Stasiukynas, Andrius
Kokybės vadybos ISO 9001 standarto taikymas Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigoseItem type:ETD, [Application of quality management ISO 9001 standard in Lithuanian public and private sector health care institutions]master thesis[2019][S003]Bričkutė, DovilėMagistro baigiamajame darbe analizuojami kokybės vadybos metodų taikymo ypatumai viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūrose įstaigose. Teorinėje dalyje analizuojama kokybės vadybos esmė ir sampratos raida, kokybės vadybos metodų principai ir jų taikymo sveikatos priežiūros įstaigose ypatumai, pagrindinės kokybės vadybos iniciatyvos viešajame sektoriuje. Metodologinėje dalyje pristatomos tyrimo teorinės prielaidos, tyrimo organizavimas ir metodika, tiriamųjų įstaigų charakteristika bei tyrimo respondentai. Analitinėje dalyje aprašomi ir analizuojami darbo metu atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas apklausiant sveikatos priežiūros įstaigų atstovus, analizuojant jų vertinimą apie savo organizacijoje taikomą kokybės sistemą. Išvadose apibendrinama literatūros analizė ir tyrimo rezultatai, pateikiami pasiūlymai, atsakymai į suformuluotus uždavinius.
24 20 Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės gyventojų skatinimo naudoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) mechanizmų lyginamoji analizėItem type:ETD, [The Comparative Analysis of the Mechanisms for the Promotion of Renewable Energy Sources (RES) for Residents of the Republic of Lithuania and the Kingdom of Spain]master thesis[2019][S003]Švarlytė, SimonaŠio magistrinio darbo tema – Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės gyventojų skatinimo naudoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) mechanizmų lyginamoji analizė. Šios temos aktualumas yra grindžiamas šalių energetikos sektoriams svarba, kuri turi būti tiek konkurencinga, tiek tausojanti aplinką. Dėl šios priežasties būtina plėtoti atsinaujinančią energiją. Šiame darbe buvo išsikeltas probleminis klausimas - kaip Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės gyventojai skatinami naudoti atsinaujinančius energijos išteklius? Siekiant atsakyti į šį klausimą buvo atlikta Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės gyventojų skatinimo naudoti atsinaujinančių energijos išteklių mechanizmus lyginamoji analizė. Jos metu buvo atlikti tokie uždaviniai: išnagrinėtos viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo teorinės prielaidos; ištirtas atsinaujinančių energijos išteklių politikos formavimas ir įgyvendinimas analizuojamose šalyse; išnagrinėtas gyventojų skatinimo naudotis atsinaujinančių energijos išteklių mechanizmais Europos Sąjungoje; ištirti Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės gyventojų skatinimo naudoti atsinaujinančių energijos išteklių mechanizmų ypatumai. Šie tikslai įgyvendinti teisinių dokumentų analizės metodo, lyginamojo bei logografinio metodų pagalba. Darbe nagrinėjami viešosios politikos dalyviai, jos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje ir Ispanijos Karalystėje. Nustatyta, jog Europos Sąjunga daro didelę įtaką analizuojamų šalių atsinaujinančios energetikos srityje, nes analizuojamos šalys „Europos Sąjungos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“ iki 2020 m. įsipareigojo padidinti šių išteklių dalį bendrajame galutinės energijos suvartojime (Lietuvos Respublika iki 23 proc., Ispanijos Karalystė iki 20 proc.). Abi šalys, siekdamos įgyvendinti šiuos tikslus, skatina piliečius naudoti atsinaujinančią energetiką. Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės Kastilijos ir Leono autonomijoje, vykdomi įvairūs skatinimo projektai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Ištyrus Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės Kastilijos ir Leono atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo mechanizmus nustatyta, jog abi šalys teikia lengvatinius tarifus, kapitalo subsidijas ar išlaidų grąžinimą, mokesčių kreditus. Ispanijos Karalystės Kastilijos ir Leono regione papildomai vykdomi viešų įstaigų projektai, kurie finansuojami regiono lėšomis. Lietuvos Respublika taip pat turėtų savo piliečius dar aktyviau skatinti ir šviesti apie AEI panaudojimo galimybes.
