkeliami į nacionalinę šalių teisę, reikia didesnio lankstumo, atitinkančio šiuolaikinius darbo modelius, taip pat svarbus teismų suformuotos praktikos perkėlimas. Siekiant reguliavimo tikslų į maksimaliojo darbo laiko trukmę turi būti įskaitoma visa darbo trukmė, net ir dirbant skirtingose darbovietėse. Lietuvoje reikalingi pakeitimai susiję su darbo laiko trukmės kontrole, ribojimų taikymu kiekvienam darbuotojui, o ne atskiroms sutartims, proporcingumu atliekant darbus, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, darbo dienos trukme pramonės įmonėse ir socialinės partnerystės įtraukimu. Išsami maksimaliojo darbo laiko praktinio taikymo analizė išryškino problemas, su kuriomis susiduriama taikant teisės normas ar ginant pažeistas darbo teises, o taip pat nustatant pažeidimus, susijusius su maksimaliuoju darbo laiku.
27 15 Jūrininkų darbo santykių ypatumaiItem type:ETD, [Peculiarities of Seafarer’s Employment Relationship]master thesis[2021][S001]Šeputytė, GiedrėBaigiamajame magistro darbe tiriami jūrininkų darbo santykių ypatumai. Aptarta darbo laivuose reguliavimo sistema ir politika, išsamiau išnagrinėta kokią įtaką jūrininkų darbo standartams daro atskiros tarptautinės organizacijos, atskleistas jūrininkų įsidarbinimo, darbo ir poilsio laiko reguliavimo, darbo apmokėjimo ir darbo santykių pasibaigimo specifiškumas, analizuojama jūrininkų darbo teisių apsauga: kokių priemonių imtasi, kad būtų užtikrintos lygios teisės ir lygios galimybės įsidarbinti laivuose, darbo vietų kokybės ir saugos darbe gerinimas ir taikytinos teisės nustatymas kilus darbo teisių pažeidimams ir įvertinama kokias teisinio reguliavimo problemas atskleidė COVID-19 pandemija.
8 11 Technologies at the Workplace: Legal ProblemsItem type:ETD, [Technologijos darbo vietoje: teisinės problemos]master thesis[2021][S001]Pushkar, ViktoriiaAt the times of the widespread digitalisation, the blockchain technology plays a leading role in ensuring cross-boarder operations between counter-parties and has a great potential for development in the field of labour relationship. The study learns the evolution of the blockchain technology, the definition of the smart contract and its application in labour relations, the legal regulation of the blockchain technology worldwide, the peculiarities of contract formation, and confidentiality protection as well as the ways of dispute resolution arising out of smart contract. The research shows that the main problem of the widespread introduction of the technology is the lack of legal regulation of the blockchain technologies on the national and international levels, which creates difficulties in legal protection and provides for development of the new mean of dispute resolutions and new types of customary law.
9 17 Budėjimo teisinis reglamentavimas ES: lyginamoji analizėItem type:ETD, [Legal Regulation of Employee’s Standby in the European Union: Comparative Analysis]master thesis[2019][S001]Vidmantaitė, AgataŠiame magistro baigiamajame darbe sistemiškai lyginamuoju aspektu analizuojamas budėjimo teisinis reglamentavimas ES. Visų pirma, yra atskleidžiama budėjimo samprata, o konkrečiau budėjimo laiko sąvoka ir jo esminiai bruožai. Taip pat, tiriamas svarbiausias teisės aktas reglamentuojantis budėjimo laiką – Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Lyginamąja analize parodyta, kad budėjimo teisinis reglamentavimas žymiai pasikeitė būtent darbuotojų labui. Antra, didelis dėmesys yra skiriamas budėjimo teisinio reglamentavimo ypatumams išryškinti, nagrinėjant tam tikrų ES valstybių narių nacionalinės teisės specifiškumą.
14 16 Budėjimo teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje: lyginamoji analizėItem type:ETD, [Legal Regulation of Employee’s Standby in the European Union: Comparative Analysis]master thesis[2019][S001]Vidmantaitė, AgataŠiame magistro baigiamajame darbe sistemiškai lyginamuoju aspektu analizuojamas budėjimo teisinis reglamentavimas ES. Visų pirma, yra atskleidžiama budėjimo samprata, o konkrečiau budėjimo laiko sąvoka ir jo esminiai bruožai. Taip pat, tiriamas svarbiausias teisės aktas reglamentuojantis budėjimo laiką – Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Lyginamąja analize parodyta, kad budėjimo teisinis reglamentavimas žymiai pasikeitė būtent darbuotojų labui. Antra, didelis dėmesys yra skiriamas budėjimo teisinio reglamentavimo ypatumams išryškinti, nagrinėjant tam tikrų ES valstybių narių nacionalinės teisės specifiškumą.