14 14 Viešojo ir privataus sektoriaus gyventojų aptarnavimo kokybės lyginamoji analizėItem type:ETD, [Comparative Analysis of Customer Service Quality in Public and Private Sector]master thesis[2019][S003]Bubelė, LinaGyventojų aptarnavimo kokybė, kuomet teikiamos finansinės paslaugos yra labai panašios, o pati finansinė paslauga nebevaidina lemiamo vaidmens renkantis paslaugų teikėją, yra ypač svarbus, o teigiami santykiai su klientais ar mokesčių mokėtojais padeda išlikti ir augti toliau šiandienos rinkoje. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti banko, VMI ir Sodros klientų aptarnavimo kokybę, o objektas – klientų ar mokesčių mokėtojų aptarnavimo kokybė. Baigiamojo darbo tyrimo uždavinys yra atlikti banko klientų, VMI ir Sodros mokesčių mokėtojų aptarnavimo kokybės kiekybinį tyrimą pagrįstą SERVQUAL metodika, kur tyrimo populiacija yra banko, VMI ir Sodros klientai ir darbuotojai. Pagal I. Paniotto formulę yra apskaičiuota respondentų imtis (400 klientų bei 135 – 156 darbuotojų). Remiantis SERVQUAL metodika yra išskiriami tokie klientų aptarnavimo kokybės kriterijai, kaip apčiuopiamumas, patikimumas, tikrumas, reagavimas bei empatija. Empirinio tyrimo rezultatai remiantis paslaugų kokybės vertinimo SERVQUAL metodika parodė, kad palankiausiai banko klientai vertina - darbuotojų aprangą bei paslaugų ir malonų aptarnavimą, VMI klientai - inspekcijos darbuotojų kvalifikaciją, operatyvų reagavimą į problemas bei darbo valandų patogumą, o Sodros klientai - tinkamą jų poreikių supratimą bei darbo valandų patogumą.
18 23 Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas teikiant socialines paslaugas: Vilniaus miesto savivaldybės atvejisItem type:ETD, [Cooperation of municipal and non-governmental organizations for the provision of social services: the case of Vilnius city municipality]master thesis[2018][S003]Lukoševičiūtė, AstaIšsivysčiusių šalių vienas iš pagrindinių tikslų yra kokybiškas viešųjų paslaugų teikimas visuomenei. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama viešųjų paslaugų samprata, savivaldybių ir NVO viešųjų paslaugų teikimo sistema, savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo formos teikiant viešąsias, paskui konkretizuojama – socialines, paslaugas. Toliau išskiriama Vilniaus miesto savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo socialinių paslaugų srityje apžvalga bei pateikiama užsienio šalių viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus partnerystės teikiant viešąsias paslaugas praktika. Metodologijos dalyje pateikiama viso darbo tyrimo metodologija. Empirinio tyrimo dalyje buvo išnagrinėta Vilniaus miesto savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo teikiant socialines paslaugas problematika, bendradarbiavimo trikdžiai, aptarta viešojo ir trečiojo sektorių teikiamų socialinių paslaugų kokybė, NVO privalumai, finansavimas, iškelta NVO potencialo problematika, aptarti bendradarbiavimo gerinimui reikalingi pasiūlymai. Tiriamojo darbo dalies pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai.
34 13 Viešojo administravimo institucijų veiklos tobulinimo galimybės taikant LeanItem type:ETD, [The improvement of the activities of public administration institutions by applying Lean]master thesis[2018][S003]Pugačiauskaitė-Butrimienė, JurgitaBaigiamajame magistro darbe „Viešojo administravimo institucijų veiklos tobulinimo galimybės taikant Lean“, yra analizuojama Lean taikymo galimybės bei ribojimai. Šio darbo tikslas - ištirti Lean taikymo galimybes Lietuvos viešojo administravimo institucijose, apžvelgiant geriausias Lean integracijos viešajame sektoriuje pritaikymo praktikas, pavyzdžius bei rezultatus kitose šalyse ir Lietuvoje. Šio empirinio tyrimo rezultatai, atskleidžia Lean galimybes ir ribojimus tirtose viešojo administravimo institucijose. Viešojo administravimo institucijos turėtų pritaikyti Lean principus ir metodus, atsižvelgiant į jų specialiuosius tikslus, veiklas ir kultūros standartus. Darbo apimtis: 65 puslapiai be priedų, 16 lentelių, 4 paveikslai, 83 literatūros bibliografiniai šaltiniai, 3 priedai.
19 10 Nevyriausybinių organizacijų kuriama socialinė vertė Utenos rajono savivaldybėjeItem type:ETD, [Social value created by non-governmental organizations in Utena district municipality]master thesis[2018][S003]Spiečiūnienė, GitaDarbo tema - „Nevyriausybinių organizacijų kuriama socialinė vertė Utenos rajono savivaldybėje“. Darbo aktualumas. Šiuo metu nemažai diskutuojama dėl NVO, kaip reiškinio, sampratos, kuriamos naudos, vertės valstybei ir žmogui viešojo valdymo požiūriu. Vienas iš būdų, nustatant NVO indėlį individui, visuomenei ir šaliai, yra kuriamos socialinės vertės analizavimas. Kadangi mokslinėje literatūroje nėra plačiai nagrinėta socialinės vertės sampratos koncepcija, reikalinga NVO veiklų analizė, apimanti įvairius aspektus (ekonomiškumas, efektyvumas, socialinis teisingumas, paslaugų kokybė, prieinamumas, atsakomybės pasiskirstymas, struktūra, viešumas, administravimas ir kt.). Todėl svarbu kuo išsamiau ir įvairiais aspektais atskleisti socialinės vertės reiškinį. Problema. Kokią socialinę vertę kuria nevyriausybinės organizacijos Utenos rajono savivaldybėje? Tikslas. Ištirti nevyriausybinių organizacijų kuriamą socialinę vertę Utenos rajono savivaldybėje. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti nevyriausybinių organizacijų kuriamos socialinės vertės teorines prielaidas atliekant mokslinės literatūros analizę; 2. Ištirti nevyriausybinių organizacijų kuriamos socialinės vertės sąryšius su viešuoju valdymu Utenos rajono savivaldybėje; 3. Atlikti empirinį tyrimą ištiriant nevyriausybinių organizacijų kuriamos socialinės vertės raišką Utenos rajono savivaldybėje. Tyrimo metodai. Empiriniam tyrimui atlikti naudota kiekybinė strategija. Tyrimo rezultatų analizė atlikta aprašomosios statistikos, palyginimo metodais. Darbo rezultatai ir išvados. Nevyriausybinių organizacijų kuriamos socialinės vertės samprata nėra vieningai ir aiškiai reglamentuota. Socialinės vertės sudedamosios dalys yra socialinis verslumas, socialinis kapitalas ir socialinė atsakomybė. Nėra patvirtinta vienos ir universalios socialinės vertės matavimo metodikos. Kiekvienos organizacijos kuriama socialinė vertė yra unikali ir savita. Nevyriausybinės organizacijos vykdoma veikla sukuria tiesioginę ar netiesioginę, trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę vertę; Nevyriausybinės organizacijos turi galimybes dalyvauti Utenos rajono savivaldybės sprendimų priėmime ir įgyvendinimo procese, gauti dalinį finansavimą, padedantį efektyviai veikti ir kurti socialinę vertę, tačiau jos pačios turi suvokti save, kaip visuomenės interesams atstovaujančią ir visuomenei atskaitingą organizaciją; Utenos rajone veikiančios nevyriausybinės organizacijos pakankamai aktyviai dalyvauja Utenos rajono savivaldybės 2017-2019 metų strateginiame veiklos plane išskiriamose programose. Taip užmezgamas glaudus ryšys su vietos savivalda, dalijimąsi patirtimis, ateities perspektyvomis tolimesniam bendradarbiavimui ir sudaromos prielaidos kokybiškam ir nepertraukiamam socialinės vertės sukūrimui. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, aštuoni poskyriai, išvados, rekomendacijos, santraukos lietuvių ir anglų kalba, 32 paveikslai, 3 lentelės, 83 bibliografiniai šaltiniai, 1 priedas, darbo apimtis – 61 puslapis. Raktiniai žodžiai: nevyriausybinė organizacija, socialinė vertė, socialinis verslumas, socialinis kapitalas, socialinė atsakomybė.