8 53 Darbuotojų mokymo ir instruktavimo reglamentavimo problemos LietuvojeItem type:ETD, [The Issues of Employee Safety Training and Instruction Regulation in Lithuania]master thesis[2017][S001]Telyčėnaitė-Kacvinskė, Karolina MarijaBaigiamąjame magistro darbe analizuojama darbuotojų mokymo ir instruktavimo poinstitučių reglamentavimo sistema bei pateikiamas jų vertinimas Lietuvos darbo teisėje. Iki šiol Lietuvoje nebuvo analizuota darbuotojų mokymo ir instruktavimo samprata ir praktiniai šių poinstitučių taikymo aspektai, todėl magistro baigiamajame darbe išsamiai pateikiami užsienio šalių praktika, kuri, Lietuvoje modernizuojant darbo santykius, gali tapti naujų darbo teisės normų šaltiniu. Darbe yra aptariamos dažniausiai praktikoje kylančios problemos, teisminė doktrina bei pateikiami siūlymai teisinio reglamentavimo tobulinimu Pirmasis baigiamojo darbo skyrius skirtas teisinių normų analizei, pateikiamas jų vertinimas tarptautiniu, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Ypatingas dėmesys skiriamas priimtų naujų darbo įstatymų analizei ir vertinimui. Antrasis baigiamojo darbo skyrius skirtas teismų praktikos apžvalgai, teisės mokslininkų formuojamai doktrinai, užsienio šalių praktikai ir nelaimingų atsitikimų darbe statistikai apžvelgti darbuotojų mokymo ir instruktavimo pažeidimų kontekte.
37 27 Darbo ginčų komisijų veiklos praktiniai aspektaiItem type:ETD, [The practical aspects of the Labour Dispute Commission]master thesis[2017][S001]Duchnevič, RobertNors darbo ginčų komisija Lietuvoje žinoma jau seniai, jos veikla patyrė įvairius raidos etapus, tačiau dabar galiojanti darbo ginčų ikiteisminė praktika Lietuvoje dar labai nauja, pradėta formuoti tik po 2013 m. sausio 1 d. įvykdytos darbo teisės reformos. Nors dabartinė darbo ginčų komisijos veikla palengvino teismų darbą, individualių darbo ginčų nagrinėjimas tapo ekonomiškesnis bei prieinamesnis, pusketvirtų metų praktikos laikotarpis atskleidė ir tam tikrus probleminius darbo ginčų komisijų veiklos aspektus. Todėl šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išnagrinėti darbo ginčų komisijų praktinės veiklos ypatumus, atskleisti probleminius jos veiklos aspektus. Tyrimo metu išryškėjo antros galimybės kreiptis į komisiją su tuo pačiu reikalavimu (atsisakius reikalavimų) galimybės nebuvimo, teritorinės komisijų kompetencijos problemos. Taip pat nustatyti tam tikri probleminiai atvejai, kuomet darbo ginčų komisija yra nekompetentinga nagrinėti ginčą, išanalizuotos komisijų pirmininkų skirtingos kompetencijos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kt. problemos. Tyrimas atskleidė, kad esamą teisinį reglamentavimą reikia tobulinti. Tačiau naujai įsigaliosiantis Darbo kodeksas neišspręs visų praktinėje veikloje kylančių problemų, todėl tikėtina, kad darbo ginčų komisijos veikla ir toliau bus tobulinama.
22 53 Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir priežasčių nustatymo aktualijos, pasikeitus teisiniam reglamentavimuiItem type:ETD, [Latest issues regarding the investigation of workplace accidents and determination of their causes following regulatory changes]master thesis[2016][S001]Rakauskas, RamūnasNelaimingų atsitikimų darbe tyrimas kaip socialinis reiškinys yra visuotinai svarbus. Tik ištyrus įvykius darbe ir juos pripažinus nelaimingais atsitikimais darbe, nukentėjusiems asmenims ar jų šeimoms atsiranda teisė į socialines išmokas, o vertinant tinkamai nustatytas nelaimingų atsitikimų darbe priežastis yra numatomos prevencijos priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai darbe užtikrinti. Šio mokslinio darbo metu aptarti tiek teoriniai, tiek praktiniai įvykių darbe tyrimo bei nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių nustatymo aspektai, išanalizuoti esminiai pasikeitimai nelaimingų atsitikimų darbe teisiniame reguliavime po 2014 metų bei pateiktos apibendrintos išvados bei pasiūlymai problemoms spręsti.
19 21