28 7 Formaliojo teatro ugdymo politika Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloseItem type:ETD, [Policy of theatre/drama training in Lithuanian primary and secondary general education]master thesis[2016][S002]Jaruševičius, SauliusFormaliojo teatro ugdymo politika Lietuvoje egzistuoja tik kaip formaliojo meninio ugdymo politikos dalis. Švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi nuo 5 iki 9 (priklausomai nuo ugdymo lygio) bendrųjų formaliojo meninio ugdymo programų. Pradiniame ugdyme, meno srityje, siūloma vykdyti dailės, muzikos, šokio, teatro ir technologijų programas. Pagrindiniame – technologijas keičia šiuolaikinių menų programa. Viduriniajame, prie jau išvardintų pradinio ugdymo (be technologijų) programų prisijungia grafinis dizainas, fotografija, filmų kūrimas, kompiuterinės muzikos technologijos bei menų pažinimo programa,integruojanti kelis mokomuosius dalykus. Kiekviena šių programų gali būti laisvai vykdomos bet kurioje bendrojo ugdymo mokykloje, tačiau tokia gausa gali pasigirti vos keletas. Iš keturių pagrindinių meno dalykų, sunkiausiai į mokyklų ugdymo turinį skverbiasi teatro ugdymas. Tyrimo problema – formaliojo teatro ugdymo politikos įgyvendinimui skiriamas žymiai mažesnis dėmesys, nei formaliojo dailės ar muzikos ugdymo politikos įgyvendinimui. Tikslas – Išanalizuoti formaliojo teatro ugdymo politikos įgyvendinimą. Uždaviniai: 1. išnagrinėti viešosios politikos įgyvendinimo proceso sampratą; 2. išsiaiškinti, kaip formalusis teatro ugdymas reglamentuojamas teisiniuose aktuose; 3. apžvelgti formaliojo teatro ugdymo politikos įgyvendinimą; 4. ištirti ir įvertinti formaliojo teatro ugdymo politikos įgyvendinimo situaciją Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisinės bazės analizė, anketinė apklausa. Tyrimo dalyviai: 371 Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla, teikianti pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo programas (ISCED 1, ISCED 2, ISCED 3). Magistro baigiamajame darbe iškelta hipotezė buvo patvirtinta. Galima teigti, kad formaliojo teatro ugdymo politikos įgyvendinimo rezultatai priklauso nuo: 1. politinių sprendimų įgyvendinimo, politikos formavimo ir sprendimų priėmimo etapo metu, politinės vykdomosios valdžios lygyje; 2. atskirų bendrojo ugdymo mokyklų požiūrio į formalųjį teatro ugdymą.
19 13 Šiaulių teritorinės darbo biržos paslaugų kokybės tobulinimo galimybėsItem type:ETD, [Possibilities of improving the quality of service in labour exchange]master thesis[2016][S003]Uksaitė, SimonaBaigiamajame darbe tiriamos Šiaulių teritorinės darbo biržos paslaugų tobulinimo galimybės. Paslaugų kokybė vertinama vartotojų požiūriu, kurios atskleidė tobulintinas darbo biržos veiklos sritis. Ši tema aktuali, kadangi darbo biržos paslaugų kokybė, atsižvelgiant į vartotojų nuomonę yra menkai nagrinėjama mokslininkų darbuose. Darbo problema - kokios sąlygos yra tobulinti Šiaulių teritorinės darbo biržos veiklą, bedarbių požiūriu? Darbo tikslas - nustatyti paslaugų tobulinimo galimybes Šiaulių teritorinėje darbo biržoje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti viešųjų paslaugų kokybės tobulinimo teorines prielaidas. 2. Atlikti Šiaulių teritorinės darbo biržos veiklos ir bedarbiams teikiamų paslaugų apžvalgą. 3. Ištirti paslaugų kokybę Šiaulių teritorinėje darbo biržoje vartotojų požiūriu. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė poreikį tobulinti darbo biržos specialistų kompetenciją, įstaigos komunikacinę sistemą, grįžtamąjį ryšį su klientais, paslaugų prieinamumą. Suformuluotos išvados, kuriose teigiama, jog siekiant paslaugų kokybės svarbu išsiaiškinti klientų poreikius ir lūkesčius apie teikiamas paslaugas. Vienas iš būdų tai padaryti viešajam sektoriui - rengti vartotojų apklausas, nagrinėti jų skundus ir prašymus, raginti pateikti savo nuomonę bei pasiūlymus. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos Šiaulių teritorinės darbo biržos paslaugų kokybės gerinimui. Darbą sudaro teorinė dalis, metodologija, tyrimo rezultatai ir rezultatų įvertinimas. Suformuotos išvados ir rekomendacijos. Darbe pateikiami 2 priedai, 18 paveikslų, 5 lentelės, panaudota 50 literatūros šaltinių. Darbo apimtis – 55 psl.
9 14 Decentralizacijos šilumos ūkio sektoriuje efektyvumo vertinimasItem type:ETD, [Efficiency assessment of decentralization in heating sector]master thesis[2016][S003]Kazakevičiūtė, AgnėŠiame magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas šilumos ūkio sektoriaus decentralizacijos proceso įgyvendinimo efektyvumas Lietuvoje. Pirmoje darbo dalyje, išanalizavus mokslinę literatūrą, apibendrinta decentralizacijos samprata, jos principai, rūšys ir tikslas. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas ir aptariamas decentralizacijos raidos procesas bendrai Lietuvos valstybėje ir atskirai šilumos ūkio sektoriuje. Paskutiniame darbo skyriuje įvertintas šio proceso efektyvumas, atliekama nuodugni teisinės bazės, reglamentuojančios šį sektorių nuo 1991 metų, analizė bei išskiriami pagrindiniai veiksniai, įtakojantys tokį rezultatą. Efektyvumo vertinimo modelis sukuriamas, remiantis 3E koncepcija. Decentralizacijos efektyvumą įtakojantys veiksniai išskiriami, palyginant Lietuvos atvejį su užsienio šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, bei Danijos praktika. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai, paremti atlikto tyrimo rezultatais.
4 20 Elektros energetikos sektoriaus valdymo modeliaiItem type:ETD, [Models of Electricity Sector Governance]doctoral thesis[2010][S003]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010-12-22Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie išskirtini elektros energetikos sektoriaus valdymo analizės aspektai, formuojant Lietuvos elektros energetikos sektoriaus valdymo modelį, elektros energetikos ūkio veiklą sąlygojančių veiksnių tyrimo kontekste? Mokslinio darbo tyrimo tikslas – sukurti veiksmingą elektros energetikos ūkio valdymo modelį atsižvelgiant į (i) viešo ir privataus sektorių dalyvavimo santykio nustatymo, (ii) atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimo ir šiltnamio dujų emisijos mažinimo priemonių bei (iii) visuomenės dalyvavimo valdyme mechanizmų aspektų analizę. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamos elektros energetikos sektoriaus valdymo pagrindinės sampratos ir principinės nuostatos, nagrinėjamos elektros energetikos sektoriaus valdymo reorganizavimo patirtys ir tendencijos. Atlikta elektros energetikos valdymo teorinių prielaidų ir Europos valstybių gerųjų patirčių analizė atsižvelgiant į išskirtus temos analizės aspektus. Antroje dalyje analizuojamas Lietuvos elektros energetikos valdymo atvejis. Atliekama literatūros analizė bei empirinis tyrimas renkant duomenis ekspertavimo metodu. Trečioje darbo dalyje analizuojama elektros energetikos veiksmingos veiklos samprata ir formuluojamos, remiantis išskirtais temos analizės aspektais, elektros energetikos veiksmingo valdymo modelio prielaidos. Disertacijos rengimo metu atlikti tyrimai leido identifikuoti elektros energetikos sektoriaus valdymo įrankių kombinacijas, kurios sudaro prielaidas didinti elektros energetikos sektoriaus veiklos veiksmingumą, o mokslinio darbo išsikeltų uždavinių realizavimas leido sukurti elektros energetikos sektoriaus valdymo modelį, kurio struktūra remiasi atlikta išskirtų aspektų analize.
5 31